Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam N. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš nuteistojo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens bylos matyti, jog jis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 12 metų laisvės atėmimu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimu. Pagal BK 63 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 8 d. teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas su 13 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi subendrintos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalys, kur pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį panaikinta, dėl šios nusikalstamos veikos išteisinant, ir kur paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paliekant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 11 m. laisvės atėmimo bausmę, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 19 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 18 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 15 MGL dydžio bauda, įskaičius 1 d. – 13 MGL dydžio bauda;

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. laisvės apribojimas ir 13 MGL dydžio bauda.

Nuteistojo N. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas ketvirtą kartą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. spalio 21 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. nutartimis nusprendė nepritarti Komisijos 2015 m. kovo 17 d. nutarimui Nr. 95-120, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimui Nr. 95-441 ir 2016 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 95-76 taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi; pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 39 balai, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 9 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (paskutinį kartą – 2015-12-29), tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika yra padidėjusi: buvo 31 balas, šiuo metu –39.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Nors N. P. devynis kartus paskatintas, tačiau jis yra ir baustas drausmine tvarka, todėl negalima teigti, kad bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Ir, nors galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų, nes nuteistojo motyvacija keisti savo gyvenimo būdą nėra stipri. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog išlieka nuteistojo N. P. nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Tai taip pat leidžia abejoti ir nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis N. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas taip pat įvertina tai, kad N. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne tik už apysunkio, bet ir už sunkaus, labai sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimus, įvykdyto organizuotoje grupėje, nusikaltimų padarymą, praeityje taip pat buvo teistas, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taigi, nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir reikalavimus pažeidė tik vieną kartą, o skatintas devynis kartus, kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesuteikia pagrindo išvadai, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi jo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas egzistuojantis kriminogeninis veiksnys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl šiuo metu nuteistajam N. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 91-202 taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalį, 364 straipsnio 3-4 dalis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 91-202 taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė