Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-15 · Administracinė byla Nr. A-438-1749-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
A-438-1749-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
V.V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-1749/2008Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6; 9.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui J.D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.V. individualios įmonės skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2007-04-25 raštą Nr.(24.6-31-5)R-4576;

2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus AVMI) 2007-03-02 raštą Nr.(14.3)-46-7785;

3) įpareigoti Vilniaus AVMI pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimus dėl jos laikotarpiu nuo 2004-09-15 iki 2005-06-15 paduotų prašymų mokesčių užskaitai per Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse (toliau - Taisyklės) numatytą 20 dienų terminą.

Paaiškino, jog gavo atsakovės Vilniaus AVMI priminimą dėl nesumokėtų mokesčių- 38634,43 Lt. Sutikrinus dokumentus, paaiškėjo, jog įmonė valstybei neskolinga, todėl 2007-02-05 skundu kreipėsi į Vilniaus AVMI, kuri 2007-03-02 raštu skundą atmetė. Pareiškėjos nuomone, įmonės patikrinimas vyko nuo 2004-09-27 iki 2005-09-19, tuo metu buvo pateikti prašymai mokesčių užskaitai, tačiau jokio sprendimo, kaip numato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 87 straipsnio 7 dalies 2 punktas, dėl jų nebuvo priimta, todėl, 2005 m. gruodžio 19 d. priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, maniusi, jog jos prašymai patenkinti. Pareiškėjos teigimu, jai neaišku, kodėl reikėjo metus laiko laukti tam, kad, pažeidžiant įstatymus, būtų pareikalauta sumokėti mokesčius, kuriuos įmonė yra sumokėjusi. Be to, kaip teigė pareiškėja, skundžiamame rašte remiamasi tuo, jog pareiškėja patikrinimo aktu buvo supažindinta su atsisakymu tenkinti jos prašymus, tačiau tiek MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte, tiek Taisyklių 46 punkte pasakyta, jog sprendimas dėl patikrinimo akto yra pagrindas patenkinti ar atmesti mokesčio mokėtojo prašymus užskaityti mokesčius. Net ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius priima neigiamą sprendimą, remiantis Taisyklių 50 punktu, jis privalo priimtą sprendimą išsiųsti mokesčių mokėtojui, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, t. y., mokesčių administratorius neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėja 2004-09-15, 2004-12-13, 2005-01-17, 2005-02-08, 2005-02-15, 2005-04-15, 2005-05-16 ir 2005-06-15 prašė užskaityti mokesčius iš PVM permokos. 2004-09-15 prašymas patenkintas, tuo tarpu nagrinėjant kitus prašymus, buvo pradėtas įmonės mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų pažeidimai, todėl 2005-09-19 patikrinimo aktu įmonei buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai. Atsižvelgus į patikrinimo rezultatus, nuspręsta negrąžinti PVM mokesčio permokos, taigi, prašymai liko nepatenkinti. Įmonė su patikrinimo aktu supažindinta 2005-10-19. Siekiant pagrįsti patikrinimo aktą, Vilniaus AVMI 2005-12-19 sprendimu nusprendė atlikti pakartotinį patikrinimą, apie ką pareiškėja 2005-12-21 laišku informuota. Atsakovė nurodė, jog įmonės atžvilgiu 2006-05-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl iki šios dienos nėra priimtas galutinis sprendimas dėl įmonės deklaruotos PVM permokos pagrįstumo. Siekdama užtikrinti pagal 2005-09-19 patikrinimo aktą priskaičiuotų sumų išieškojimą, įmonės mokesčio permoka areštuota, todėl pareiškėjos prašymai užskaityti mokesčius iš permokos gali būti išspręsti tik baigus pakartotinį patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A17-921/2006 yra konstatavęs, jog tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, ginčams taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, jog pakartotinis įmonės patikrinimas sustabdytas (medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai), Vilniaus AVMI negali patikrinti įmonės nurodytos PVM permokos teisėtumo ir pagrįstumo bei priimtus sprendimus dėl paduotų prašymų užskaityti mokesčius.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti iš esmės tais pačiais, kaip ir atsakovės Vilniaus AVMI atsiliepime išdėstytais, argumentais.

Atsiliepime į patikslintą skundą, teigė, kad 2007-04-25 rašte Nr. (24.6-31-5)R-4576 pareiškėjai paaiškino, jog pagal MAĮ 150 straipsnio nuostatas centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 20 punktą mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Atsakovės manymu, minėtoji teisės norma įsakmiai suformuluoja mokestinio ginčo sąvoką ir apibrėžia mokestinio ginčo sąlygas, t. y., mokestinis ginčas galimas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojui yra apskaičiuotas mokestis ir šis mokestis mokesčių administratoriaus sprendimu nurodomas sumokėti į biudžetą, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Atsakovės teigimu, jos 2007-03-02 rašte Nr. (14.3)-46-7785, kurį pareiškėjas skundė VMI prie FM, nebuvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti į biudžetą mokesčiai ar atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, todėl šiuo atveju kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės dėl 2007-03-02 rašto Nr. (14.3)-46-7785 nėra mokestinis ginčas, todėl centrinis mokesčių administratorius negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo ir priimti atitinkamą sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog mokestinio ginčo sąvoka yra apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje ir ja vadovaujantis mokestiniai ginčai suprantami kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Be to, pagal MAĮ 145 straipsnio 2 dalį šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 2 straipsnio 18 dalyje (2001-06-26 įstatymo Nr.IX-402 redakcijos) mokestiniai ginčai irgi apibūdinami kaip ginčai dėl patikrinimo akto ir dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).

Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamas raštas yra Vilniaus AVMI 2007-01-25 priminimas Nr.14-07-2163, kuriuo paprašyta sumokėti į Vilniaus AVMI surenkamąją sąskaitą 38634,43 Lt mokestinę nepriemoką. Pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį mokestinė nepriemoka yra mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos, o pagal 18 dalį - mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Šių teisės normų pagrindu teismas padarė išvadą, kad skundžiamas priminimas nėra sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, o pareiškėjos keliamas ginčas dėl priminimo pagrįstumo nėra mokestinis ginčas MAĮ bei ABTĮ prasme, todėl atsakovės- VMI prie FM - pozicija nenagrinėti skundo atitinka teisės aktus ir yra teisėta. Tačiau MAĮ 144 straipsnis numato mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio MAĮ 145 straipsnyje, jų nepriėmimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 straipsnio 1 dalis). Tokia tvarka ir skundo padavimo terminai pagal ABTĮ yra numatyti šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (2001-06-26 įstatymo Nr.IX-402 redakcija) bei 33 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčas dėl Vilniaus AVMI 2007-01-25 priminimo Nr.14-07-2163 teisėtumo bei pagrįstumo ir nėra mokestinis, o skundas dėl jo turėjo būti paduotas tiesiai teismui. Tačiau skundas dėl priminimo buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, nes pareiškėja priminimą gavo 2007-01-26, o skundą teismui padavė 2007-05-16 ir neprašė termino atnaujinti.

Be to, kaip nurodė teismas, nežiūrint tos aplinkybės, kad formaliai yra skundžiamas priminimas, iš skundų turinio matyti, jog pareiškėja savo subjektinių teisių pažeidimą sieja su tokiomis aplinkybėmis: aplinkybe, kad ji mokesčius yra sumokėjusi; aplinkybe, kad atsakovės dėl jo prašymų atlikti užskaitą nepriėmė jokio sprendimo; aplinkybe, kad tokį sprendimą priimti užsitęsęs patikrinimas nėra kliūtis. Teismas akcentavo, jog 2005-09-19 patikrinimo aktas Nr.08-04-10-724, kuriuo pareiškėjai papildomai priskaičiuoti mokesčiai bei nuspręsta pateiktus prašymus dėl užskaitymo netenkinti, Vilniaus AVMI 2005-12-19 sprendimu Nr.17-2-200 nebuvo patvirtintas, pavesta pakartotinai patikrinti mokesčių ir jų delspinigių apskaičiavimo pagrįstumą, t.y., sprendimas dėl pareiškėjo 2004-09-15, 2004-12-13, 2005-01-17, 2005-02-08, 2005-02-15, 2005-04-15, 2005-05-16 ir 2005-06-15 prašymų išties nebuvo priimtas. Teismo nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad pažeidžiamos jo subjektinės teisės, jas ginti galėjo vienu iš dviejų būdų: kiekvieną kartą skųsti atsakovės - Vilniaus AVMI- neveikimą, jai VMI prie FM 2001-08-09 įsakymu Nr.203 bei 2007-12-07 įsakymu Nr.VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių nustatytais terminais nepriėmus sprendimų dėl prašymo (pagal MAĮ toks ginčas yra mokestinis) arba apskųsti Vilniaus AVMI 2005-12-19 sprendimą Nr.17-2-200, nes juo, panaikinus patikrinimo akto išvadą, kad prašymai dėl užskaitos netenkinami, neišspręsti minėti prašymai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas suklydo vertindamas ginčo esmę. Teismo nuomone, kad ginčas su Vilniaus AVMI dėl priminimo ir jame nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo yra ne mokestinis ginčas, tačiau taip pat tvirtina, jog jei pareiškėja būtų skundusi Vilniaus AVMI neveikimą po sprendimo dėl patikrinimo akto priėmimo 2005-12-19 toks ginčas būtų mokestinis. Pareiškėjos manymu, tai yra prieštaravimas, o tarp Vilniaus AVMI ir VMI prie FM ir pareiškėjos vyksta mokestinis ginčas dėl mokesčio permokos užskaitymo. Tai atitinka ir MAĮ 2 straipsnio 20 dalies ir ABTĮ 2 straipsnio 18 dalies apibrėžimą kas yra mokestinis ginčas.

2. Vilniaus AVMI pažeidė MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir VMI prie FM 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 46 straipsnio reikalavimus ir nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos pateiktų prašymų bei pažeidė šių Taisyklių 50 punktą ir neinformavo pareiškėjos apie sprendimus, dėl jos prašymų grąžinti mokesčio permoką. Šį faktą savo sprendime pripažino pirmosios instancijos teismas, todėl skundas dėl mokesčių administratoriaus pareigūnų neveikimo yra pagrįstas.

3. Teismas suklydo vertindamas skundo padavimo terminus. Kadangi vyksta mokestinis ginčas, tai, pareiškėjos teigimu, ji gavusi priminimą iš Vilniaus AVMI Ukmergės skyriaus, jį apskundė, remdamasi MAĮ 145 straipsniu Vilniaus AVMI, o po centriniam mokesčių administratoriui nepraleisdama įstatymo numatyto 20 dienų termino. Ir tik kai centrinis mokesčių administratorius atsisakė šį ginčą pripažinti mokestiniu, jis buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nepraleidžiant terminų. Anot pareiškėjos, ji nuosekliai išnaudojo visas ikiteisminio nagrinėjimo galimybes ir tik tada pasiskundė teismui, nepraleisdama terminų ir prašydama teismo panaikinti ir Vilniaus AVMI 2007-03-02 raštą Nr. (14.3)-46-7785 ir VMI prie FM 2007-04-25 raštą Nr. (24.6-3l-5)R-4576. Taigi buvo skundžiamas ne tik Vilniaus AVMI Ukmergės skyriaus 2007-01-25 priminimas Nr. 14-07-2163, kaip teigia Vilniaus apygardos administracinis teismas, bet Vilniaus AVMI ir VMI prie FM atsakymai į pareiškėjos skundus, kuris paskutinis gautas 2007-04-28, o skundas teismui išsiųstas 2007-05-11, t.y. nepraleidus termino.

4. Teismas suklydo ir vertindamas pareiškėjos galimybes skųsti Vilniaus AVMI neveikimą kai suėjo terminas jai priimti sprendimus dėl pareiškėjos pateiktų prašymų. Anot pareiškėjos, ji nuolat gaudavo iš Vilniaus AVMI Ukmergės skyriaus pažymas 2005, 2006, 2007 metais, kad įmonė neskolinga biudžetui. Gaudama tokias pažymas, pareiškėjos teigimu, ji galvojo, kad Vilniaus AVMI, remdamasi VMI prie FM 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis (jų 51 punktu) priėmė teigiamą sprendimą ir neinformuoja pareiškėjos. Todėl, pasak pareiškėjos, ji labai nustebo, kai 2007-01-26 gavo 2007-01-25 priminimą, t. y. tik 2007-01-26 sužinojo, kad jos prašymai nepatenkinti ir ėmėsi visų įmanomų ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo galimybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai paaiškina, jog MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 3 dalį mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, gali būti skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. To paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2007-01-25 priminimą gavo 2007-01-26, o skundą teismui padavė 2007-05-16. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad skundas dėl priminimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, ir pareiškėja neprašė termino atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 01 25 priminimo pareiškėjui Nr.14-07-2163, kuriuo paprašyta pareiškėjo sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą 38634,43 Lt mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti šį priminimą grindžia tuo, kad jis turi PVM permoką, kuri turi būti įskaityta mokestinei nepriemokai padengti. Dėl mokesčio permokos grąžinimo ar jos įskaitymo jis atsakovui teikė atitinkamus prašymus 2004 09 15, 2004 12 13, 2005 01 17, 2005 02 08, 2005 02 15, 2005 04 15, 2005 05 16 ir 2005 06 15, tačiau atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, dėl mokesčio permokos grąžinimo ar jos įskaitymo, nepriėmė jokio sprendimo. Pareiškėjo nuomone, sprendimo nepriėmimas reiškė, jog atsakovas jo minėtus prašymus patenkino, dėl ko reikalavimas sumokėti mokesčius, neįskaičiuos į juos minėtos mokesčių permokos, yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalį „Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, jis turi būti pradėtas per 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pasibaigimo dienos.“

Byloje nustatyta, kad 2005 09 19 atsakovas pradėjo pareiškėjo atžvilgiu mokestinį patikrinimą, tame tarpe ir dėl jo pateiktų prašymų į mokestinę nepriemoką įskaityti PVM permokos sumas ( t. 1 b. l. 115 – 167 ). Tačiau šis patikrinimas iki šiol nėra baigtas , nes 2006 05 09 buvo sustabdytas iki pareiškėjo atžvilgiu bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ( t. 1 b. l. 188 – 189 ).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad „Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto (jei pažeidimų nenustatyta, - pažymos apie tai) įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.“

Paminėtas teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės lemia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl mokestinės permokos įskaitymo į kitus mokėtinus mokesčius, nes dėl tikrai ar tariamai susidariusios permokos yra atliekamas patikrinimas, dėl kurio mokesčio administratorius nėra priėmęs atitinkamo sprendimo. O kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte, tokio sprendimo priėmimas yra būtina sąlyga atsirasti pareiškėjo subjektinei teisei į mokesčio permoką.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nustatyta teisės aktų tvarka mokestinio patikrinimo sustabdymo nėra užginčijęs ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs, dėl ko nėra pagrindo šioje byloje spręsti šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimų.

Iš bylos taip pat matyti, kad byloje ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 01 25 priminimas pareiškėjui Nr.14-07-2163, kuriuo paprašyta pareiškėjo sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą 38634,43 Lt mokestinę nepriemoką, yra grindžiamas reikalavimu sumokėti mokesčius, kurie atsirado iš mokestinių teisinių santykių, susiklosčiusių po mokestinio patikrinimo sustabdymo, t. y. reikalaujama sumokėti mokesčius, kurie nebuvo mokestinio patikrinimo dalyku ir kurie atsirado pareiškėjui vykdant veiklą, kuri nepateko į mokestinio patikrinimo ribas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo reikalaujama sumokėti mokestinė nepriemoka yra grindžiama pareiškėjo pateiktomis atitinkamomis deklaracijomis, kuriomis jis pats nurodė mokėtinas į valstybės biudžetą sumas ( t. 1 b. l. 4;5 ).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnį „Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.“ To paties įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.“ O Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad „Konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma:

1) mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu;

2) trečiojo asmens atliekamu mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimu;

3) turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti.“

Byloje duomenų, kad pareiškėjas yra sumokėjęs jo deklaruotus mokesčius nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius, kuriuos deklaravo pats pareiškėjas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas įskaityti šiuo metu jo nurodomas mokesčių permokas, yra nepagrįstas.

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.V. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius