- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- AS-63-617-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- P. T.
- Trečiasis asmuo
- E. K. S., R. V., V. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. T. įstatyminės atstovės M. L. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. K. S., R. V. ir V. V. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja P. T., atstovaujama įstatyminės atstovės M. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. sausio 18 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 341; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-145; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 30-1106 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 30-316 „Dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 2.3-6544-(01) „Dėl privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimo“; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 16 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1988; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/728/09-0613, suteikiantį teisę statyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.
Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu E. K. S., atstovaujama R. K., ir vadovaudamasi išduotu statybos leidimu pradėjo statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini). Jame iškirsti medžiai, taip ruošiant statybų aikštelę. Tai patvirtina pridedamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus apžiūros aktas Nr. A51‑19702(3.3.4.1-PD4). Manė, kad yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų galiojimo sustabdymą. Teigė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba apskritai taptų neįmanomas. Pažymėjo, jog jei teismas panaikintų detalųjį planą, statybos leidimą ir kitus aktus, tai reikštų, kad jie buvo neteisėti ir jų pagrindu negalėjo būti atliekami jokie veiksmai. Nurodė, jog nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo dabartinėje stadijoje, kai statybos darbai realiai pradedami vykdyti, susidarytų situacija, kad negaliojančių aktų, pirmiausia statybos leidimo, pagrindu žemės sklype, dėl kurio padalijimo kilęs ginčas, būtų pastatytas dvibutis gyvenamasis namas, kuris vėliau būtų vertinamas kaip neteisėta statyba. Iškiltų jo priverstinio griovimo ir kt. klausimai. Atkreipė dėmesį, kad vien tik statybos leidimo galiojimo sustabdymas neužtikrintų jos reikalavimų, kadangi nesustabdžius detaliojo plano ir kt. aktų galiojimo, jų pagrindu bet kada galėtų būti išduotas naujas statybos leidimas ir faktiškai būtų grįžta į padėtį, kuri yra šiuo metu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 341, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (100)‑11.81-145, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 30-1106, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-316, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 2.3‑6544-(01), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2008 m. rugsėjo 16 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1988, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimo Nr. GN/728/09-0613 galiojimą.
Teismas pažymėjo, jog kadangi ginčas yra kilęs dėl sprendimų, kuriais numatoma pradėti naują statybą, teigiamo teismo sprendimo atveju jo vykdymas galėtų realiai pasunkėti dėl naujai pastatytų pastatų griovimo. Laikė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priimti naują – atmesti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjos reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir būtų patenkinti, pareiškėjos prašymu taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės jokios įtakos priimto teismo sprendimo vykdymui, kadangi, panaikinus minėtus administracinius aktus, jis tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo. Kitų reikalavimų (pvz., dėl žemės sklypų sugrąžinimo į ankstesnę padėtį, statinių nugriovimo ir pan.) nagrinėjamoje byloje pareiškėja nekelia. Tai reiškia, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju ginčijamas aktas būtų panaikintas, iki jo priėmimo buvusi teisinė padėtis atkurta, ko ir siekiama skundo reikalavimu.
2. Tuo atveju, jeigu tam tikri statiniai būtų pastatyti, patenkinus šį pareiškėjos skundą statinių nugriovimo ir kiti klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju statytojas, žinodamas, kad yra nagrinėjama byla dėl statybos leidimo bei kitų administracinių aktų panaikinimo, savo rizika vykdytų statybą, o panaikinus administracinius aktus, turėtų pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
3. Administracinių bylų teisenos įstatymas, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose.
4. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę sieja su galimais papildomais ištekliais, kurie galėtų atsirasti teismui skundą patenkinus, tačiau tai nėra teisinis pagrindas pritaikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
5. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. AS502-470/2008) tais atvejais, kai yra pradėti vykdyti statybos darbai pagal detalųjį planą ir išduotą statybos leidimą, nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo atveju pareiškėja skunde teigia, kad statybos darbai jau yra pradėti vykdyti –iškirsti medžiai ruošiant statybų aikštelę, atlikti kiti paruošiamieji darbai. Taigi atsižvelgiant į šią aplinkybę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turėjo atmesti.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Šioje byloje egzistuoja visos prielaidos reikalavimo užtikrinimo priemonei – ginčijamų aktų laikinam galiojimo sustabdymui – taikyti. Nėra abejonės, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Galimas pareiškėjai palankus būsimas teismo sprendimas būtų toks, kuriuo panaikinami ginčijami aktai. To pasakoje bet kokio pobūdžio statybos darbai, atlikti panaikintų aktų pagrindu būtų savaime neteisėti. Neišvengiamai kiltų padarinių, kurie faktiškai būtų neteisėtų aktų rezultatas, šalinimo klausimas. Taip pasunkėtų iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, kas pripažįstama teismo sprendimo vykdymo apsunkinimu.
Šalies argumentai
2. Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui – skundu prašoma panaikinti teisės aktus, sukūrusius prielaidas neteisėtam sklypų atidalinimui ir neteisėtai statybai. Tokių teisės aktų galiojimo sustabdymas yra visiškai adekvatus, kadangi užkertamas kelias atlikti veiksmus, kurie savo esme gali būti neteisėti. Pritaikytos priemonės nepažeidžia ir proporcingumo principo – jos savo apimtimi nėra pernelyg varžančios, kadangi jomis tėra laikinai sustabdomas teisės aktų, kurių teisėtumas ginčijamas, galiojimas.
3. Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neiškreipia proceso šalių interesų pusiausvyros – taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nesuteikia jokio pranašumo nei vienai iš šalių intereso. Atskirąjį skundą pateikė atsakovas, kurio interesai niekaip nėra ir negali būti pažeidžiami. Tretysis suinteresuotas asmuo, kurio naudai yra priimti skundžiami aktai, ir kuris dabar realiai negali vykdyti statybos darbų, atskirojo skundo nepateikė, kas rodo, jog pritaikytų reikalavimo užtikinimo priemonių jis nevertina kaip jo teises pažeidžiančių ar jas varžančių. Jos kaip tik saugo jo interesą, nes neleidžia iškilti statiniui, kurį vėliau privalėtų griauti.
4. Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka ir gina viešąjį interesą – neleidžia atsirasti neteisėtam statiniui, užkerta kelią galimai neteisėtai statybai.
5. Pareiškėjos skunde nėra keliamas atskiras reikalavimas atstatyti buvusią padėtį todėl, kad skundžiamų aktų panaikinimas automatiškai ją atstatytų – panaikinus detalųjį planą, sprendimą atidalinti sklypus, vėl liktų vienas žemės sklypas, koks jis ir buvo iki skundžiamų teisės aktų priėmimo. Reikalavimas griauti ar atstatyti nėra reiškiamas, kadangi pagal statybos leidimą pradėti darbai yra pirminėje stadijoje ir juos sustabdžius joks statinys žemės sklype neiškilo. Neteisėtos žalos atlyginimo klausimai gali būti atskiro proceso dalyku.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog tais atvejais, kai statybos darbai jau pradėti, statybos leidimo galiojimas negali būti stabdomas. Atsakovo cituojamoje byloje faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos, todėl ja negali būti vadovaujamasi kaip precedentu. Sprendimą nestabdyti statybos leidimo galiojimo toje byloje lėmė tai, kad visi statybos darbai jau buvo beveik baigti, o nagrinėjamu atveju darbai tik pradėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo panaikinti ir priimti naują – atmesti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, AS5-230/2005.
Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjos teismui pateikto skundo, pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 341, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-145, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 30-1106, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-316, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 2.3-6544-(01), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2008 m. rugsėjo 16 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1988, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimo Nr. GN/728/09-0613) galiojimo laikinąjį sustabdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas.
Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja nurodytų aktų teisėtumą ginčija tuo aspektu, kad pasinaudojus neteisėtu įgaliojimu buvo detaliai suplanuota ir padalinta pareiškėjos žemė, o remiantis priimtais administraciniais aktais išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą. Nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo, būtų tęsiami šio leidimo pagrindu pradėti vykdyti statybos darbai, o tai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju apsunkintų iki ginčijamo leidimo išdavimo buvusios padėties atkūrimą, o kartu ir teismo sprendimo įvykdymą (ABTĮ 92 str.). Todėl kol nebus išspręsti klausimai dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, statybos darbai negali būti tęsiami. Taip pat pažymėtina, jog nesustabdžius įsakymo dėl detaliojo plano tvirtinimo galiojimo, detaliojo plano sprendiniai bet kada gali būti įgyvendinti, t. y. jokių kliūčių tretiesiems asmenims gauti naują statybos leidimą nėra.
Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti atsakovo atskirajame skunde nurodytų kitos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinių situacijų.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.