Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-192/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-192/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
Č. K.
Ieškovas
S. S., „Vilkesta"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-192/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. K. (Č. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo Č. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-832-160/2012 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui Č. K. dėl pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo Č. K. priešieškinį ieškovui S. S. dėl be pagrindo įsigytų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Vilkesta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Č. K., ir, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 233 508,04 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad pagal trečiojo asmens S. S. atsakovui Č. K. išrašytus 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus S. S. 190 000 Lt sumos negavo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. daliniu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 45 610,60 Lt skolos priteisimo už papildomus statybos darbus, ir šią ieškinio dalį patenkino – priteisė ieškovui UAB „Vilkesta“ iš atsakovo Č. K. 45 610,60 Lt skolos už atliktus papildomus statybos darbus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. daliniu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Vilkesta“ ieškinys dėl skolos priteisimo už atliktus statybos darbus (be papildomų darbų), ir šioje dalyje ieškinį patenkino – priteisė ieškovui UAB ,,Vilkesta“ iš atsakovo Č. K. 185 331 Lt skolos už atliktus statybos darbus pagal tarp šalių sudarytą 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Vilkesta“ reikalavimas pripažinti, kad trečiasis asmuo S. S. iš atsakovo Č. K. pagal 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus pinigų negavo, panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovą UAB ,,Vilkesta“ pakeitė tinkamu ieškovu S. S.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas Č. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo S. S. 190 000 Lt kaip be teisinio pagrindo gautus pinigus, ir 5 proc. metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškiniu atsakovas taip pat pareiškė prašymą pritaikyti ieškovo S. S. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones 190 000 Lt sumai - ieškovui priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančias ieškovui ir esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant turtą surasti ir aprašyti atsakovo pasirinktam antstoliui. Prašymą grindė tuo, kad priešieškinio suma yra didelė, egzistuoja galimybė, jog ieškovas gali slėpti turtą tam, kad išvengtų galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo Č. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. daliniu sprendimu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo, pripažino, jog ieškovo ieškinio reikalavimai ir atsakovo priešieškinio reikalavimai yra priešpriešiniai, pareikšti dėl tos pačios ginčijamos sumos. Teismo teigimu, šioje byloje neišnagrinėjus ginčo, negalima nuspręsti, ar atsakovo priešieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti ieškovo turtines teises šioje situacijoje būtų nepagrįsta, nes jei priešieškinys būtų nepatenkintas, būtų pažeistos ieškovo teisės laisvai disponuoti turtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas Č. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį ir jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Aplinkybė, jog ieškovas ginčija 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 2006 m. rugpjūčio 18 d. pakvitavimus, kuriuose nurodyta, jog jis gavo iš atsakovo 190 000 Lt, o atsakovas Č. K. priešieškiniu prašo priteisti iš S. S. 190 000 Lt, yra natūralus ginčo procesas ir jis negali užkirsti kelio pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nepagrįstas teismo teiginys, kad neišsprendus ginčo, nėra galimybės pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK įtvirtintas laikinųjų priemonių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas dar neišsprendus ginčo iš esmės.Nepagrįstas teismo argumentas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos ieškovo teisės laisvai disponuoti turtu. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra tai, kad asmuo patirtų atitinkamus suvaržymus, kadangi yra siekiama užtikrinti, jog teismo sprendimas ateityje būtų realiai įvykdomas. Šiuo atveju negalima teigti, jog asmens teisių suvaržymas būtų nepagrįstas. Be to, CPK yra įtvirtintas kitas institutas - tai asmens, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnis). Todėl ieškovas galėtų kreiptis dėl atitinkamų priemonių pritaikymo, jeigu jis patirtų nuostolių dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar bus galima įvykdyti galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, teismas peržengė laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad jeigu atsakovo priešieškinys nebūtų patenkintas, tai ieškovas patirtų apribojimus. Priešieškinio suma yra didelė (190 000 Lt), todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu, galimai atsakovui palankus teismo sprendimas gali būtų neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasidaryti beneįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo Č. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas šiuo metu sprendžia dviejų priešpriešinių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. nagrinėjamas ieškovo S. S. reikalavimas pripažinti, jog jis iš atsakovo Č. K. pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 2006 m. rugpjūčio 18 d. pakvitavimus negavo 190 000 Lt, ir atsakovo Č. K. priešpriešinis reikalavimas priteisti jam iš ieškovo be pagrindo įgytus pinigus - 190 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo S. S. atžvilgiu, tokį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje neišnagrinėjus ginčo, negalima nuspręsti, ar atsakovo priešieškinys yra tikėtinai pagrįstas, be to, pasak teismo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti ieškovo turtines teises šioje situacijoje būtų nepagrįsta, nes jei priešieškinys būtų nepatenkintas, būtų pažeistos ieškovo teisės laisvai disponuoti turtu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog šiuo atveju vien aplinkybė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimą, negalima nustatyti, ar atsakovo priešieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepaneigia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo, įvertinęs tik vieną iš galimų procesinių bylos baigčių, t. y. kai priešieškinys nebūtų patenkinamas. Tačiau šioje bylos stadijoje negalima atmesti ir kitos galimybės, jog gali būti priimtas ir atsakovui naudingas sprendimas, patenkinant jo priešieškinio reikalavimus. Tokiu atveju, neužtikrinus galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali būti pažeisti atsakovo turtiniai interesai. Tačiau tam, kad atsakovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, svarbu įvertinti, ar yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas Č. K. prašo teismo iš ieškovo S. S. priteisti 190 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, o tai, kaip jau minėta, padidina galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nesant byloje duomenų, įrodančių, jog ieškovas turi pakankamai turto ar gauna pajamų, iš kurių atsakovo pareikštą materialinį teisinį reikalavimą būtų galima įvykdyti be apsunkinimų ir visa apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju atsakovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrų nepatogumų bei apribojimų proceso šaliai, kurie šie apribojimai yra taikomi, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegija, siekdama, kad pritaikyti ribojimai ieškovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia taiko atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms, o tik nesant šio turto ar jo esant nepakankamai – lėšoms, ir tik priešieškinio sumos apimtyje (CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu tam, kad būtų užtikrintas galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – atsakovo Č. K. prašymą tenkinant iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 144 straipsnio 1 dalimi, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį.

Atsakovo Č. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Atsakovo Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui S. S (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ne didesnei nei 190 000 Lt (vieno šimto devyniasdešimt tūkstančių litų) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su atsakovu Č. K..

Šios nutarties vykdymą pavesti atsakovo pasirinktam antstoliui. Išaiškinti atsakovui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė