Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-607-530/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-26Kauno apygardos teismas
  2. T-684-925/2017Nutartis · 2017-10-10Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-06Kauno apygardos teismas
  4. T-623-753/2018Nutartis · 2018-04-05Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-11Kauno apygardos teismas
  6. T-1453-548/2018Nutartis · 2018-07-13Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-09Kauno apygardos teismas
  8. T-2288-946/2018Nutartis · 2018-11-08Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-09Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-14Kauno apygardos teismas
  11. T-698-946/2019Nutartis · 2019-04-09Kauno apylinkės teismas
  12. T-1162-753/2019Nutartis · 2019-06-11Kauno apylinkės teismas
  13. T-1864-753/2019Nutartis · 2019-10-01Kauno apylinkės teismas
  14. T-269-913/2020Nutartis · 2020-09-21Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
1S-607-530/2018
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00308-2007-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
N. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-607-530/2018Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00308-2007-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2018 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 3 d.2018 m. birželio 4 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam N. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 8 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog N. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodomą nuteistojo mąstymą ir elgesį, kriminogeninius veiksnius. Taip pat įvertino nusikaltimo už kurį bausmę nuteistasis atlieka sunkumą, pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį.Nuteistasis N. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės. Pagal BVK 157 straipsnį, lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Vertinamas nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą, nes: nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (47); pažanga ją mažinant yra, nes rizika sumažėjo (nuo 48 balų); bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; neturi galiojančių nuobaudų; keturis kartus skatintas; mokosi; nedirba dėl riboto darbingumo, turi neįgalumą; palaiko socialinius ryšius; vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; įvykdė komisijos rekomendacijas; elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals; anksčiau neteistas. Teismas šias aplinkybes pripažįsta, bet vertina priešingai, kad komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas. Nutartyje neatsakyta ar komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar yra prieštaravimų, kas įvertinta neteisingai, kokie reikalavimai pažeisti, ar komisija tinkamai taikė BVK sąlygas. Teismas reikalauja, kad komisija įvertintų nusikaltimo pobūdį ir bausmės dydį, bet tai nėra komisijos prievolė. Komisijos nutarimas negali būti nepagrįstas, nes išvardijama dvylika punktų jo pagrindimui. Teismas nurodo, jog nusikalstamą elgesio riziką didinantys veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus. Tai abstraktus, nekonkretus teiginys, neaišku iš kur jis. Teismas nurodo, jog per didelė neatliktos bausmės dalis, bet ji atitinka įstatymą. Teismas nurodo ir tai, kad bausmės dalis nepakankama, tačiau neaišku, kada ji bus pakankama. Be to, teismas nurodo, jog nuteistasis septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką ir rėžimo reikalavimus, tačiau pagal BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatas, jis laikomas neturinčiu nuobaudų ir nebaustas. Kitaip dėl šios aplinkybės galima pasisakyti iki 2021 m. vasario 3 d., juk net teistumas išnyksta. Be to, teismas nurodo, jog nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, tačiau tai psichologinės tarnybos ir reabilitacijos veiklos įvertinimas. Nuteistojo teigimu ne tik per trumpas bausmės laikas gali suformuoti nuostatą dėl per švelnaus baudžiamumo ir gali būti prielaida nusikalsti, bet ir per ilgas bausmės laikas, nepasitikėjimas žmogaus pastangomis atima viltį, kad jis gali pasitaisyti, pasikeisti. Teismo nutartyje nepasisakyta apie taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų veiksmingumą, rezultatas, psichologų ir kitų specialistų darbą. Nuteistasis skunde nurodo, jog įsipareigoja elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir visuomenės moralės normų. Doru elgesiu įrodys, jog pasitaisė. Turi padėti mamai ir broliui. Nuteistasis mano, jog toliau galima jį taisyti neizoliuotą. Nuteistojo N. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane (sudarytame 2016 m. rugsėjo 29 d.) numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. G. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (47 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. atlikto paskutinio vertinimo yra nepakitusi, o nuo 2015 m. gruodžio 16 d. atlikto vertinimo sumažėjusi 1 balu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant apie N. G. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, užfiksuotas 1 balo sumažėjimas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. laikytinas minimaliu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors N. G. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą – pakankamą pažangą (atitinka materialų kriterijų). Tokią išvadą konstatavęs žemesnės instancijos teismas vertinimo klaidos nepadarė. Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, bet ir šių priemonių bei programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar išlieka aktualūs N. G. nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Vienas iš jų – informacija apie teisės pažeidimus. Sutinkant su nuteistojo skundo argumentu dėl nustatyto kriminogeninio veiksnio (informacija apie teisės pažeidimus), pažymima, jog socialinio tyrimo išvadoje duomenų pagrindžiančių šį teiginį nenustatyta. Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkte nurodomas tik vienas nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodoma, jog anksčiau neteistas. Teisėjų kolegijos vertinimu šis kriminogeninis veiksnys nėra pakankamai pagrįstas. Tačiau išlieka aktualus minėtoje išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų veiksmų pasekmių. N. G., kartais pirmenybę teikia ne planavimui, o veiksmui, siekdamas, kad kiti paklustų naudojant smurtą (nusikaltimo metu taip pat). Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Socialinio tyrimo išvadoje yra ir teigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančių aplinkybių, pateikti teismui duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su šeima, dalyvauja integracijos programoje, mokosi, buvo keturis kartus skatintas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – nors jis buvo keturis kartus skatintas už gerą elgesį, tačiau viso bausmės atlikimo metu padarė 6 pažeidimus (pažeidė nustatytą tvarką; gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus), paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2018 m. sausio 10 d. Šiuo metu drausminės nuobaudos negalioja, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatinamas ir skirta nuobauda panaikinta. Sutiktina, jog galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, nuteistojo elgesio įvertinimas viso bausmės atlikimo metu galimas ir svarbus sprendžiant ar jis daro pažangą, keičia savo elgesį ir mąstymą. Nagrinėjamu atveju, nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas ir nesuteikia pagrindo spręsti, jog N. G. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Įvertinus nuteistajam N. G. skirtų nuobaudų ir paskatinimų laiką, pastebima, jog nuteistasis nesugeba ilgą laiką elgtis išimtinai teigiamai. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu N. G. pritaikius lygtinio paleidimo institutą, probacija bus sėkminga. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į padaryto nusikaltimo sunkumą, ir neatliktos bausmės dalį. Padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų ir teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Būtent nuteisto asmens praeities, tame tarpe ir padaryto nusikaltimo įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Šie duomenys vertinami nustatyto šiuo metu aktualaus kriminogeninio veiksnio (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių), pozityvaus elgesio pataisos įstaigoje nenuoseklumo kontekste. Esant šių duomenų visumai manyti, jog N. G. pritaikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų imperatyvų, įvertinus nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sumažėjo minimaliai (1 balu), nuteistajam vis dar kartais teikiant pirmenybę ne planavimui, o veiksmui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jis nėra pakankamai pagrįstas, nes jame tinkamai neįvertinta nuteistojo charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti, aukščiau aptarti duomenys svarbūs sprendžiant galimybę taikyti lygtinį paleidimą N. G.. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Edita DambrauskienėDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė