Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-08-22 · Administracinė byla Nr. A-146-1451-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-22
Bylos Nr.
A-146-1451-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
D. B.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1451/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. prašymą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. B. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto VPK) administraciją įskaityti į jos vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. (darbą 0,5 etato laisvai samdomo tardytojo pareigose) bei visą mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete specialiojoje Vidaus reikalų ministerijos grupėje laiką, kartu šiuos laikotarpius įskaitant į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, ir visą vidaus tarnybos stažą bei stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiuoti nuo 1992 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėja prašymą grindė šiais argumentais:

1. Į darbą vidaus reikalų sistemoje buvo priimta 1994 m. liepos 1 d. laisvos samdos pagrindais Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus miesto 1-asis PK) tardytojo pareigoms. Šiose pareigose dirbo iki 1995 m. gegužės 1 d.- Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – Tardymo departamentas prie VRM) 1995 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. TD-55(TD) priėmimo, kuriuo ji buvo perkelta į atestuotas (statutines) Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 1-ojo PK tardytojos pareigas. Dirbdama tardytoja laisvos samdos pagrindais, faktiškai dirbo tą patį darbą kaip ir statutines pareigas užimantys tardytojai, t.y. turėjo visus tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus tardytojo įgaliojimus, taip pat viešojo administravimo įgalinimus jai nepavaldiems asmenims. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 37 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašė įpareigoti atsakovą jos darbo laisvosios samdos pagrindais tardytojo pareigose laikotarpį (nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d.) įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 1 dalies 1 punktu ir 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu pareiškėja taip pat prašė šį laikotarpį įskaityti į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti.

2. 1992 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą (dieninį skyrių), specialią Vidaus reikalų ministerijos grupę, finansuojamą iš šios ministerijos lėšų, skirtą ruošti tardytojus darbui vidaus reikalų sistemoje, pasirašydama sutartį su Vidaus reikalų ministerija, pagal kurią įsipareigojo penkerius metus po studijų baigimo dirbti vidaus reikalų sistemoje (priešingu atveju įsipareigojo atlyginti išlaidas, kurias Vidaus reikalų ministerija sumokėjo Universitetui). 1977 metais studijas baigė. Atsižvelgdama į specialiosios grupės formavimo tikslus (ruošti statutinius pareigūnus – tardytojus darbui Vidaus reikalų sistemoje) ir pretendentams keliamus reikalavimus (turėjo atitikti statutiniam pareigūnui keliamus reikalavimus: būti nepriekaištingos reputacijos ir tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje), taip pat remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 30 d. nutarimo nuostatomis, pareiškėja prašė jos mokymąsi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dieninio skyriaus specialiojoje (Vidaus reikalų ministerijos) grupėje prilyginti mokymuisi aukštojoje Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykloje ir įpareigoti Vilniaus miesto VPK administraciją įskaityti visą jos mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete laiką į vidaus tarnybos stažą kartu šį laikotarpį įskaitant į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti (Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 1 dalies 1 punktu ir 16 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

3. Remdamasi išdėstytais argumentais pareiškėja prašė visą jos vidaus tarnybos stažą ir stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiuoti nuo 1992 m. rugsėjo 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 9-11) išdėstė šiuos argumentus:

1. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas įskaitant faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos.

Asmuo tampa pareigūnu, jį paskyrus į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį. Tapus pareigūnu, išduodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas bei uniforma, prisiekiama Lietuvos valstybei. Pareiškėja į statutines pareigas buvo priimta Tardymo departamento prie VRM direktoriaus 1995 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. TE-55, jaunesniojo leitenanto laipsnis jai suteiktas Vidaus reikalų ministro 1995 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 299 t/e. Atkreipė dėmesį į tai, kad Tardymo departamento prie VRM komisijos išvadoje „Dėl tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje", patvirtintoje Tardymo departamento prie VRM direktoriaus 1996 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. TD-28, nurodyta, kad ištarnautas laikotarpis, skaičiuojamas nuo 1995 m. gegužės 1 d. ir 1996 m. sausio 1 d., sudaro 8 mėnesius. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į tai, jog iki 1995 m. gegužės 1 d. pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį, pareigūno statuso neturėjo, laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą nėra pagrindo.

2. Dėl mokymosi Vilniaus universitete laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą paaiškino, kad sprendžiant šį klausimą turi būti remiamasi Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatančiu, jog mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Atsakovas akcentavo, jog Vilniaus universitetas pagal savo statusą niekada nebuvo prilygintas Lietuvos policijos (vidaus reikalų), saugumo ar karo aukštajai mokyklai. Vilniaus Universiteto statuto 1 straipsnio 1.1 punkte nurodyta, kad Vilniaus universitetas yra valstybinė aukštoji mokslo ir mokymo įstaiga, šimtametes humanitarines tradicijas turintis Lietuvos kultūros židinys.

Pareiškėja į Vilniaus universitetą įstojo mokytis 1992 m. rugsėjo 1 d., o 1995 m. gegužės 1 d., būdama studente, buvo priimta dirbti į vidaus tarnybą ir įgijo pareigūno statusą. Vilniaus universitetą D. B. baigė 1997 m. birželio mėnesį. Atsakovo nuomone, pareiškėjos reikalavimas įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą visą mokymosi Vilniaus universitete laiką nepagrįstas, nes studijų laikotarpiu, t. y. nuo 1995 m. gegužės 1 d., jai jau skaičiuojamas vidaus tarnybos stažas. Vadovaujantis Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Vilniaus miesto VPK viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1-V2-162 buvo patvirtinta išvada „Dėl vidaus tarnybos stažo“, kurioje nurodyta, kad D. B. vidaus tarnybos stažas 2003 m, gegužės 1 d. yra 9 metai 4 mėnesiai, t.y. pareiškėjai buvo įskaityta pusė mokymosi Vilniaus universitete laiko (1 metai 4 mėnesiai) iki jos priėmimo į statutines pareigas.

3. Dėl stažo skaičiavimo pareigūno valstybinei pensijai gauti atsakovas paaiškino, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pareiškėja D. B. pareigūno statusą įgijo ir į statutines pareigas buvo priimta 1995 m. gegužės 1 d., todėl jos reikalavimas skaičiuoti laiką pareigūno pensijai gauti nuo 1992 m. nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, įpareigojo Vilniaus miesto VPK įskaityti į pareiškėjos D. B. vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d., įskaitant šį laikotarpį į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, o likusioje dalyje prašymą atmetė.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo. Nustatė, jog pareiškėja į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą įstojo mokytis 1992 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1994 m. liepos 1 d. D. B. pradėjo dirbti Tardymo skyriuje prie Vilniaus miesto 1-ojo PK laisvai samdoma darbuotoja - tardytoja (0,5 etato). Šiose pareigose ji dirbo iki 1995 m. gegužės 1 d. Tardymo departamento prie VRM direktoriaus 1995 m. gegužės 3 d. įsakymu ji buvo paskirta dirbti į Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 1-ojo PK atestuotos tardytojos pareigas. Vilniaus universitetą D. B. baigė 1997 m.

Teismas nurodė, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas, tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Išanalizavęs minėtą Statuto normą, teismas konstatavo, kad į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas laikas visa apimtimi tik tada, kai asmuo mokėsi specialiose mokymo įstaigose, t. y. vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose, o ne tada, kai asmuo mokėsi specialioje grupėje, pagal specialias programas ar pan. kitoje mokymo įstaigoje (teisės norma aiškiai nurodo vienintelį kriterijų - mokymąsi atitinkamoje policijos (vidaus reikalų), saugumo ar karo mokykloje). Teismas akcentavo, kad D. B. nuo 1992 m. iki 1997 m. studijavo Vilniaus universitete, t. y. mokymo įstaigoje, kuri Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme priskirtina prie „kitų aukštųjų švietimo įstaigų". Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė įskaityti į vidaus tarnybos stažą visą pareiškėjos mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete laiką. Todėl teismas pareiškėjos prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą įskaityti į jos vidaus tarnybos stažą visą jos mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete laikotarpį, taip pat įskaityti šį laikotarpį į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti ir stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti skaičiuoti nuo 1992 m. rugsėjo 1 d., atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į jį papildomai įskaitant laikotarpius (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos tarnybos byloje esantis 1995 m. balandžio 25 d. teikimas atestacijai, kuriame nurodyta, jog D. B., dirbdama laisvai samdoma tardytoja, patvirtina, jog ji vykdė visas tuo metu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 47, 48 ir kituose straipsniuose numatytas tardytojo funkcijas bei pareigas, atliko parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose (tyrė įvairaus sudėtingumo bylas, nuo 1994 m. liepos 1 d. savo žinioje turėjo apie 60 baudžiamųjų bylų, iš kurių išsprendė ir baigė 44 bylas, Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnyje nustatyta tvarka perdavė teismui 14 baudžiamųjų bylų), t. y. iš esmės atliko tą patį darbą, kurį dirbo statutinėse pareigose esantys pareigūnai (tardytojai), turėjo viešojo administravimo įgalinimus jai nepavaldiems asmenims.

Teismo vertinimu atsakovas nepagrįstai atsisakė įskaityti į D. B. vidaus tarnybos stažą laikotarpį, kai ji dirbo laisvai samdoma tardytoja ir įpareigojo atsakovą laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą.

Teismas pažymėjo, jog pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Nusprendęs, kad atsakovas nepagrįstai neįskaitė į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą laikotarpio kai ji dirbo laisvai samdoma tardytoja, teismas taip pat įpareigojo pareiškėjos dabartinį darbdavį - Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d., į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto VPK (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti, atmetant pareiškėjos D. B. prašymą dėl Vilniaus miesto VPK įpareigojimo įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. į pareiškėjos stažą valstybinei pensijai gauti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkindamas pareiškėjos D. B. reikalavimą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, įpareigojo Vilniaus miesto VPK spręsti jo kompetencijai nepriskirtus klausimus.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas: 1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; 2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos rezervą, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą; 3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas; 4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai) 12 punktas numato, kad prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmuo paduoda tarnybos (įstaigos, karinio dalinio) vadovui, prie prašymo turi būti pridėti šių Nuostatų 13 punkte nurodyti dokumentai: tarnybos laiko (darbo stažo) lapas, darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas), žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada (tuo atveju, kai pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės). Visi šie dokumentai pensijai skirti, vadovaujantis minėtų Nuostatų 18 punktu, per 10 dienų po to, kai pareigūnas ar karys atleidžiamas iš tarnybos, turi būti pateikti vidaus reikalų atitinkamoms tarnyboms, tvarkančioms pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1V-294 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijų bylos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte yra konkretizuota Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 18 punkte nurodyta „atitinkama tarnyba, tvarkanti pareigūnų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą", kaip tokia tarnyba nurodyta Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nuostatų 19 punktas numato, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos vidaus reikalų ministro (arba Vidaus reikalų ministerijos sekretorių) sprendimu.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, iš išvardytų teisės aktų nuostatų matyti, kad Vilniaus miesto VPK nėra kompetentingas spręsti pareigūno pensijos skyrimo ar mokėjimo klausimus, tarp jų – skaičiuoti tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti. Be to, apelianto nuomone, atsižvelgiant į pirmiau išvardytų teisės aktų nuostatas, galima teigti, kad tarnybos laiko (stažo) pareigūno pensijai gauti klausimas iškyla tik tuomet, kai yra kreipiamasi dėl pareigūno valstybinės pensijos paskyrimo. Pareiškėja D. B. nėra pateikusi Vilniaus miesto VPK prašymo dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo, todėl ginčas dėl tarnybos laiko pensijai gauti nustatymo iš esmės nėra kilęs.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo teiginys „įskaitant šį laikotarpį į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti" vertintinas kaip nukreiptas į ateitį, t.y. kai atsiras būtinumas paskirti pareigūno pensiją, o tuo pačiu ir apskaičiuoti tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti, šis laikotarpis turės būti įskaitytas ir į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Todėl keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovas Vilniaus miesto VPK (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu apskundė tik tą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto VPK į pareiškėjos D. B. stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d., t.y. tą patį laikotarpį, kurį teismas tuo pačiu sprendimu įpareigojo atsakovą įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl jos darbo laisvai samdomos tardytojos pareigose (nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d.) pagal įgalinimų pobūdį ir apimtį, jai pavestas ir de facto vykdytas funkcijas priskyrė (prilygino) statutinio vidaus tarnybos pareigūno pareigoms ir įpareigojo atsakovą šį laikotarpį įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, taip pat ta apimtimi, kuria teismas nepatenkino pareiškėjos reikalavimo įskaityti į vidaus tarnybos stažą visą pareiškėjos mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete laikotarpį (atsakovas buvo įskaitęs pusę šio laikotarpio), išsprendė tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, teisingai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Šioje dalyje teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinėse bylose dėl darbo atitinkamose vidaus reikalų sistemos pareigose bei mokymosi aukštosiose mokyklose laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą (žr. 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A4-892/2006; 2007 m.vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-125/2007; 2008 m. sausio 25 d. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-261-112/2008).

Pirmosios instancijos teismas bylą ta apimtimi, kuria įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto VPK įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. į pareiškėjos tarnybos laiką (stažą) valstybinei pensijai gauti, išsprendė neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnį, nustatantį administracinių teismų kompetenciją, galimi administraciniai ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tarnybiniai ginčai, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Viešojo administravimo subjektas asmens teises (teisėtus interesus) gali pažeisti neteisėtais teisės aktais ar veiksmais (priimdamas aktą, atlikdamas administracinį veiksmą), neveikimu (atsisakydamas atlikti atitinkamą veiksmą, priimti administracinį aktą) arba vilkinimu (nepriimdamas atitinkamo akto, neatlikdamas veiksmo per teisės aktais nustatytą terminą). Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis reikalauja skunde (prašyme) nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas); aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taigi paduodant skundą (prašymą) teismui turi būti skundžiamas konkretus veiksmas (neveikimas) ar aktas, kuris, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises (teisėtus interesus), pateikiami skunde (prašyme) pateiktą reikalavimą pagrindžiantys argumentai ir įrodymai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja 2007 m. liepos 18 d. prašymu pateikdama reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. į tarnybos laiką pareigūno valstybinei pensijai gauti, neskundė jokio su šiuo reikalavimu susijusio atsakovo akto, veiksmo ar neveikimo, iki prašymo teismui padavimo (2007m. liepos 19 d.) nebuvo pateikusi atsakovui prašymo dėl tarnybos laiko (stažo) pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo, o atsakovas iki šiai bylai aktualaus laiko (pareiškėjos prašymo padavimo teismui) teisės aktais nebuvo įpareigotas atlikti kokį nors veiksmą ar priimti sprendimą, susijusį su tarnybos laiko pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimu. Kaip matyti iš 2007 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto VPK sprendimo Nr.10-1-12767, šiuo sprendimu atsakovas išsprendė (atmetė) pareiškėjos prašymą dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo (darbo laisvai samdomos darbuotojos (tardytojos) pareigose ir viso mokymosi Vilniaus universiteto Teisės fakultete laikotarpio įskaitymo). Nagrinėjamu atveju teismas, nenustatęs jokio neteisėto atsakovo akto, veiksmo ar neveikimo dėl pareiškėjos tarnybos laiko (stažo) pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo, t.y. nesant ginčo dėl šio stažo skaičiavimo ir teisinio pagrindo jį skaičiuoti, įpareigojo atsakovą įskaityti į pareiškėjos stažą valstybinei pensijai gauti laikotarpį, kurį 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu pagrįstai įpareigojo įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą.

Kolegija pažymi, kad pareigūnų vidaus tarnybos stažo ir tarnybos laiko pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo teisiniai pagrindai ir paskirtys yra skirtingi, administracinių aktų šiais klausimais priėmimo laikas nesutampa. Vidaus tarnybos stažas vidaus reikalų sistemos pareigūnams skaičiuojamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (galioja 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr.962 redakcija). Vidaus reikalų sistemos pareigūnų vidaus tarnybos stažą skaičiuoja vidaus reikalų statutinė įstaigos, kurioje pareigūnai tarnauja, periodiškai priimdamos individualius administracinius aktus dėl pareigūnų vidaus tarnybos stažo, kadangi pagal Statutu ir Taisyklėmis nustatytą teisinį reglamentavimą nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūno kasmetinių atostogų trukmė, galimybė įsigyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Statuto 37 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 2 punktas), priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis (Statuto 37 straipsnio 37 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 2 punktas), atestavimo periodiškumas (Statuto 18 straipsnis), pareigūno karjeros galimybės (Statuto 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis).

Statute dėl pareigūnų valstybinių pensijų įtvirtinta tik bendroji nuostata,kad pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką (Statuto 49 straipsnio 6 dalis).Pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo tvarką reglamentuoja specialieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (byloje aktuali 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr.X-1027); Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (byloje aktuali 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.227 redakcija); Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos byloje aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1V-294.

Pagrindas skaičiuoti tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti atsiranda kai Statuto 1 straipsnyje nurodyti pareigūnai (tarp jų - Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai), atitinkantys Statuto 3 straipsnyje nustatytas pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, išeina iš tarnybos ir pateikia prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją. Statuto 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams pareigūnų valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai (Statuto 12 straipsnio 1 dalis). Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Statuto 12 straipsnio 3 dalis). Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsniu, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo nuostatų 12,13,19 punktais, Aprašo 2, 3, 4, 28 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą išeinantis iš vidaus tarnybos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, kuris atitinka įstatymu nustatytas sąlygas gauti pareigūno valstybinę pensiją, prašymą skirti pareigūnų valstybinę pensiją pateikia Vidaus reikalų ministerijai per vidaus reikalų įstaigą, kurioje tarnauja, o vidaus reikalų įstaiga yra atsakinga už dokumentų, reikalingų pareigūno valstybinei pensijai skirti (tarp jų - tarnybos laiko (darbo stažo) lapo ir darbo užmokesčio atestato) pateikimą Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Sprendimą dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo (atsisakymo ją skirti) priima Vidaus reikalų ministras arba šios ministerijos sekretorius. Taigi, vidaus reikalų įstaiga yra atsakinga už duomenų apie pareigūno, kuris išeina iš vidaus tarnybos ir prašo skirti pareigūno valstybinę pensiją, tarnybos laiką (stažą) pateikimą Vidaus reikalų ministerijai, kuri turi priima sprendimą dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Tarnybos laiko (stažo) pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimas yra pareigūno prašymo skirti pareigūno valstybinę pensiją nagrinėjimo ir pensijos skyrimo procedūros dalis. Todėl asmens teisės (teisėti interesai) skaičiuojant tarnybos laiką pareigūno valstybinei pensijai gauti gali būti pažeistos pareigūnui faktiškai realizuojant savo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją (pvz., pažeidžiamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo nuostatuose ir Apraše numatytos procedūros; priimamas sprendimas skirti pareigūno valstybinę pensiją neįskaičiavus į tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti atitinkamo laikotarpio, kuris, pensijos gavėjo nuomone, turėtų būti įskaičiuotas). Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punkto prasme asmens teisė dėl tarnybos laiko (stažo) pareigūno valstybinei pensijai gauti neteisingo skaičiavimo gali būti apginta konstatavus konkretų ir realų šios teisės pažeidimą, padarytą pareigūnui realizuojant savo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją.

Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarnaudama vidaus reikalų sistemos įstaigoje pareiškėja pasirūpino, kad atitinkami laikotarpiai, kurių atsakovas neįskaitė į jos vidaus tarnybos stažą, būtų įskaityti. Dėl laikotarpio nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. teismas priėmė pareiškėjai palankų sprendimą – įpareigojo atsakovą įskaityti šį laikotarpį į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, kuris ateityje turės įtakos skaičiuojant pareiškėjos tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti. Taigi tarnaudama pareiškėja pasirūpino, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios ateityje (kai pareiškėja pateiks prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją) galės turėti įtakos jos tarnybos laiko (stažo) valstybinei pensijai gauti skaičiavimui, būtų nustatytos ir sukeltų teisines pasekmes.

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto VPK įskaityti nurodytą laikotarpį į pareiškėjos tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstoje dalyje pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos D. B. prašymą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į D. B. vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d.

Kitoje dalyje prašymą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė