- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-2032-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34848-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- L. V. Ašmanto, V. K., Ž. M., L. V. A., A. S.
- Ieškovas
- UAB „Elgama elektronika“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. Ašmanto ir V. K. atskirąjį skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Elgama elektronika“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ ieškinį atsakovams Ž. M., L. V. A., V. K., A. S. dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
atsakovai L. V. A. ir V. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-833/2014 priėmimo ir prašė teismo išspręsti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis klausimą. Nurodė, kad ieškovai reikšdami ieškinį siekė nesąžiningų tikslų – atkeršyti atsakovams dėl ieškovų dabartiniams valdymo nariams nepalankių UAB „Elgamos grupės“ įmonių patikros išvadų, ieškinių iniciavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo ieškovams civilinėje byloje Nr. 2-129-833/2014. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad ieškovai būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis ar tyčia būtų siekę sukelti atsakovams neigiamų padarinių. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovai jiems ieškinį reiškė siekdami ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o kerštaudami, nenustatyta ir neįrodyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai L. V. A. ir V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovų prašymą dėl baudos ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo. Apeliantai nurodo, kad naujai išrinkti UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Elgama-elektronika“ valdymo organai savo ir UAB „Elgama-elektronika“ akcininko UAB „Instra“ vardu pateiktais ieškiniais bei prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinkamai ir nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu atsakovams dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai siekė ne realaus teisių pažeistų teisių apgynimo, o tiesiog piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis nesąžiningai kerštavo UAB „Elgamos grupė“ akcininkui grupei (įskaitant atsakovus), 2012 m. iniciavusiai UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Elgama-elektronika“ valdymo organų veiklos patikrinimą, ieškiniais reikalaudami tariamų nuostolių atlyginimo ir jų užtikrinimui prašydami taikyti laikinąsias atsakovų turto areštą. Atsakovų įsitikinimu, ieškovų nesąžiningumas šioje byloje yra įrodytas. Be to, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovų ieškinys atsakovų atžvilgiu buvo atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB „Elgama elektronika“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodęs, kad ginčo nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka, turėjo taikyti CPK 75 str. numatytas procesinių terminų praleidimo pasekmes – grąžinti atskirąjį skundą apeliantams, konstatavus, kad jie praleido CPK 335 str. 1 d. nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Ieškovų nuomone, ginčijama nutartis apskritai apeliacine tvarka negalėjo būti skundžiama. Nurodo, kad teismo nuobaudų skyrimą reglamentuoja CPK 106-107 str., kuriuose numatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl baudos sumažinimo arba panaikinimo. Pažymi, kad pagal CPK 107 str. 1 d. asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismo, paskyrusio jam baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų nuomone, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Taip pat ieškovai tvirtina, kad bet kuriuo atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą skirti baudą ieškovams, nes įstatyme numatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju, pasak ieškovų, nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 338 straipsnyje nuostatą, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis.
Remiantis 334 straipsnio 1 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam teismas paskyrė baudą. Šiuo atveju atsakovų prašymo ieškovams skirti baudą teismas netenkino, o pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimas nenumatytas. Taigi akivaizdu, jog CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju atskiruoju skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apskritai negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2014).
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu skundžiamas pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas, kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas, šiam trūkumui paaiškėjus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovų L. V. A. ir V. K. atskirąjį skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl baudos paskyrimo.