- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- I-3724-402/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01331-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2S-3564; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-7) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 22 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus nutarimu Nr. 2612 (toliau – ir Nutarimas Nr. 2612) buvo nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. nurodymo išeiti iš patalpos, kurioje daroma krata, nevykdymą. Už minėtą pažeidimą jam paskirta nuobauda – draudimas 1 mėn. pirkti maisto produktus. Pasak pareiškėjo, jis nurodymą įvykdė, taigi nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl nuobaudos panaikinimo. Paaiškino, kad 2014-12-20 apie 15 val. Marijampolės PN, jam būnant 2 būrio gyvenamojoje patalpoje, į patalpą užėjo 5 pareigūnai. Pareigūnams užėjus į gyvenamą patalpą Nr. 5 vienas iš pareigūnų P. R. iš karto priėjo ir pradėjo skaityti gulinčius ant lentynos pareiškėjo dokumentus. Pareigūnas P. R. šaukė, jog jis gali skaityti, neva ieško pareiškėjo sąskaitų ir telefoninių numerių. Marijampolės PN neturėjo dokumentų cenzūravimui teismo leidimo ir pareigūnas P. R. veikė savavališkai ir neteisėtai, todėl drausminė nuobauda turi būti panaikinta. Cenzūravimas vyko pareiškėjo akivaizdoje, pareigūnui P. R. jis pareiškė pastabą, jog toks dokumentų skaitymas prilygsta draudžiamam cenzūravimui. Kitas pareigūnas nurodė pareiškėjui išeiti. Nurodė, jog jis prašė pareigūnų jam leisti likti patalpoje ir prižiūrėti kratos atlikimą, nes įstatymas leidžia vienam asmeniui patalpoje likti. Leidimas likti patalpoje nebuvo duotas. Tuo pareigūnai pažeidė laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją. Nurodė, jog būdamas ligonis, neįgalusis ant abiejų kojų, akivaizdžiai matydamas, kad pareigūnai nesilaiko įstatymais apibrėžtų teisėtumo ribų, piknaudžiauja savo galiomis, iš gyvenamos patalpos Nr. 5 truputį išėjo, t. y. nurodymą išeiti iš patalpos įvykdė. Prašė pareigūnų atnešti kratos protokolą, nes nori įrašyti nusiskundimus dėl kratos, tačiau protokolo neatnešė. Pažymėjo, jog grįžus į patalpą pamatė, jog dingo svarbi Kauno apygardos administracinio teismo nutartis. Dėl šio įvykio parašė skundus Marijampolės PN direktoriui, tačiau dokumentas grąžintas nebuvo. Nurodė, jog nebuvo paimtas būtinas rašytinis pasiaiškinimas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo jo sveikata, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimas, jaučia padidėjusią baimę, stresą ir t.t. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 30 000 Eur, kurią prašė priteisti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-23). Atsiliepime į skundą atsakovai nurodė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui 2014-12-22 nutarimu Nr. 2612 buvo skirta nepažeidžiant LR Bausmių vykdymo kodekso 143 str. reikalavimų, t.y. skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, bei nuteistojo atsisakymą rašyti pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Nurodė, jog 2014 m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val. pareigūnams užėjus į 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą ten esantiems nuteistiesiems buvo paaiškinta, kad jų gyvenamojoje patalpoje bus atliekama neplaninė krata. G. K. iš karto reiškė nepasitenkinimą esama tvarka. Visiems nuteistiesiems buvo duotas nurodymas palikti patalpą, tačiau G. K. į nurodymus nereagavo. Tuo metu prižiūrėtojas P. R. priėjo prie G. K. priklausančios spintelės ir pakėlė jam priklausančius dokumentus patikrini ar tarp jų nėra uždraustų daiktų. Minėtas nuteistasis bandė išprovokuoti konfliktą šaukė, kad cenzūruojami jo laiškai. Buvo duotas pakartotinas nurodymas išeiti iš gyvenamosios patalpos, į nurodymus neragavo. Iš patalpos nuteistasis išėjo tik tuomet kai jam buvo paaiškinta, kad jis trukdo atlikti kratą ir nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų. Tuo nuteistasis pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 2 p., reikalavimus. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 2612 buvo skirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 165 p. nustatyta, kad gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros metu suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Vadovaujantis minėtu teisės aktu pareigūnai pagrįstai nurodė išeiti iš patalpos, todėl administracija nepažeidė jokių teisės aktų. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad kratos metu pareigūnai pasisavino jo dokumentus. Teisinius dokumentus pareigūnai negalėjo skaityti ar pasisavinti, kadangi vadovaujantis teisės aktais laiškai ir
teisiniai dokumentai nėra priskiriami prie draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų. Todėl nėra pagrindo jų kratos metu paimti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų kilę problemų dėl to kad jis mėnesį negalėjo apsipirkti Marijampolės PN esančioje parduotuvėje. Pareiškėjui bausmę atliekant pataisos namuose yra suteikiamas pilnas maitinimas, taip pat suteikiami ir jo poreikiams reikalingi daiktai, todėl paskirta nuobauda negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val., užėjus į 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą, ten esantiems nuteistiesiems, buvo paaiškinta, kad jų gyvenamojoje patalpoje bus atliekama neplaninė krata. Ten gyvenantis nuteistasis G. K. iš karto reiškė nepasitenkinimą esama tvarka. Visiems nuteistiesiems buvo duotas nurodymas palikti patalpą, tačiau G. K. į nurodymus nereagavo. Tuo metu prižiūrėtojas P. R. priėjo prie G. K. priklausančios spintelės ir pakėlė jam priklausančius dokumentus patikrini ar tarp jų nėra uždraustų daiktų. Nuteistasis G. K. pradėjo šaukti, kad cenzūruojami jo laiškai. Buvo duotas pakartotinas nurodymas išeiti iš gyvenamosios patalpos, į nurodymus nereagavo. Iš patalpos G. K. išėjo tik tuomet kai jam buvo paaiškinta, kad jis trukdo atlikti kratą ir nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų. Tokiu elgesiu nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Todėl Marijampolės PN direktorius 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 2612 G. K. paskyrė nuobaudą- uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b.l. 24).
Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2S-3564 pripažino Marijampolės PN direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 13-14).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612, kuriuo nuteistajam G. K. paskirta nuobauda- draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, pagrįstumo bei jo teisėtumo ir patirtos neturtinės žalos priteisimo, kuri pasireiškė sveikatos sutrikimu, dirglumu, padidėjusia baime ir kt.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Pareiškėjas neigia, kad 2014 m. gruodžio 20 d., apie 15.00 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 20 d. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai tarnybiniais pranešimais Marijampolės PN direktorių informavo, kad 2014m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val., užėjus į 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą, ten esantiems nuteistiesiems buvo paaiškinta, kad jų gyvenamojoje patalpoje bus atliekama neplaninė krata. Ten gyvenantis nuteistasis G. K. iš karto reiškė nepasitenkinimą esama tvarka. Visiems nuteistiesiems buvo duotas nurodymas palikti patalpą, tačiau G. K. į nurodymus nereagavo. Tuo metu prižiūrėtojas P. R. priėjo prie G. K. priklausančios spintelės ir pakėlė jam priklausančius dokumentus patikrini ar tarp jų nėra uždraustų daiktų. Nuteistasis G. K. pradėjo šaukti, kad cenzūruojami jo laiškai. Buvo duotas pakartotinas nurodymas išeiti iš gyvenamosios patalpos, į nurodymus neragavo. Iš patalpos G. K. išėjo tik tuomet kai jam buvo paaiškinta, kad jis trukdo atlikti kratą ir nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų (b.l. 26, 27).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai vyr. prižiūrėtojai R. V. ir P. R. patvirtino 2014-12-20 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei pažymėjo, jog 2014-12-20 gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama neplaninė krata ir ten gyvenantis nuteistasis G. K. iš karto reiškė nepasitenkinimą esama tvarka. Visiems nuteistiesiems buvo duotas nurodymas palikti patalpą, tačiau G. K. į nurodymus nereagavo ir neišėjo iš patalpos. Iš patalpos G. K. išėjo tik tuomet kai jam buvo paaiškinta, kad jis trukdo atlikti kratą ir nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų.
