Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4214-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
A5.-4214-506/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03452-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
V. Z.
Advokatai
Erika Juozaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4214-506/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03452-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z. (V. Z.), jo atstovei advokatei Erikai Juozaitienei, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija), – atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotasis pareigūnas Tomas Valeika 2019-07-29 V. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad V. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovės autoservise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbti nuo 2019-05-09 iki 2019-05-13 M. P. (šiuo metu pavardė pakeista į S.) – aptarnauti klientus ir užsakinėti detales, 2019-05-09 – V. S. (protokole dėl rašymo apsirikimo nurodyta – A.), – atlikti autošaltkalvio darbą, remontuoti automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duris ir jų varstymo mechanizmą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su kiekvienu iš jų rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Susipažinęs su protokolu, V. Z. nurodė, kad buvo vykdomos kitokios atlygintinos paslaugos. (2 b. l.)

Tyrimo metu V. Z. su pažeidimu nesutiko, elektroniniu paštu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad M. P.-P. nuo 2019-05-07 iki 2019-05-17 skirtingomis dienomis skirtingu atskirai sutartu laiku vykdė darbų remonto technologinių procesų priežiūrą, mechanikų mokymą kaip tinkamai atlikti automobilio remonto paslaugą pagal vienkartinės klientų aptarnavimo paslaugos sutartį; klientų aptarnavimas apima visą spektrą paslaugų kliento skambučio priėmimas, pokalbis su klientu, registravimas į remontą, priėmimas atvykus, automobilio įvarymas ant keltuvo, gedimų diagnozavimas, remonto darbų suplanavimas, pateikimas klientui sąmatos prieš remontą, dalių užsakymas, pristatymo organizavimas, pristatymas, remonto darbų pakeitimas, remonto darbų paskyrimas, remonto darbų technologinių procesų priežiūra, mechanikų mokymas, remonto eigos ir užbaigimo patikra, testinis važiavimas, automobilio atidavimas, reikalingų dokumentų visiems procesams atlikti rengimas, pasirašymas, darbų saugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, daug kitų paslaugų, susijusių su klientų aptarnavimu. (35 b. l.)

Dėl V. S. V. Z. rašytinio paaiškinimo nepateikė.

Teismo posėdyje institucijos atstovas Tomas Valeika paaiškino, jog protokole nurodytos objektyvios nusižengimo padarymo aplinkybės, prašė skirti V. Z. maksimalią baudą, numatytą sankcijoje.

Teismo posėdyje V. Z. kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad su M. S. buvo susitarta dėl vienkartinės paslaugos atlikimo – aptarnauti klientus (priimti telefono skambučius, susitarti dėl automobilio remonto, paskirti darbus mechanikams, atiduoti suremontuotą automobilį klientui, registruoti susitarimus su klientais). Su V. S. buvo taip pat susitaręs dėl vienkartinės paslaugos suteikimo, pasirašė sutartį, susitarė dėl vieno automobilio durelių remonto, už darbą apmokėjo ir daugiau jokių darbų V. S. bendrovėje neatliko.

Teismo posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad atvyko į bendrovę pasikalbėti apie jos veiklą ir pasiūlė pabandyti teikti paslaugą, nes išsikalbėjo, kad trūksta darbuotojų. Susitarė, kad bendraus su klientais ir aprūpins darbuotojus pilnu darbo užimtumu. Suprato, kad sudaro paslaugų sutartį, o ne darbo. Turėjo asmeninį telefoną ir kompiuterį, juos darbe naudojo, asmeniškai žymėjosi, su kuo bendrauja. Po paslaugų sutarties jokių darbo sutarčių nebuvo sudaryta, paslaugų sutartis vienintelė buvo. 2019-05-13 tik parodė žmogui, kaip naudotis suvirinimo aparatu, darbų pats neatlikinėjo. Norint užsirašyti klientui, buvo bendraujama telefonu, arba servise žodžiu. Žinojo, kokie automobiliai turi būti priimti, kokia darbų eiga, koks užimtumas. Jeigu pats nebūdavo servise, o klientas norėdavo užsirašyti tvarkymui, ateidavo į servisą ir derindavo su meistrais.

Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad jam paskambino V. Z. ir pasakė, kad išėjo žmonės iš serviso, o jam reikia sutvarkyti mašiną. V. Z. prašė ateiti nors vienam kartui, pasiūlė sudaryti vienkartinę sutartį dėl vienkartinės paslaugos, tad atvažiavo pagelbėti. Atvažiavo su savo rūbais, įrankiais, nes jeigu pritrūksta, galima pasiskolinti. Įrankius turi, nes anksčiau dirbo autoservise. Iš ryto atvažiavo į ofisą Savanoriuose, pasirašė sutartį su buhaltere, atvyko į darbą, persirengė, tuo metu atvyko iš darbo inspekcijos, užpuolė su klausimais. Vienkartinės sutarties, sudarytos 2019-05-09, negalėjo iš karto pateikti, nes ji liko kitame automobilyje.

Teismo posėdyje V. Z. atstovė advokatė Erika Juozaitienė nurodė, kad nėra nustatytos nelegalų darbą patvirtinančios aplinkybės. Byloje pateiktos dvi civilinės sutartys su M. P. (S.) ir V. S., pagal jas buvo sumokėti pinigai, išrašyti kasos pajamų orderiai. V. Z. siekė gauti vienkartines paslaugas, dėl jų ir sudarė sutartis. Su M. P. ir V. S. buvo vienkartiniai santykiai, nebuvo nelegalaus tęstinio darbo. Teisės aktai nedraudžia sudaryti vienkartines paslaugų sutartis, šia galimybe ir buvo pasinaudota. Abu asmenys savo veiklą organizavo savarankiškai, naudojo savo darbo priemones, abu suprato, kad su jais sudaroma vienkartinių paslaugų sutartis, o ne darbo sutartis. Prašė administracinio nusižengimo teiseną V. Z. nutraukti.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, registruotu nuo 2016-05-02, yra V. Z.; jis taip pat nuo 2016-05-20 vadovauja ir UAB (duomenys neskelbtini). (3-5, 6-7 b. l.)

2019-04-26 VDI skyriaus vedėjas pavedė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais. (56 b. l.)

Iš 2019-07-23 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2019-05-09 patikrinimo metu autoservise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog autoservise rasti atliekantys darbines funkcijas M. P. (šiuo metu pavardė S.) ir V. S. (akte nurodyta pavardė A.); M. P. atlikinėjo klientų aptarnavimo ir detalių užsakymo darbines funkcijas, V. S. atlikinėjos autošaltkalvio darbines funkcijas, remontavo automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duris ir jų varstymo mechanizmą, nė vienas iš dviejų asmenų patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV apdraustųjų sąraše nerasti (8, 9, 10 b. l.); V. S. raštu paaiškino, kad atlieka automobilio durelių remontą pagal vienkartinę darbo sutartį, dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu V. Z., dėl darbo susitarė 2019-05-08, darbo funkcijoms atlikti naudojo autoserviso įrankius; vienkartinės sutarties nepateikė, jos turinio nurodyti negalėjo (11, 18 b. l.); M. P. (S.) pateikė analogiškus paaiškinimus, nurodė, jog jo darbo laikas nuo 08.00 val. iki 17.00 val., su kuo sudarė vienkartinę paslaugų sutartį, nurodyti negali, darbui atlikti naudojasi įmonės suteiktu kompiuteriu, darbinės funkcijos: automobilių remontui priėmėjas; sutarties pateikti, jos turinio nurodyti negalėjo (11 b. l. antroji pusė, 17 b. l.); V. Z. atsisakė pateikti paaiškinimus, vienkartinių paslaugų teikimo sutarčių nepateikė; 2019-05-13 buvo atliekamas pakartotinis patikrinimas, rastas suvirinimo darbus atliekantis M. P., nors duomenų apie jo socialinio draudimo pradžią VSDFV duomenų bazėje nebuvo.

VSDFV informacinės sistemos 2019-05-14 duomenimis M. P. (S.) ir V. S. apdraustųjų asmenų sąraše nėra. (10 b. l.)

Vienkartinės paslaugos teikimo 2019-05-09 sutarties Nr. 2019-05-09, sudarytos tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdytojo M. S., 1.1 punkte numatyta, kad vykdytojas vieną kartą per metus įsipareigoja atlikti (duomenys neskelbtini) autoserviso klientų aptarnavimo paslaugą, paslaugų suteikimo data nuo 2019-05-09 iki 2019-05-17, paslaugos įkainis 10 eurų per valandą. (13 b. l.)

Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. pagal aukščiau paminėtą vienkartinę paslaugos teikimo sutartį 2019-05-17 išmokėta 280 eurų. (15 b. l.)

Vienkartinės paslaugos teikimo 2019-05-09 sutarties Nr. 2019-05-09, sudarytos tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdytojo V. S., 1.1 punkte numatyta, kad vykdytojas vieną kartą per metus įsipareigoja atlikti automobilio VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto paslaugą, paslaugų suteikimo data 2019-05-09, paslaugos kainą vykdytojas pateiks po paslaugos suteikimo. (14 b. l.)

Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. pagal aukščiau paminėtą vienkartinę paslaugos teikimo sutartį 2019-05-20 išmokėta 20 eurų. (16 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas turi nuspręsti, ar V. Z. veiksmai leidžiant dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje M. S. ir V. S. laikytini civiliniais teisiniais, kaip teigia atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė, ar darbo santykiais – tokios pozicijos laikosi VDI.

