- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-637-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00070-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- R. N.
- Nukentėjusysis
- L. N., S. N., K. N.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-637-348/2012
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00070-2011-6
2012 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam R. N., gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajai L. N., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2(dvejiems) metams, įpareigojant R. N. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat R. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų L. N., S. N., K. N., uždraudžiant R. N. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiomis, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusiosios, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėn., skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš R. N.: L. N. -10.000 (dešimt tūkstančių) litų, S. N. - 10.000 (dešimt tūkstančių) litų, K. N. - 10.000 (dešimt tūkstančių) litų, nukentėjusiajai L. N. atstovavimo išlaidos – 1000 (vienas tūkstantis) litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d., siekdamas įbauginti savo nepilnametes dukras S. N. ir K. N., jas nuolat sekiojo, menkino, taip pat baugino naudodamas psichinę prievartą, tokiu pačiu tikslu sekiojo ir stumdė sutuoktinę L. N., nuolat ją žemino ir menkino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tokiu būdu sistemingai terorizavo ir baugino naudodamas psichinę prievartą S. N., K. N. ir L. N., tai yra:
2009 m. sausio 19 d., apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), grasino L. N. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad išmes iš šešto aukšto bei klausdamas, ar jau nusipirko parašiutą, o grasinimų realumui parodyti liepė jai jį nusipirkti; tuo pačiu dukrai S. N. grasino, kad bet kada gali ją ir K. N. bei jų motiną L. N. išmesti į gatvę;
2009 m. vasario 20 d. L. N. darbovietėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, grasino L. N., kad su ja susidoros, sieks, kad ji būtų atleista iš darbo, L. N. darbdaviams teigė, kad ši iš darbo vagia, po to juokėsi iš L. N., kad dabar ją išmes iš darbo, kad ji su dukromis badaus, o jis joms niekuo nepadės;
2009 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje R. N. L. N. gąsdino ir grasino jai neva tai perspėdamas, kad lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti, tuo duodamas jai suprasti, kad pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką;
2009 m. kovo 19 d., apie 6.30 val., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), ir norėdamas paimti automobilio raktus ir dokumentus, nepilnamečių dukrų akivaizdoje tampė L. N. už rankų po butą;
2009 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu būdu visus šaldytuve buvusius maisto produktus;
2010 m. gruodžio 31 d., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), šaukė ant dukrų S. N. ir K. N., kad šios netvarkingai gyvena, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu, dukrą S. N. vadino melage, šaipėsi iš judviejų;
2011 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini)tyčia norėdamas prikibti prie dukrų S. N. ir K. N. reiškė nepasitenkinimą jų apranga bei elgesiu, jų akivaizdoje L. N. vadino necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais ,,žiurkė“, ,,kekšė“, ,,sutrauka“, ,,vagis“, sekiojo L. N. ir tyčia stipriai vieną kartą pastūmė, dėl ko ji petimi trenkėsi į sieną, be to pasakė, kad bute viskas yra jo, ką jis nori, tą ir daro, taip pat grasino, kad išmes jas visas iš šeštojo aukšto, kad vieną dieną L. N. su dukromis išlėks į orą, kad L. N. nevaikščios ant žemės, kad jai nebus gyvenimo;
2011 m. sausio 25d., apie 12.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) nieko prieš tai nesakęs, nepilnametės dukros S. N. akivaizdoje pagriebė kompiuterį, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempdamas per kambarį nunešė į kitą kambarį;
tęsdamas nusikalstamą veiką kaltinamasis R. N. aukščiau nurodytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), šaipėsi iš dukrų S. N. ir K. N. drabužių, sakė ,,ką, motka nenuperka“, neleido niekam pas dukras užeiti į svečius, gąsdino, kad jos vieną kartą išlėks į orą, kad viskas į orą išskris, grasino, kad išmes iš šeštojo aukšto, nuolat sekiojo, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, provokavo, šaukė ant jų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Skunde nurodo, kad jam buvo inkriminuoti keli nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d. epizodai, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl kiekvieno inkriminuoto epizodo, nenurodė kokie konkretūs įrodymai patvirtina jo kaltę dėl šių veikų padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku ar nusikalstamos veikos epizodai buvo kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika ar kaip atskiros veikos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė rungtyniškumo principą, užkirto kelią visapusiškai ir objektyviai ištirti bei išnagrinėti bylą, todėl šališkai išnagrinėjo bylą. Be pagrindo teismas atsisakė skirti kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, kuri būtų padėjusi atsakyti į pačius pagrindinius klausimus ar nukentėjusiomis pripažintos S. N. ir K. N. galėjo, atsižvelgiant į jų individualias bei amžiaus savybes, teisingai suvokti įvykius jų šeimoje laikotarpiu nuo 2009-01-19 iki 2011-02-19, ar jos galėjo duoti teisingus parodymus apie įvykius, ar yra linkusios fantazuoti ir kt. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kiti liudytojai davė parodymus tik apie aplinkybes, kurias papasakojo L. N..
