- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- I-790-643/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01825-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro
Dzedulionio, Inos Kirkutienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ atstovams Mėtai Adutavičiūtei ir Karoliui Liutkevičiui bei atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Viešoji įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-9), vėliau su patikslintu skundu (b.l. 97-102,113) prašydamas:
1) pripažinti neteisėtu atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, ar atsakovas) neveikimą, neišslaptinant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (toliau – ir JAV CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadose (2010 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimas Nr. XI-659, Žin., 2010, Nr. 10-481) paminėtų dokumentų: partnerių prašymo atsakovui įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui; susitarimų dėl partnerystės ar bendradarbiavimo, sudarytus tarp atsakovo institucijos ir JAV CŽV institucijų ar kitų įstaigų, kurie parlamentinio tyrimo išvadose minimi kaip „bendradarbiavimo su partneriais atvejai"; susitarimų dėl bendrų antiteroristinių veiksmų, sudarytų tarp Lietuvos žvalgybos institucijų ir CŽV ar kitų JAV institucijų; dokumentų, patvirtinančių bendradarbiavimą tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2002-2006 metų laikotarpiu; 2) įpareigoti atsakovą VSD išslaptinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo JAV CŽV sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadose (2010 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimas Nr. XI-659, Žin., 2010, Nr. 10-481) paminėtus dokumentus: partnerių prašymą atsakovui įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui; susitarimus dėl partnerystės ar bendradarbiavimo, sudarytus tarp atsakovo institucijos ir JAV CŽV institucijų ar kitų įstaigų, kurie parlamentinio tyrimo išvadose minimi kaip „bendradarbiavimo su partneriais atvejai“; susitarimus dėl bendrų antiteroristinių veiksmų, sudarytų tarp Lietuvos žvalgybos institucijų ir CŽV ar kitų JAV institucijų; dokumentus, patvirtinančius bendradarbiavimą tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2002-2006 metų laikotarpiu; 3) pripažinti neteisėtu atsakovo VSD neveikimą - atsisakymą svarstyti 2012-05-17 pareiškėjo VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ prašyme Nr. IS-VII-17 nurodytų 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini)pilną ar dalinį išslaptinimą; 4) įpareigoti atsakovą VSD svarstyti 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini)ir 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) išslaptinimą ir informuoti pareiškėją VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutą“ apie priimtą sprendimą; 5) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VSD 2012-06-04 sprendimą Nr. (75)-18-1221 atsisakyti suteikti pareiškėjui VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutui" 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus; 6) įpareigoti atsakovą VSD suteikti pareiškėjui VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutui" informaciją apie 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini)ir 2007-01-29 nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu Antavilių g. 11a įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus.
Nurodo, kad 2011 m. liepos 4 d. su prašymu kreipėsi į VSD dėl informacijos suteikimo. Atsakovas, pritardamas Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Komisija) siūlymui, neišslaptino pareiškėjo 2011m. liepos 4 d. prašymo 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytų dokumentų, taip pat nurodė, jog 2012 m. gegužės 17 d. prašymo 4 ir 5 punktuose papildomi dokumentai negali būti pateikti, nes yra įslaptinti. Apie atsakovo sprendimą, priimtą Komisijos siūlymų atžvilgiu, pareiškėjas tinkamai buvo informuotas tik 2012 m. birželio 4 d. atsakovo raštu Nr. (75)-18-1221. Pareiškėjas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, ir savo reikalavimus - teisę gauti informaciją - grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu, Konstitucinio Teismo praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Europos žmogaus teisių teismo praktika, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad Komisijos išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, nes: 1) ši informacija susijusi su galimai neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais ir grubiais žmogaus teisių pažeidimais; 2) šios informacijos įslaptinimo tikslingumas yra išnykęs, nes jo egzistavimas, esmė ir turinys buvo atskleisti Parlamentinio tyrimo išvadose. Be to, pasak pareiškėjo, atsakovas, neteikdamas pareiškėjui 2012 m. gegužės 17 d. prašymo 4 ir 5 punktuose papildomų dokumentų, nenurodė teisėtų ir pagrįstų teisės į informaciją apribojimo pagrindų. Tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai buvo pažeistos VTPĮ nuostatos, pareiškėjo konstitucinė teisė gauti ir skleisti informaciją, taip pat ir viešasis interesas - visuomenės teisę būti informuotai valstybės svarbos klausimu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 55-57) ir į patikslintą skundą (b.l. 120-121) prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 5 d. skundu skundžia VSD neveikimą, apie kurį jam buvo pranešta 2011m. liepos 22 d. raštu Nr. (10)-l8-182-1383. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas dalyje, t.y. dėl jo 2011 m. liepos 4 d. prašymo 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytos informacijos išreikalavimo iš VSD, yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 str. 1 d. reikalavimų, t.y. paduotas vėliau nei per vieną mėnesį. Be to, pažymėjo, kad ne tik atsakovo sudaryta Specialioji ekspertų komisija, bet ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pripažino, kad pareiškėjo 2011 m. liepos 4 d. prašyme pageidaujama gauti, informacija yra įslaptinta teisėtai. Nurodė, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos, šiuo atveju taikytinas VTPĮ. VSD nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretuoja VTPĮ 3 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad šios nuostatos numato prievolę pagrįsti informacijos įslaptinimo būtinybę, ir atitinkamai, pareigą VSD, nepateikus pareiškėjui prašomos informacijos, nurodyti konkrečius VTPĮ 7 straipsnyje įtvirtintus informacijos įslaptinimo pagrindus. Išimtiniais atvejais, t.y. nepasibaigus įslaptinimo terminui, įslaptinta informacija galėtų būti išslaptinama tik tuo atveju, jei išnyktų šios informacijos įslaptinimo tikslingumas. Pažymėjo, kad VTPĮ neįpareigoja paslapčių subjekto (įslaptintos informacijos rengėjo) suinteresuotiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su įslaptinta informacija, teikti informacijos apie konkrečiuose dokumentuose esančios įslaptintos informacijos slaptumo žymas, įslaptinimo pagrindus ir terminus, šių dokumentų turinį. VSD nurodė, jog išsamiai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjo raštus bei motyvuotai atsakė, kodėl negali pateikti visos prašomos informacijos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
2011 m. liepos 4 d. Viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas, remdamasis Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalimi, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į teisėtą visuomenės interesą, pateikė Valstybės saugumo departamentui prašymą Nr. IS-VI-21 pateikti nurodytą informaciją bei tam tikrus su tuo susijusius dokumentų nuorašus (b.l. 10-13).
2011 m. liepos 22 d. VSD raštu Nr. (10)-18-182-1383 informavo pareiškėją, kad visa VSD turima informacija, kurią prašo pareiškėjas pateikti, yra įslaptinta, informacijos įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs, todėl prašomos informacijos pateikti negali (b.l.62-63).
2011 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateikė VSD prašymą Nr. IS-VI-30, prašydamas suteikti informaciją apie tai, kas yra prašomos pateikti ir esančios įslaptintos informacijos rengėjas, kada ši informacija buvo įslaptinta, kokia saugumo žyma yra suteikta prašomai informacijai, kokiu pagrindu ji yra įslaptinta (b.l.64-65).
2011 m. rugsėjo 19 d. VSD raštu Nr. (10)-18-239-1751 atsakė pareiškėjui, jog įslaptinta informacija yra ne tik paslapčių subjekto valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti dokumentai, bet ir informacija apie tokiu dokumentų buvimą, esmę ar turinį. Todėl prašomų duomenų pateikti negali, nes jų atskleidimas gali pakenkti nacionalinio saugumo interesams (b.l. 66).
2011 m. spalio 19 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į VSD su prašymu Nr. IS-VI-42 išslaptinti ir pateikti jam 2011 m. liepos 4 d. prašymo 1-6 punktuose prašomus dokumentus (b.l. 67-73).
2011 m. lapkričio 4 d. VSD raštu Nr. (75)-18-2120 informavo pareiškėją, kad jis, remiantis VTPĮ nuostatomis, neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija, dėl to jis ne kartą buvo informuotas, nes tapačios informacijos ne kartą prašė pateikti (b.l.74-76).
2011 m. gruodžio 14 d. Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 47-10KF, nutarta siūlyti VSD generaliniam direktoriui neišslaptinti viešosios įstaigos Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2011 m. liepos 4 d. prašymo 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytą informaciją, kadangi šios informacijos įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs ir įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs. Informacijos išslaptinimas padarytų žalą valstybės interesams žvalgybos srityje, vykdant bendrus veiksmus su užsienio valstybių partneriais (b.l.15-16). Komisijos 2011 m. gruodžio 14 d. protokolo Nr. 47-10KF neįslaptinta išrašo dalis pareiškėjui buvo išsiųsta 2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (63)-18-1393-810 (b.l. 14).
