Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

- 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutinė bausmė 50 MGL dydžio bauda, specialios teisės atėmimas 2 metams, turto – automobilio konfiskavimas;

- 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. liepos 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), atėjės jos neblaivus (duomenys neskelbtini) V. K. atsiimti savo daiktų, pradėjo laužtis pro duris. Jas atidarius, (duomenys neskelbtini) užėjo, pasakė, kad nori pasikrauti telefoną ir susirinkti daiktus, o po kelių minučių pradėjo ją pulti, sugriebęs ją už maikutės dešine ranka, su kaire ranka sudavė keturis kartus kumščiu jai į dešinę veido pusę, akies apatinę dalį, skruostikaulį ir dešinę ausį, nuo smūgio išrovė jai auskarą. Paleidęs ir ją nustūmęs nuo savęs, pradėjo jai grasinti vartodamas necenzūrinius žodžius „nužudysiu, suka, tvar, padla, šliuha, dura“ ir pasakė, kad pakartotų dar kartą, jeigu būtų galimybė. Jos (duomenys neskelbtini) pabėgo nežinoma kryptimi, kai buvo iškviesta policija. Prieš du metus buvo toks pat įvykis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, patyrė moralinę žalą. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (el. b. l. 1-9).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 1 d. 16:42:37).mp3“ vertimas (01.08 min.) /Vertėja: Bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas žymimas „112“, skambinančio vyro balsas žymimas, kaip „Pranešėjas“/ 112: lietuviškai: Vienas vienas du Pranešėjas: Alio, laba diena, galima (duomenys neskelbtini)? 112: Taip, sakykite Pranešėjas: Galima policiją iškviesti? 112: Kur? Koks miestas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) 112: Tai (duomenys neskelbtini) g. butas (duomenys neskelbtini) ir namas 1? Pranešėjas: Taip, (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas 112: Kas atsitiko? Pranešėjas: Mano (duomenys neskelbtini) muša jos esamas (duomenys neskelbtini). Ji jam paskambino ir išgirdo, kai jis rėkia 112: Žinote laiptinės kodą? Pranešėjas: Ne nežinau, jeigu sąžiningai 112: Ar pas juos yra (duomenys neskelbtini) vaikų? Pranešėjas: Taip, yra 112: Vaikai yra namie? O medikai reikalingi ar ne? Pranešėjas: Ne, ji galvoja, kad ne. Ji jam paskambino ir jis tiesiog… 112: Sakykite, o kas ją muša? Pranešėjas: Esamas (duomenys neskelbtini) 112: O jūs (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas: Taip, buvęs 112: Suprato, jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: V. B. 112: Kokia pavardė? Pranešėjas: V. B. 112: Jūs nesate vietoje? Pranešėjas: Ne 112: Gerai, informuos policiją Pranešėjas: Ačiū Įrašo pabaiga (el. b.l. 74).

2023 m. liepos 27 d. – 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuojama policijos pareigūno „Body“ kamera. Matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į iškvietimo vietą. Užeina į laiptinę. Juos pasitinka moteris. Pareigūnas paprašo papasakoti įvykio aplinkybes. Moteris pasakoja, jog (duomenys neskelbtini) atėjo pasiimti savo daiktų, tačiau jis buvo girtas. Paskui (duomenys neskelbtini) pradėjo smurtauti, trenkė moteriai. Trenkė apie du kartus. Namuose buvo vaikų. Pareigūnas paprašo moters dokumentų, taip pat vaikų, buvusių namuose. Bute esantis kitas (duomenys neskelbtini), taip pat trumpai pasakoja apie įvykį, bet per ,,body’’ įrašą nesigirdi (el. b. l. 114-116).

2023 m. liepos 13 d. V. K. apklausos protokole nurodyta, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su J. K. kartu yra apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), augina vieną bendrą vaiką ir J. K. du vaikus. Dažnai pas J. K. būna (duomenys neskelbtini), ten nakvoja, nes ten yra jo šeima. Yra dirbantis ir išlaiko pilnai visą šeimą, moka mokesčius, buto nuomą, perka maistą. Liepos 8 dieną nuvyko su J. K. ir vaikais į (duomenys neskelbtini), ten vyko šventė. Kol buvo (duomenys neskelbtini), viskas tarp jų buvo gerai, nesipyko, pramogavo. Nepamena kelintą valandą, nusprendė grįžti namo ir grįžtant J. K. supyko, nes jam atrodo, kad jis nusikeikė prie vaikų. Tarp jų kilo mažas žodinis konfliktas. J. K. pasakė, kad jis turi išlipti iš mašinos, jis jai pasakė, kad ši sustotų ir išlips. J. K. sustojo, o jis ir išlipo. J. K. paliko jį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po ko jis turėjo eiti pėsčiomis iki pirmo gyvenamojo punkto, kad išsikviestų taksi. J. K. jį paliko be raktų, telefonas buvo su 5 proc. baterija. J. K., kiek žino, buvo nuvažiavusi dar į (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) 17.55 val. išsikvietė taksi, kad grįžtų į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į (duomenys neskelbtini), nuėjo į piceriją, pavalgė, laukė kol J. K. grįš. Grįžus J. K., jis nuėjo namo pas J. K. ir paskambino jai, kad ji atidarytų buto duris. J. K. duris atidarė ir jis užėjo. J. K. jis sakė: „tu mane palikai, metei, tu negrįžai“. Jis J. K. aiškino, kad jis buvo be raktų ir ji tą žinojo, jautėsi tikrai blogai dėl to. J. K. jo atsiprašė, o jis nesusivaldęs jai kairės rankos delnu vieną kartą sudavė J. K. į veidą. Supranta, kad J. K. nuo jo sudavimo skaudėjo. Labai dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad nedera taip elgtis ir kad pasielgė negerai, tačiau jautėsi įskaudintas, kadangi stengiasi dėl visos šeimos, daug dirba, šeima rūpinasi. Nori J. K. atsiprašyti, nori su ja susitaikyti. Žino, kad vis tiek jie susitaikys. J. K. pati pradėjo atsiprašinėti, ir suprato, kad pasielgė negerai jį palikusi be raktų, tiesiog kelyje (el. b. l. 59-61).

2023 m. rugpjūčio 1 d. V. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tiksliai pasakyti kiek smūgių delnu sudavė, negali, tačiau galėjo būti iki keturių smūgių kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Prašytų atsižvelgti, kad smurtą išprovokavo nukentėjusi J. K., kadangi jį paliko vidury laukų be raktų ir pinigų, su beveik išsikrovusiu telefonu, po to visą dieną jis laukė kol ji grįš, kad galėtų pasiimti raktus. Pageidauja ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą, kadangi yra dirbantis, baudą prašo skirti minimalią, kadangi vienas išlaiko 5 asmenų šeimą (el. b. l. 99-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. padaryta poodinės kraujosruvos veide, dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, dešinėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kietais bukais daiktais, vienuolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis laiku (2023 m. liepos 8 d.) bei užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Tiriamajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant penkis smūgius į veidą ir galvos plaukuotąją dalį, sugriebiant rankos pirštais už dešinio žasto, bei nuo smūgių jai griūnant ir pasidarant kraujosruvas dešinės alkūnės ataugos projekcijoje ir dešinėje šlaunyje. Identifikuoti sužalojimus padariusius daiktus bei nustatyti kokia jėga padaryti sužalojimai negalima (el. b. l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje yra numatytas veiką kvalifikuojantis požymis yra tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. K. ir J. K. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto su (duomenys neskelbtini) J. K. metu tyčia kaire ranka sugriebęs nukentėjusiajai už marškinėlių, dešine ranka keturis kartus sudavęs į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. vienuolika trauminių poveikių, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, dešinėje rankoje, dešinėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir (duomenys neskelbtini) prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. K. Sudavė įtarime nurodytus smūgius. Buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini), nes ši jį paliko kelyje (duomenys neskelbtini) žinodama, kad jis neturi namų raktų, o telefonas beveik išsikrovęs. V. K. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet nukentėjusiosios J. K. parodymai, kuriuos patvirtina apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. K. nežymiai sutrikdė savo (duomenys neskelbtini) J. K. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo. Taigi V. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 122-123). Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 110–113).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymo prieš savo (duomenys neskelbtini) J. K. (el. b. l. 83–88). V. K. baustas administracine tvarka(el. b. l. 81–82), „Sodros“ duomenimis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 78–80). Duomenų apie V. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgus į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma V. K. skirtina maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė V. K. ir yra skiriama.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju V. K. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. V. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį, teismas pažymi, kad ši veika yra pakartotinė prieš (duomenys neskelbtini) J. K. Šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus.

V. Kiti klausimai

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. K. (el. b. l. 62–65). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. K. – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini), tel. ((duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti (duomenys neskelbtini). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.