- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- I-4401-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Ž. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. liepos 3 d. jis buvo etapuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Paaiškino, kad jis buvo etapuojamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šaulių TI-K) ir atgal keturi kartus nepatogiuose automobiliuose, kuriuose ankšta, įrengtos sėdimos vietos plastmasinės, tarpusavyje atitvertos plastikine pertvara. Konvojavimo metu automobiliuose trūko oro, iš automobilių plastikinių konstrukcijų buvo išlindusios metalinės kniedės, į kurias galima susižaloti. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautėsi pažemintas, kankinamas, oro trūkumas galėjo pakenkti sveikatai. Konvojavimo metu pareiškėjas nebuvo išleidžiamas į tualetą, tai galėjo pakenkti jo sveikatai ir prasidėti komplikacijos. Konvojavimo metu negalėjo valgyti kelionei išduoto maisto, nes trūko vietos ir nebuvo įrankių. Dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 16–20) paaiškino, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam, asmenų konvojavimui, yra kompetetingo subjekto tyrimai ir matavimai, kurių rezultatai patvirtina, kad transporto priemonės atitiko visus reikalavimus. Pareiga aprūpinti konvojuojamuosius maisto daviniu iškyla tada, jei konvojuojamo asmens lydėjimas iki paskirties punkto truks ilgiau kaip šešias valandas. Tarnyba nekaupia informacijos apie konvojavimo įvykius, šie duomenys yra suimtųjų ir nuteistųjų konvojuojamų asmenų asmens bylose. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau tokių duomenų pareiškėjo konvojavimo žiniaraščiuose nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 9–10) pažymėjo, Tarnyba nėra pavaldi Kalėjimų departamentui. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga įstaiga (Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 (toliau – Tarnybos nuostatai) 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. liepos 3 d. jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.
Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktą konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Šių taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 148 punkte nurodyta, kad Konvojuojamieji įlaipinami į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ir išlaipinami iš jų Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vidinėje uždaroje (saugomoje) administracinėje teritorijoje.
Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimą; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pareiškėjo teigimu konvojavimo automobiliai buvo netinkamos būklės, konvojavimų metu buvo tvanku, trūko oro, negalėjo valgyti kelionei išduoto maisto, nes trūko vietos ir nebuvo įrankių, nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu.
Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio 15 d. buvo konvojuotas 8 kartus. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas 2017 m. balandžio 18 d.; 2017 m. gegužės 8 d.; 2017 m. gegužės 11 d.; 2017 m. gegužės 15 d.; 2017 m. gegužės 18 d.; 2017 m. gegužės 29 d.; 2017 m. birželio 12 d.; ir 2017 m. birželio 15 d. maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys automobiliais: „IVECO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 472 (b. l. 23–25; 45–46), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–28; 32–34; 50–51), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–22; 41–43; 52–53), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–40; 38–40; 57–58), ir „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31;59–60). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių tinkamumą ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Papildomai patikrinusi nurodytus dokumentus, teismas sprendžia, kad įvertinus bylos įrodymus, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pabrėžtina, kad į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl ventiliacijos, apšvietos ir temperatūrinių sąlygų. Konvojavimo taisyklių 146 punktas reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato.
Įvertinus automobilių, kuriais buvo vykdytas pareiškėjo konvojavimas, registracijos liudijimų kopijas, kelionės žiniaraščius, techninės apžiūros rezultatų korteles, ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus (b. l. 20-61) matyti, kad transporto priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus, atliktus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus, nustatyta, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, automobiliai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 3 punktą buvo tinkami konvojuoti ir konvojavimas tokiais automobiliais standartinio konvojavimo atveju pareiškėjo negalėjo sukelti sveikatai neigiamų pasekmių. Teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilius patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrino, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Iš byloje pateiktų duomenų, susijusių su minėtų automobilių technine būkle, matyti, kad visos transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus pareiškėjo konvojavimo laikotarpiais.
Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo teiginiais, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti nei objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės (146 p.) nenumato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Be to byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl saugos diržų nebuvimo pareiškėjas būtų patyręs kokią nors fizinę žalą ar kokių nors kitų neigiamų pasekmių.
Atmetant pareiškėjo skundo teiginius dėl galimybės pasinaudoti tualetu pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Konvojaus žurnaluose yra įrašai apie tai, kad konvojuojamieji būdavo išvedami į tualetą, tačiau pareiškėjas nenurodo, kad jis pats būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl išleidimo į tualetą, o pareigūnai būtų netenkinę jo prašymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo.
Be to, administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus Tarnybai ar konvojavimą vykdžiusiems pareigūnams. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Nei viename iš administracinėje byloje esančių kelionės žiniaraščių nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus.
Taigi byloje nėra duomenų, kad Tarnyba pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų konvojavusi teisės aktuose (Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Byloje nėra duomenų, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.