2011 m. gruodžio 21 d. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 56-7 nurodyta, jog posėdžio metu buvo svarstyta Viešosios įstaigos Žmogaus teisių stebėjimo instituto skundas dėl informacijos įslaptinimo. Nutarta pripažinti, kad pareiškėjo prašoma informacija įslaptinta pagrįstai, VSD sprendimas priimtas nepažeidžiant VTPĮ nuostatų (b.l. 77-81).
2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymus, pateikė VSD prašymą Nr. IS-VII-17, prašydamas pateikti šiuo Komisijos siūlymu remiantis priimto sprendimo kopiją arba, nesant rašytinio dokumento, informuoti apie priimtą sprendimą ir/ar atliktus veiksmus šio Komisijos siūlymo atžvilgiu. Taip pat prašė suteikti papildomų susijusių dokumentų kopijas: 1) 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), kopiją; 2) 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), kopiją. Tuo atveju, jeigu atsisakoma pateikti dokumentą dėl to, kad jis įslaptintas, pareiškėjas prašė nurodyti: a) dokumento įslaptinimo terminą; b) dokumentui suteiktą slaptumo žymą; c) konkretų VTPĮ 7 straipsnyje numatytą dokumento įslaptinimo pagrindą/įslaptinamos informacijos kategoriją; d) dokumento išslaptinimo sąlygas (b.l. 17-19).
2012 m. birželio 4 d. atsakovas raštu Nr. (75)-18-1221 informavo pareiškėją, kad VSD įstaigos vadovas sutiko su Komisijos išdėstytu siūlymu neišslaptinti pareiškėjo prašymo Nr. IS-VI-21 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytų dokumentų. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymo Nr. IS-VII-17 4 ir 5 punktuose nurodyti papildomi dokumentai negali būti pateikti, nes pagal VTPĮ nuostatas šių dokumentų rengėjo sprendimu yra įslaptinti. Sprendimą dėl išslaptinimo, kaip ir dėl įslaptinimo tikslingumo buvimo ir (ar) išnykimo, priima įslaptintos informacijos rengėjas, todėl VSD neturi nei teisės, nei galimybės suteikti prašomos informacijos (b.l. 20-21).
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą, neišslaptinant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadose paminėtų dokumentų ir įpareigojimo šiuos dokumentus išslaptinti (1 ir 2 skundo reikalavimai)
Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą, neišslaptinant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadose paminėtų dokumentų: partnerių prašymo atsakovui įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui; susitarimų dėl partnerystės ar bendradarbiavimo, sudarytus tarp atsakovo institucijos ir JAV CŽV institucijų ar kitų įstaigų, kurie parlamentinio tyrimo išvadose minimi kaip „bendradarbiavimo su partneriais atvejai"; susitarimų dėl bendrų antiteroristinių veiksmų, sudarytų tarp Lietuvos žvalgybos institucijų ir CŽV ar kitų JAV institucijų; dokumentų, patvirtinančių bendradarbiavimą tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2002-2006 metų laikotarpiu ir įpareigoti atsakovą minėtus dokumentus išslaptinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 4 d. raštu Nr. IS-VI-21 (b.l. 10-13) kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti informaciją, tame tarpe ir aukščiau paminėtus duomenis. Atsakovas 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. (10)-18-182-1383 (b.l. 62) informavo pareiškėją, kad visa prašoma pateikti informacija yra įslaptinta ir todėl negali būti suteikta leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturintiems asmenims. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad visa pareiškėją dominanti informacija buvo pateikta parlamentinę kontrolę atliekančiam Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tyrimo išvadai 2010 m. sausio 19 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas, kurio nutarimas šiuo klausimu yra viešas ir prieinamas visuomenei. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad visa VSD turima informacija pareiškėjo pateiktais klausimais buvo įslaptinta ir įvertinta vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių 7 straipsnio ir 10 straipsnio nuostatomis, išskyrus užsienio valstybių Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, kuri nėra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir yra saugoma bei naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Atsakovas taip pažymėjo, kad informacijos įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs, todėl vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 12 straipsniu, Valstybės saugumo įstatymo 4 straipsniu ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 d. informacijos pareiškėjui pateikti negali.