Taip pat skunde nurodoma, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į 2011-07-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jo atžvilgiu buvo nutraukta administracinė teisena. Minėtas nutarimas turi įrodomąją reikšmę, tačiau teismas dėl šio nutarimo nepasisakė. Apelianto nuomoje, iš skundžiamo nuosprendžio visiškai nėra aišku kuo, kokiais objektyviais įrodymais buvo pripažintos įrodytomis aplinkybėmis dėl 2009 m. birželio mėn. visų šaldytuve buvusių maisto produktų sugadinimo, dėl 2011-01-25 apie 12 va. bute kompiuterio, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempimo, nes jokių apgadinimų, subraižymų kompiuterį apžiūrėję specialistai nenustatė.
Skundo autoriaus manymu, byloje nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, nors baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis, įpareigoja, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai turi patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės yra ir turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. N. ir jo gynėja advokatė M. Vietaitė prašė nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras, nukentėjusioji L. N. ir jos atstovė advokatė R. G. prašė atmesti nuteistojo R. N. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Nepagrįstai skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, tačiau iš bylos matosi, kad visas jos aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti ne tik nuteistąjį R. N. apkaltinantys, bet ir jį teisinantys įrodymai: paties nuteistojo, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apie kokius nors papildomus bylos duomenis, kurių teismas neišnagrinėjo ir kurie būtų turėję reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui, nenurodoma ir pačiame apeliaciniame skunde. R. N. skundo argumentai apie tai, kad jo kaltė grindžiama vien tik nukentėjusiosios L. N. ir perskaitytais ikiteisminio tyrimo nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. parodymais, kurie, apelianto nuomone, dar ir nenuoseklūs ir prieštaringi, taip pat nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad savo išvadas nuosprendyje teismas pagrindė ne tik jau paminėtais nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nukentėjusiųjų parodymus patvirtinančiais įrodymais: liudytojų parodymais bei kitais išnagrinėtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.
Niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas be pagrindo atsisakė tenkinti prašymą paskirti teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apylinkės teismas visus prašymus nagrinėjo įstatyme nustatyta tvarka ir, įvertinęs prašymų pagrįstumą, vienus jų tenkino, kitus atmetė, tačiau tai darė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nurodydamas tokio savo sprendimo motyvus.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina R. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku ar jis nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką ar už kelias veikas. Iš skundžiamo nuosprendžio aiškiai matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog R. N. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d., siekdamas įbauginti savo nepilnametes dukras S. N. ir K. N., jas nuolat sekiojo, menkino, taip pat baugino naudodamas psichinę prievartą, tokiu pačiu tikslu sekiojo ir stumdė sutuoktinę L. N., nuolat ją žemino ir menkino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tokiu būdu sistemingai terorizavo ir baugino naudodamas psichinę prievartą S. N., K. N. ir L. N., t.y. padarė tęstinį nusikaltimą numatytą LR BK 145 str. 2 d.
Pagal LR BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumą, atsižvelgiama kaip realumą suprato asmuo, kuriam jis adresuojamas, grasinimo realumui pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos. Asmens bauginimas gali būti išreikštas įvairiais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą sukeliančiais veiksmais, ne tik tiesiogiai išsakant grasinimus ar atliekant kokius nors veiksmus, tačiau ir bendraujant įvairiomis ryšio priemonėmis, tuo labiau, kai iš bendravimo turinio ir ryšio priemonių priklausomybės asmuo, kurio atžvilgiu išsakomi bauginimai suvokia, kas minėtus pranešimus siunčia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltu neprisipažino ir neigė atlikęs bet kokius veiksmus. Kolegija konstatuoja, kad nors kaltinamasis R. N. savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų L. N.. S. N., K. N., liudytojų J.M. G., R. V., V. J., R. B. parodymai, specialistės paaiškinimai bei kiti bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie R. N. veiksmus tiek savo atžvilgiu, tiek dukrų atžvilgiu. J. N. iš esmė nuosekliai nurodė kaip ir kokiu būdu kaltinamasis sistemingai baugino tiek ją, tiek jų dukras, kad kaltinamasis R. N. naudojo psichologinę prievartą, kuri sukėlė stresą, nerimą, baimę. Kolegijos nuomone, nors tarp L. N. ir R. N. vyksta skyrybų procesas, tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. N. parodymais, nes jos parodymai yra nuoseklūs bei juos patvirtina ir dukrų parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją Buvo apklaustos nukentėjusiosios S. N., ir K. N.. Minėta apklausa vyko dalyvaujant tiek kaltinamajam R. N., vaiko teisių apsaugos atstovui bei psichologei. Teisiamojo posėdžio matu šių nukentėjusiųjų parodymai įstatymo nustatyta tvarka buvo perskaityti. Iš parodymų turinio matyti, kad nukentėjusiosios S. N. ir K. N. patvirtino motinos L. N. parodymus apie tėvo R. N. elgesį, kad jos bijo gyventi kartu su tėčių, kad tėtis ne vieną kartą stumdė mamą, net vieną kartą išvarė jų draugę. Taip pat nukentėjusioji S. N. parodė, kad vieną kartą tėtis sakė, jog viskas sprogs, viskas lėks iš šešto aukšto, kad darys ką nori. Kolegijos nuomone nėra pagrindo netikėti mažamečių nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų apklausose dalyvavusi psichologė specialistė S. D. paaiškino, kad S. N. parodymai buvo išsamūs, didžiąją dalį duomenų ji pateikė spontaniškai, laisvo pasakojimo metu. Apklausos metu verkė, kalbėjo apie jaučiamą baimę, parodymus atitiko kiti kūno kalbos signalai. K. N. parodymai apie tyrimui aktualius dalykus taip pat buvo pakankamai išsamūs, tiek faktų, tiek ir emocine prasme. Pagal mergaičių parodymų turinį galima teigti, jog jos suvokė realią iš tėvo pusės kylančią grėsmę. Parodymų davimo metu grėsmės pojūtis nebuvo išnykęs, kas gali būti rimtas signalas, jog mergaitės kenčia nuo psichologinės traumos bei patiria šios traumos padarinius – potrauminio streso sutrikimą ir joms yra būtina psichologinė pagalba. Iš mergaičių parodymų seka, kad tėvo keliamos grėsmės adresate jos realiai suvokė esant ne tik mamą, bet ir save pačias. Jų parodymų seka ir turinys atitinka jų amžiaus pažintinius gebėjimus. Tam tikri pasikartojimai, nenuoseklumai ar temos pakeitimai atspindi kaip apklausai aktualius įvykius realiai išgyveno mergaitės, kokios detalės ir kokios veiksmų pasekmės joms sukėlė stipriausius neigiamus psichologinius išgyvenimus.
Taip pat nukentėjusiųjų L. N., S. N. bei K. N. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų J.M. G., R. V. bei V. J. parodymai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais ir kaltinamojo sesuo R. N. – J., pusseserė E. N., kurios kaltinamojo R. N. elgesį apibūdino palankiai. Tačiau kiti teisme išnagrinėti įrodymai nuteistojo ir šių liudytojų parodymus paneigia ir patvirtina R. N. kaltę. Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra nukentėjusiosios L. N. ir teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti mažamečių nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. parodymai.
Taip pat nepagrįsti nuteistojo R. N. apeliacinio skundo argumentai, kad jo kaltę paneigia byloje esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nutarimas, kuriuo administracinio pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal LR ATPK 181 str. 1 d. nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis nutarimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kolegija, įvertinusi teisme ištirtus įrodymus bei sugretinusi visus duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai atskleidė kaltinamojo kaltės ir nukentėjusiųjų subjektyvaus suvokimo kriterijus. Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad R. N. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d., sudėtį ir apylinkės teismas pagrįstai kaltinamąjį nuteisė už šią veiką.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl R. N. kaltumo padarius LR BK 145 str. 2 d., numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. R. N. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.