Administracinio nusižengimo teisenos metu gautus įrodymus vertinant teisės aktų, reglamentuojančių veiklą pagal paslaugos teikimo sutartį bei darbo santykius, kontekste, pažymėtina, kad: a) pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; b) DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai; c) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos 6.716 straipsniu, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti; šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių; šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, tai yra, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbdavio nurodymams ar darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Šiame kontekste pažymėtia, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, laikytinas nelegaliu.

Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius (nesudaro rašytinės darbo sutarties, nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui). Paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius. Dėl to, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės, abi šalys bando paneigti pavaldumo ar/ir atlygintinumo faktą.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbdavio nurodymams ar/ir darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiaisiais susitarė, kad jie oficialiai atliks vienkartinę paslaugą, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant pavaldumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama vykdant darbdavio nurodymus. Pavaldumas, paklūsimas darbdavio nurodymams gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.

Taigi esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl V. Z. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra tas, ar M. S. ir V. S. veikla autoservise laikytina darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad V. Z., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, su M. S. ir V. S. sudarė vienkartinės paslaugos teikimo sutartis, kuriomis jie bendrovei už atlyginimą įsipareigojo atlikti: M. S. – klientų aptarnavimo paslaugą nuo 2019-05-09 iki 2019-05-17, o V. S. – konkretaus automobilio remonto paslaugą 2019-05-09. M. S., kaip nurodė teismo posėdžio metu ir pats V. Z., nuo 2019-05-07 iki 2019-05-17 skirtingomis dienomis skirtingu atskirai sutartu laiku vykdė darbų remonto technologinių procesų priežiūrą, atlikinėjo klientų aptarnavimo funkciją, priimdavo iš savo telefono skambučius, iš darbinio buvo peradresuota į jo asmeninį, perskambindavo atgal klientams, sutardavo, ką reikia remontuoti, kreipdavosi į V. Z., kad rastų detales ir paskui paskirdavo darbus, kuriuos turi atlikti mechanikai. Po darbų atlikimo patikrindavo, kaip jie padarė, gal daugiau tikrindavo jis (V. Z.), ir jeigu viskas gerai, atiduodavo automobilį klientams, pasakydavo kainą, o jis (V. Z.) paimdavo pinigus.

Visi šie M. S. veiksmai – realus atvykimas į darbą, bendravimas su autoserviso klientais, užsakymų vykdymas kontroliuojant V. Z. ir pastarajam parūpinant reikalingas detales, įforminant atliktų darbų apmokėjimą, – vertintini kaip darbo santykiai su V. Z. vadovaujama bendrove.

Analogiškai teismas vertina ir V. S. santykius su aptariama bendrove, nes V. S. automobilį remontavo įmonės autoserviso patalpose, naudojo ne tik savo, bet ir autoserviso įrankius (konkretų specifinį raktą Nr. 25 teismo posėdyje paminėjo pats V. Z.), klientas kreipėsi dėl darbų atlikimo ne į V. S., o į V. Z. bendrovę, ir V. S. atlygintinai dirbo bendrovės naudai.

Atkreiptinas dėmesys, kad abi paslaugų teikimo sutartys tiek su M. S., tiek su V. S. sydarytos tą pačią 2019-05-09, tai yra, bendrovės operatyvaus patikrinimo dieną, abi turi tą patį numerį, kitaip tariant, numerį sudaro datos skaičiai. Bendrovėje nėra tokio pobūdžio sutarčių registravimo žurnalo, tad nėra galimybės realiai atsekti jų tikrosios sudarymo datos. Ši aplinkybė rodo, jog V. Z. jam patogiu būdu turi galimybę sudarinėti vienkartinių paslaugų sutartis, tačiau jų apsakitos neatlieka, jų neregistruoja, todėl pateiktos minėtų asmenų sutartys, teismo vertinimu, neturi įrodomosios galios.

Esant tokioms administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad M. S. ir V. S. su UAB (duomenys neskelbtini) siejo ne civiliniai teisiniai, bet darbo santykiai, nes jie dirbo šios įmonės naudai, prižiūrimi jos direktoriaus V. Z., kuriam jie atsiskaitė už atliktus darbus, darbus vykdė jo kontroliuojami ir prižiūrimi; teismas vertina, kad pateiktomis po patikrinimo atlikimo vienkartinėmis paslaugų teikimo sutartimis buvo maskuojami darbo santykiai su bendrove. Kadangi nei su M. S., nei su V. S. darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie šių asmenų darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, teismas daro išvadą, kad visi šie požymiai atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1000 iki 5000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis tinkamai nebendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija tiriant nagrinėjamą nusižengimą, neteikė tikslios ar reikalaujamos informacijos. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatyti du nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. Z. – dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, Administracinių nusižengimų registro išraše nurodytais duomenimis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, tame tarpe – du kartus už analogišką nagrinėjamam nusižengimą (57-75 b. l.). Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu nustatyta įstatyme, pagrindo nėra.

V. Z. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančio dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19104032016.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja