Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., gynėjui advokatui V. A., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą motinai J. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

nepilnametis L. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis 1 išlaikytinį mažametį vaiką, 8 klasių išsilavinimo, iki bausmės atlikimo pradžios mokėsi (duomenys neskelbtini), registravosi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2017-06-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. , 178 str. 2 d., 63 str., – 1 m. laisvės apibojimo, 2) 2017-07-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 63 str., - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m. 2 mėn.; 2017-09-28 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 3) 2018-01-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 63 str., - 1 m. 2 mėn. 10 d. laisvės atėmimo, 4) 2018-02-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 63 str., - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str., - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2018-03-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str., 64¹ str., - 10 mėn. laisvės atėmimo; 2018-08-14 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018-01-23, 2018-02-02, 2018-02-09 ir 2018-03-05 nuosprendžiais bei nustatyta subendrinta bausmė, - 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 2019-02-04 atleistas nuo bausmės atlikimo dėl amnestijos akto; 2019-05-20 nutartimi panaikinta priežiūra ir grąžintas atlikti likusios bausmės – 1 m. 3 mėn. 5 d. laisvės atėmimo, 7) 2019-07-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 64 str., 64¹ str., - 1 m. 2 mėn. 3 d. laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka šią bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje pataisos namuose, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis nepilnametis L. M. 2019 m. balandžio 25 d. apie 22.30 val. Vilkaviškio m. S. Nėries g. 40 esančio bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo kieme ir kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – kilus ginčui dėl asmeninių nesutarimų, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. J. į kairiąją veido pusę, padarydamas jam veido sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis nepilnametis L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (idealioji nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis nepilnametis L. M. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi, sekančią dieną po nusikaltimo įvykio nukentėjusį atsiprašęs, su juo visiškai susitaikęs. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį jis su nukentėjusiuoju, liudytoju (draugu) G. B., liudytoja (sugyventine) R. D. ir jos seserimi buvo lauke prie bendrabučio, kur su sugyventine gyveno, rūkė, kalbėjosi, neprisimenantis dėl ko, tačiau susipyko su nukentėjusiuoju, stipriai staiga supykęs smogė jam dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, pataikė į žandikaulį, nukentėjęs uždavė jam atgal ir pradėjo bėgti, jis jį vijosi, pavijęs įspyrė į kojas, daugiau nemušė, nes juos išskyrė G. B. ir R. D.. Iki šio įvykio nukentėjusio veidas buvo sveikas, rytojaus dienos susitikimo metu I. J. sakė, jog iškart po įvykio jis kreipėsi į Vilkaviškio ligoninę, kur jam nustatė apatinio žandikaulio lūžį. Ligonių kasos byloje jam pareikštą civilinį ieškinį ir prievolę kompensuoti nukentėjusiam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidas visiškai pripažįstantis.

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio vietos ypatumų, konflikto kilimo priežasčių, kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos, kilusių pasekmių, taip pat nukentėjusio atsiprašymo ir susitaikymo su juo aplinkybes byloje paaiškino, patvirtino ir nukentėjusysis I. J. (1 t., b. l. 18-19, 21), taip pat liudytojai G. B. (1 t., b. l. 51) ir R. D. (1 t., b. l. 54-55), kurių visų ikiteisminio nusikalstamų veikų tyrimo metu byloje duoti parodymai teisme buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2019 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs Vilkaviškio m. S. Nėries gatvėje asfaltuotame kieme tarp bendrabučio tipo dviejų aukštų daugiabučio gyvenamo namo Nr. 40 ir Marijampolės profesinio rengimo centro administracinio pastato Nr. 42. Prie įėjimo (plastikinių baltų durų) į gyvenamąjį namą Nr. 40 yra dviejų pakopų betoniniai laiptai, prie kurių nukentėjusio pareiškimu jis buvo sužalotas, kiemas ir jo prieigos atviros ir laisvai praeinamos iki gretimos Žemdirbių gatvės (1 t., b. l. 7-11).

5. 2019 m. gegužės 9 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 263/2019(09) pagal klinikinius (fiksuotus medicininiuose dokumentuose) duomenis nukentėjusiajam I. J. konstatuota veido sumušimas, apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje. Konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti 2019 m. balandžio 25 d., vienu trauminiu poveikiu (vienmomentiškai), kad ir suduodant smūgį kietu buku daiktu, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje. Konstatuotieji kūno sužalojimai sukėlė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

6. Kaltinamasis nepilnametis L. M. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje (kaltinamajame akte) kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros bei teismo medicinos specialisto išvados duomenys – punktai 4 ir 5), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus.

7. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų – dėl asmeninių nesutarimų kilusio ginčo pasekmėje ištiktas staigaus pykčio, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiu į veidą, tuo jam padarė kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nepilnamečio L. M. veiksmai pagal idealiąją BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų tyčinių nusikaltimų sutaptį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti už faktiškai nuo jo veiksmų tiesiogiai priežastingai kilusias pasekmes – nesunkų nukentėjusio sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Trečia, viešas fizinis smurtas, kūno sužalojimų juo (fiziniu smurtu) padarymas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai darant dar ir mažiausiai dviejų pašalinių konfliktui asmenų (liudytojų G. B. ir R. D.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi prie vienos iš pagrindinių miesto viešos gatvės betarpiškose prieigose esančio bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, įėjimo į jį, atviroje vietoje, girdint ir matant mažiausiai dviem pašaliniams konfliktui asmenims (vardinta aukščiau), nuo kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis bėgo, nugriuvo, be to, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

9. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu dėl nustatytų aplinkybių, jog kaltinamasis nenaudojo mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, smurtinių veiksmų (poveikių) skaičius buvo minimalus (1 smūgis), kaltinamasis viešai smurtavo išskirtinai iš asmeninių, o ne chuliganiškų, paskatų, nusikaltimas nebuvo planuojamas, jam iš anksto ruošiamasi ir pan. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė iš grynai asmeninių, o ne chuliganiškų, paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Abu idealiąja sutaptimi įvykdyti nagrinėjami byloje tyčiniai nesunkūs nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai ir viešajai tvarkai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgio sudavimo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Toliau spręsdamas skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nepilnamečio L. M. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina labiau neigiamai : kaltinamasis, nors tebūdamas 17 m. amžiaus, nusikalto ir yra teisiamas jau aštuntąjį kartą (1 t., b. l. 80-91), nors kadangi tiek pirmesnius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas anksčiau, tiek nagrinėjamus šioje byloje, jis įvykdė būdamas dar nepilnametis, todėl tyčinių nusikaltimų recidyvo tai nesukelia, tačiau visi ankstesni 7 teistumai kaltinamajam nebuvo ir nėra dar išnykę ar panaikinti, nagrinėjamus byloje naujus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis įvykdė būdamas amnestijos įstatymu lygtinai atleistas nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir paleistas iš pataisos įstaigos į laisvę, jo atžvilgiu vykdytos valstybės probacijos metu, akivaizdu, kad nei pastaroji, nei anksčiau vykdyta atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nei taikytos pirmosios metu auklėjamojo pobūdžio priemonės piktybiškai linkusio nusikalsti nepilnamečio elgesio pozityviąja kryptimi nepakeitė, jos nebuvo veiksmingomis priemonėmis, galinčiomis jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų. Nors kaltinamasis iki paskutiniosios bausmės vykdymo pradžios mokėsi jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, tačiau jo mokymasis buvo tik formalus – ugdymo įstaigos charakteristikoje tiek dalyvavimas ugdymo procese, tiek elgesys įstaigoje apibūdintas, charakterizuotas itin nepalankiai (1 t., b. l. 136). Kita vertus, kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, registravosi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką išlaikytinį (1 t., b. l. 138, 139).

11. Teismas kaltinamojo nepilnamečio L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo visišką teisme prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi, nukentėjusiojo atsiprašymą ir susitaikymą su juo (tai byloje yra patvirtinta nukentėjusio parodymais) bei tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Pripažinti atsakomybę sunkinančia tyčinių nusikaltimų recidyvo aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo, kadangi, kaip teismo jau buvo pažymėta aukščiau, tiek pirmesnius nusikaltimus, už kuriuos tebeturi galiojančius teistumus ir atlieka bausmę, tiek naujus nagrinėjamus pastarojoje byloje, kaltinamasis įvykdė būdamas dar nepilnametis ir tai nusikaltimų recidyvo nesukėlė (BK 27 straipsnio 1 dalis).