2014-12-20 surašytas protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 29), kuriame nurodyta, kad nuteistasis G. K. nieko nerašys, nes parašys skundą.
Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau- ir Instrukcija). Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (Instrukcijos 148 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Pagal Instrukcijos 165 punktą gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šiame punkte nustatyta tvarka. 165.1. suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata; 165.2. apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai; 165.3. siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos; 165.4. pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus; 165.5. visose gyvenamosios (rėžiminės) zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos; 165.6. apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apžiūrint rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų nuo vidinės draudžiamosios zonos užtvaros, kasamų pabėgimo landų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų; 165.7. aptiktos kopėčios, virvinės lipynės ir kiti draudžiami turėti daiktai paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą; 165.8. patikrinami inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, kurios yra gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijoje; 165.9. atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis.
Iš teismui pateiktų dokumentų bei liudytojų parodymų nustatyta, jog atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą buvo laikomasi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 reikalavimų, 165 punkte nustatyta, kad gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros metu suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Pažymėtina, jog 165.9 p. nurodyta, jog atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, tačiau tai nėra privaloma. Vadovaujantis minėtu teisės aktu pareigūnai pagrįstai nurodė pareiškėjui išeiti iš patalpos, todėl Marijampolės PN pareigūnai nepažeidė teisės aktų ir neatliko neteisėtų veiksmų.
Įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, t. y. nurodymo išeiti iš patalpos, kurioje daroma krata, nevykdymo, pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 56 str. 1 d.). Esant šioms pagrįstoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės PN neturėjo dokumentų cenzūravimui teismo leidimo ir pareigūnas P. R. veikė savavališkai ir neteisėtai. Cenzūravimas vyko pareiškėjo akivaizdoje, pareigūnui P. R. jis pareiškė pastabą, jog toks dokumentų skaitymas prilygsta draudžiamam cenzūravimui. Pareiškėjas nurodė, kad kratos metu pareigūnai pasisavino jo dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas su skundais kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kuriuose reiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais 2014-12-20 atliekant kratą gyvenamojoje patalpoje Nr. 5. 2015-01-20 Marijampolės PN raštu Nr. 20/07-73 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame atsakyta į skundų teiginius dėl 2014-12-20 atliktos kratos, nurodyta, kad pareigūnai neskaitė asmeninių laiškų ir teisinių dokumentų ir jų nepaėmė, o tik apžiūrėjo ar nėra tarp jų paslėptų kokių nors daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Nurodė, jog teismo dokumentų paimti nebuvo pagrindo, kadangi laiškai ir teisiniai dokumentai nėra priskiriami prie draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų (b.l. 145). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatas skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-e priede. Bylos duomenimis, dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas (b. l. 29) pasiaiškinti atsisakė. Nors teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, tačiau nuteistojo nepasinaudojimas teise pateikti pasiaiškinimą pataisos įstaigos administracijai nėra kliūtis skirti drausminę nuobaudą. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudiminės nuobaudos skiriamos direktoriaus nutarimu (BVK 143 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjo teisė pasiaiškinti nebuvo pažeista, drausminė nuobauda paskirta kompetentingo asmens, nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų.
Ginčijami individualūs administraciniai aktai priimti kompetentingų pareigūnų, laikantis BVK reikalavimų, drausminė nuobauda parinkta tinkamai, pareiškėjo procesinės teisės pažeistos nebuvo, todėl jų naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Marijampolės PN administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 2612 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 2S-3564 yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimai juos panaikinti yra nepagrįsti. Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, skundo motyvus ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str. 1 d.).
Į 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Marijampolės pataisos namų pareigūnas R. V. , kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino liudytojo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui R. V. išmokėti 4,89 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos įmokėti į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl atsižvelgiant į tai, liudytojui R. V. išmokėta 4,89 Eur suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš G. K. (ABTĮ 39 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 39 straipsnio 7 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš G. K. į teismo specialiąją sąskaitą 4,89 Eur liudytojui išmokėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.