- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- 1-849-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33752-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2018 m. liepos 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu su sugyventine R. M., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai R. M. į kairę petį ir šluota sudavė tris smūgius į galvą, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui - sugyventinei nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.
A. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie mėnesį laiko gyvena kartu su R. M., bendrai rūpinasi buitimi, maistu, bendrų vaikų neturi. Su R. M. gyvenę ir anksčiau apie 10 metų, po to išsiskyrė, negyveno apie pusę metų. Abu mėgsta išgerti. 2018 m. liepos 15 d. namuose buvo jis su motina R. S., sugyventine R. M.. Dienos metu, kuri valanda buvo nežino, pas juos atėjo kaimynas J. K.. Jis, R. M. ir J. K. gėrė alkoholį. Išgertuvių metu jis supyko ant sugyventinės R. M., nes ši nedavė alaus, todėl rankos kumščiu jai nestipriai sudavė į petį, kiek smūgių neprisimena. Ši vistiek nedavė alaus, todėl jis iš kampo paėmė šluotą ir jos mediniu kotu sudavė apie du smūgius sugyventinei į galvą. Tai pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš R. M.. Jis R. M. atsiprašė, gailisi (b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad apie 1 mėnesį laiko gyvena ir veda bendrą ūkį su sugyventiniu A. S. šio motinai R. S. priklausančiuose namuose. 2018 m. liepos 15 d. apie 14 val. atėjo kaimynas J. K.. Ji, A. S. ir J. K. gėrė degtinę. Išgėrus degtinę J. K. prisnūdo kambaryje. Ji su A. S. nuėjo į kitą kambarį, kur abu gėrė alų. Išgėrus vieną butelį alaus, A. S. liepė jam duoti gerti antrą butelį alaus. A. S. ji atsakė, kad alus J. K. ir jam neduos. A. S. supykęs, kad ji nedavė antro butelio alaus, rankos kumščiu sudavė jai du smūgius į kairę petį ir išėjo. Netrukus A. S. vėl atėjo į kambarį, laikydamas rankoje grindų šepetį, kuriuo jai sudavė tris smūgius į galvą. Jai pradėjo skaudėti galvą ir petį, taip pat bijojo, kad jis nesuduotų daugiau smūgių, todėl pradėjo šaukti A. S. motiną, kad ši ją apgintų. Į kambarį atėjo A. S. motina, kuri A. S. liepė nurimti. Dėl A. S. suduotų smūgių skauda kairę petį, jautė kurį laiką skausmą galvoje. Žymių ant kūno dėl A. S. suduotų smūgių neliko, galva neprakirsta, todėl pas gydytojus dėl šių sužalojimų nesikreips, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. A. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-27).
Liudytojas J. K. parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 15 val. užėjo pas kaimynus S. Namuose buvo R. S., A. S. ir jo sugyventinė R. M.. Jie trise gėrė degtinę, R. S. negėrė. Išgertuvių metu jis prisnūdo kambaryje, po to išgirdo R. riksmą, nuo kurio pabudo. R. jam pasakė, kad A. jai šepečiu sudavė smūgius į galvą (b. l. 32-33).
Liudytoja R. S. parodė, kad kartu su ja jos namuose kartu gyvena jos sūnus A. S. su sugyventine R. M.. 2018 m. liepos 15 d., vakare, apie 19.30 val., buvo namuose, kambaryje, tuo metu A. S. kambaryje gėrė alų su sugyventine R. M., buvo atėjęs kaimynas J. K. Būdama kitame kambaryje, išgirdo R. M. šauksmą ir prašymą: „mama, gink“. Tai išgirdusi, nuėjo į kambarį, kuriame buvo A. S. su R. M.. Jai atėjus į kambarį, A. S. buvo užsimojęs suduoti smūgį sugyventinei. Ji A. S. liepė nemušti sugyventinės ir atėmė iš jo grindų šepetį (b. l. 35-36).
2018 m.liepos 15 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad R. M. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) ji yra mušama. Sugyventinis A. S. šepečiu sudavė jai smūgius į galvą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 7-9).
2018 m. liepos 15 d.įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis miegamasis kambarys. Paimta šluota (b. l. 10-11, 12-15).
2018 m. liepos 16d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima šluota yra mediniu kotu, prie kurio pritvirtinta šluota su raudonos spalvos pagrindu ir šeriais. Ant šluotos pėdsakų ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra (b. l. 16, 18).
Aptartų duomenų visuma teisėjai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtavo prieš šeimos narį – R. M..
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę
Kaltinamasis A. S. vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 49-50), 5 kartus baustas administracine tvarka, turi keturias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 44-48), nedirba (b. l. 43), psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 39).
A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. A. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 62-66).
Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam A. S. paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 15 d. 20 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 16 d. 13 val. 25 min.
A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme 2018 m. liepos 16 d. (1 parą), jį prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įteikti A. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.