12. Toliau teismas sprendžia, jog esant iš esmės neigiamai nusikaltusiojo asmenybei, tačiau nustačius esminę jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo laipsnį pripažinus mažesniu nei rūšinių sudėčių lygmuo, taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo nepilnametystę, šeiminę padėtį, laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo aplinkybę, taip pat naujų tyčinių nusikaltimų įvykdymo dar turint teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus ir sąlyginai nebaigus už juos atlikti laisvės atėmimo bausmės (turėjo probuojamam lygtinai paleistam iš pataisos namų asmeniui įstatymu prilygintą statusą (2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 16 straipsnio 1 dalis) aplinkybę, anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės rūšies, dukart taikytų probacijų ir auklėjamojo poveikio priemonių neveiksmingumą, byloje teisingumo principas lemia dar kiek mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžių, tačiau realaus atlikimo terminuoto laisvės atėmimo bausmių (BK 91 straipsnio 3 dalis) kaltinamajam paskyrimą : už BK 138 straipsnio dalyje numatytą veiką – 1 m. laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą veiką – 9 mėn. laisvės atėmimo. Kadangi nusikaltimai įvykdyti idealiąja sutaptimi, už juos kiekvieną paskiriamos bausmės turi būti subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesniąją, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta už abi veikas bausmė – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu turi būti taikomos išimtinės BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė jam sumažinta 1/3 dalimi, tai yra iki 8 mėn. laisvės atėmimo. Pastaroji bausmė turi būti subendrinta su kaltinamojo šiuo metu atliekama paskutiniu 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme (1 m. 2 mėn. 20 d. laisvės atėmimo) pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, prie pirmosios kaip griežtesnės pridedant pusę (4 mėn.) nuo skiriamos už išnagrinėtas šioje byloje veikas, ir tokiu būdu kaltinamajam nustatytina kaip galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo nepilnamečių pataisos namuose, į kurią įskaitytina kaltinamojo jau atlikta dalis bausmės, paskirtos 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu. Pagrindo kaltinamajam skirti auklėjamojo poveikio priemones nenustatyta.

13. Kaltinamajam nepilnamečiui L. M. ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, jam šiuo metu atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kaip nebereikalinga ir realiai nebevykdoma, panaikintina.

14. Dėl civilinio ieškinio. Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam L. M. kaip civiliniam atsakovui ir subsidiariai jo atstovei pagal įstatymą motinai J. R. yra pareiškusi atgręžtinį (regresinį) reikalavimą dėl netiesiogiai patirtų 50,60 Eur nuostolių (išlaidų, turėtų apmokant nukentėjusiam dėl nusikaltimo suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas) atlyginimo (1 t., b. l. 40). Ieškinys teismo pripažįstamas pareikštu teisėtu pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.280 straipsnio 1 dalyje, 6.283 ir 6.290 straipsniuose, ieškovės reikalavimą visiškai pagrindžia aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymais pripažįstami bylos faktiniai duomenys, todėl ieškinys turi būti visiškai patenkinamas, be to, ir pats kaltinamasis L. M. bei jo atstovė pagal įstatymą kaip subsidiari civilinė atsakovė J. R. teisiamajame posėdyje ieškovės reikalavimą ir subsidiariąją savo prievolę atlyginti reikalaujamus nuostolius pripažino, o kadangi šis pripažinimas buvo pareikštas laisva valia ir atitinka bylos aplinkybes, jis priimtinas bei civilinis ieškinys visiškai patenkintinas dar ir tokiu procesiniu pagrindu (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

15. Daiktinių įrodymų byloje nėra, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

Nepilnametį L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams terminuoto laisvės atėmimo.

Nepilnametį L. M. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudariusias nusikalstamas veikas skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesniąją, ir nustatyti subendrintą už abi nusikalstamas veikas bausmę – 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Subendrintai bausmei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir ją sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamą nepilnamečiui L. M. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti su jo nebaigta atlikti 1 m. 2 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta jam 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir tokiu būdu nustatyti nepilnamečiui L. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų terminuoto laisvės atėmimo nepilnamečių pataisos namuose, į kurią įskaityti jo jau atliktą dalį bausmės, paskirtos 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam nepilnamečiui L. M. panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo nepilnamečio L. M. ir subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą motinos J. R. penkiasdešimt eurų 60 ct. (50,60 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.