Pareiškėjas, reikalaudamas atkleisti jam prašomą informaciją, remiasi Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatančiomis žmogui teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas ir laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją neribojant jos kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Be to, pareiškėjas remiasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostata, įtvirtinančia saviraiškos laisvę, kuri, pareiškėjo vertinimu, apima ir informacijos laisvę.
Pareiškėjas vadovaujasi ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad visos pareiškėjo nurodytos įstatyminės nuostatos laikytinos bendrosiomis, specialaus teisės akto - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo - atžvilgiu. Sutiktina su atsakovo išvada, kad teisiniams santykiams, susijusiems su atitinkamos informacijos įslaptinimu, įslaptintos informacijos saugojimu, naudojimu, jos išslaptinimu, apsaugos veiksmų koordinavimu bei kontrole taikytinos būtent specialaus teisės akto – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo – atitinkamos nuostatos.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ , apsaugos veiksmus ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Šios komisijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2011 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 56-7 (b.l. 77-81), išnagrinėjusi pareiškėjo reikalavimą VSD pateikti 2011 m. liepos 4 d. prašyme Nr. IS-VI-21 išvardintus dokumentus, konstatavo, kad nurodyta informacija yra įslaptinta pagrįstai, t.y. vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Komisija savo išvadose taip pat nurodė, kad VSD, kaip įslaptintos informacijos rengėjo, sprendimas neišslaptinti šios informacijos yra priimtas nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašoma pripažinti nepagrįstai ir neteisėtai neišslaptinta informacija yra įslaptinta vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 6 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 18 punktais ir 4 dalimi. Šios informacijos įslaptinimo terminas, numatytas įstatymo 8 straipsnyje, nėra pasibaigęs ir įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs. Šis komisijos sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl laikytinas teisėtu, pagrįstu, galiojančiu ir privalomas vykdyti paslapčių subjektams (VTPĮ 11 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą, neišslaptinant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadose paminėtų dokumentų ir įpareigojimo šiuos dokumentus išslaptinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalį įslaptintos informacijos išslaptinimas, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Toks reglamentavimas reiškia, kad išslaptinti informaciją šiuo atveju yra įslaptintos informacijos rengėjo teisė, o ne pareiga, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas atsakovo atsisakymą teikti informaciją vertinti, kaip neveikimą, laikytinas nepagrįstu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas atsakovo 2011 m. liepos 22 d. atsakymo Nr. (10)-18-182-1383 (b.l. 62-63), kaip ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo (b.l. 77-81) Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka neskundžia.
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą – atsisakymą svarstyti 2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjo prašyme nurodytų nuosavybės priėmimo-perdavimo aktų pilną ar dalinį išslaptinimą ir įpareigojimo minėtus aktus išslaptinti ir informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą (3 ir 4 skundo reikalavimai)
Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą - atsisakymą svarstyti 2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjo prašyme Nr. IS-VII-17 nurodytų 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini)pilną ar dalinį išslaptinimą bei įpareigoti atsakovą svarstyti dėl minėtų dokumentų išslaptinimo ir informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.
Jau anksčiau sprendime nurodytais motyvais atsakovo atsisakymas išslaptinti pareiškėjo prašomus dokumentus nelaikytinas atsakovo neveikimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.
Anksčiau paminėtus nuosavybės priėmimo-perdavimo aktus pareiškėjas atsakovo paprašė pateikti 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. IS-VII-17 (b.l. 17-18). Atsakydamas į šį pareiškėjo paklausimą atsakovas 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. (75)-18-1221 (b.l. 20-21) pateikti prašomą informaciją atsisakė. Atsakovas nurodė, kad dokumentai negali būti pateikti, nes jie yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų pagrindu dokumentų rengėjo sprendimu įslaptinti. Duomenys apie įslaptintos informacijos esmę, turinį, apskaitą, tvarkymą, apsaugos organizavimą sudaro tarnybos paslaptį (VTPĮ 7 str. 2 d. 1 p.). Be to, atsakovas pareiškėjui išaiškino, kad sprendimą dėl išslaptinimo, taigi ir dėl įslaptinimo tikslingumo buvimo ir (ar) išnykimo, priima įslaptintos informacijos rengėjas. Atsakovas pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad su įslaptinta informacija teisę susipažinti turi tik Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodyti asmenys. Byloje nustatyta, kad įstatymu pareiškėjui (viešajai įstaigai) tokia teisė nėra suteikta. Įvertinęs atsakovo 2012 m. birželio 4 d. raštą Nr. (75)-18-1221 teismas sprendžia, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šio atsakovo sprendimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šis atsakovo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl įpareigoti atsakovą svarstyti dėl minėtų dokumentų išslaptinimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (75)-18-1221 dalį ir įpareigojimo suteikti pareiškėjui informaciją apie nuosavybės priėmimo-perdavimo aktų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus (5 ir 6 skundo reikalavimai)
Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (75)-18-1221 atsisakyti suteikti pareiškėjui 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamojo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės perdavimo-priėmimo akto Nr. (2.6-20) -2-į-4, minimo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė nepaneigia pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie skundžiamą atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (75)-18-1221 (b.l. 114-115) pareiškėjui tapo žinoma 2012 m. birželio 5 d. (b.l. 116). Reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (75)-18-1221 dalį ir įpareigojimo suteikti pareiškėjui informaciją apie nuosavybės priėmimo-perdavimo aktų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus pareiškėjas byloje pareiškė tik 2012 m. lapkričio 29 d. (b.l. 97-102, 109-111, 113), taigi akivaizdu, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo argumentas, kad į teismą dėl atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (75)-18-1221 jis kreipėsi laiku, t.y. 2012 m. liepos 5 d. (b.l. 113), vertintinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 5 d. skundu (b.l. 1-9) prašė teismo įpareigoti atsakovą išslaptinti dokumentus ir pateikti jam (pareiškėjui) tų dokumentų kopijas. Reikalavimo dėl 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (75)-18-1221 ar jo dalies panaikinimo pareiškėjas nereiškė. Taip pat nereiškė ir reikalavimo dėl duomenų apie įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus. Šie naujais laikytini reikalavimai byloje pareikšti tik 2012 m. lapkričio 29 d. patikslinus skundo reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjant bylą 2012 m. spalio 30 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjui išaiškino jo teisę prašyti teismo atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (75)-18-1221 paduoti. Tuo pačiu pareiškėjui buvo išaiškinta ir pareiga pateikti duomenis, pagrindžiančius skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisės ginčyti atsakovo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (75)-18-1221, t.y. praleido skundo padavimo terminą, ir šio termino atnaujinti neprašo, skundas negali būti nagrinėjamas ir administracinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VSD 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (75)-18-1221 atsisakyti suteikti pareiškėjui VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutui" 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus (5 skundo reikalavimas), nutrauktina (LR ABTĮ 101 str. 6 p.).
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti informaciją apie nuosavybės priėmimo-perdavimo aktų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės su analogiškais reikalavimais pareiškėjas į atsakovą yra kreipęsis 2011 m. liepos 4 d. prašymu Nr. IS-VI-21 (b.l. 58-61), 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymu Nr. IS-VI-30 (b.l. 64-65), 2011 m. spalio 19 d. prašymu Nr. IS-VI-42 (b.l. 67-73). Į minėtus pareiškėjo prašymus atsakovas yra atsakęs raštu – 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. (10)-18-182-1383 (b.l. 62-63), 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. (10)-18-239-1751 (b.l. 66) ir 2011 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. (75)-18-2120 (b.l. 74-76). Atsakovas atsisakydamas pateikti pareiškėjui reikalaujamą informaciją apie dokumentų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus rėmėsi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija yra paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai. To pateis įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos apskaitą ir tvarkymą gali sudaryti tarnybos paslaptį. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai informaciją apie dokumentų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus laiko įslaptinta informacija (tarnybos paslaptimi) ir jos neteikia asmenims, neturintiems teisės susipažinti su ja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo taikymo prasme. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui informaciją apie nuosavybės priėmimo-perdavimo aktų įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 6 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
administracinę bylą dalyje pagal VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VSD 2012-06-04 sprendimą Nr. (75)-18-1221 atsisakyti suteikti pareiškėjui VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutui" informaciją apie 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini) g. 11a įslaptinimo terminus, slaptumo žymas ir įslaptinimo pagrindus nutraukti.
Likusioje dalyje VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.