Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-24 · Byla Nr. N-261-1291-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
N-261-1291-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Pažeidėjas
E. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1291/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistė - inspektorė surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino E. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta bylos medžiaga. Teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir skirdamas E. L. galutinę 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino ir gailisi, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, mokosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimo sudėtis formali, pasekmių nėra.

II.

E. L., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir paskirti jam mažesnę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog jis yra moksleivis, neturi darbo ir pajamų, gyvena rajone, todėl į mokyklą važinėja automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu E. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš to matyti, kad E. L. buvo paskirta trečdaliu mažesnė bauda bei 3 kartus trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir atitinkamas terminas. E. L. savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, leidžiančių dar labiau sušvelninti E. L. paskirtą administracinę nuobaudą šioje byloje nenustatyta. Padaryti pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą ir apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), todėl dar švelnesnės ir vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kas yra ypač aktualu atsižvelgiant į apelianto jauną amžių (1989 m. gimimo). Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (mokymasis mokykloje, pajamų neturėjimas, gyvenimas rajone) taip pat nesudaro pagrindo dar labiau sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, juo labiau, kad E. L. vidurinę mokyklą turėjo baigti 2009 m. liepos 11 d. (b. l. 24). Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. L. skirta švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys