Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1034-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-22
Bylos Nr.
2S-1034-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
Skolininkas
UAB inovacinės firmos „MKDS“
Kreditorius
UAB „MED grupė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1034-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „MED grupė“ pareiškimą skolininkui UAB inovacinei firmai „MKDS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „MED grupė“ 2010-03-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ 7932,94 Lt skolos, 248,39 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. teismo įsakymu priteisė kreditoriui UAB „MED grupė“ iš skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ 7932,94 Lt skolos, 248,39 Lt palūkanų ir 968,50 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui ir 5,08 Lt pašto išlaidų valstybei. Tos pačios dienos nutartimi teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, priklausančioms skolininkui ir esančioms pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 8181,33 Lt sumos. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkas neatsiskaito ilgą laiką, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde skolininkas UAB inovacinė firma „MKDS“ nurodo, kad nutartis buvo priimta nepranešus skolininkui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, areštas pritaikytas visam skolininko turtui, suvaržyta skolininko ūkinė-finansinė veikla, kurios viena iš sričių yra nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas bei nuoma. Skolininkas yra sėkmingai rinkoje veikianti įmonė, yra finansiškai pajėgi, vykdanti prisiimtus įsipareigojimus, sudarinėja sutartis, nėra iškelta ar planuojama iškelti bankroto byla, nėra restruktūrizuojama, likviduojama ar pan. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapibrėžtumo yra neapibrėžta situacija, sudaroma priklausomybė nuo kreditoriaus ir jam suteikiamas perdėtas pranašumas skolininko atžvilgiu. Reikalavimo suma nėra didelė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra objektyviai pagrįstas. Kreditorius nepateikė pagrįstų įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taip pat teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „MED grupė“ prašo skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tik tuo, kad konkrečiu atveju tokia grėsmė egzistuoja. Atsakovo vengimas atsiskaityti su kreditoriumi sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės nei nurodyta pareiškime piniginės sumos. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai ateityje išieškant skolą pagal teismo sprendimą. Tuo tarpu antstolė I.Karalienė, vykdydama 2010-03-08 nutartį, areštavo du atsakovo automobilius. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik atsižvelgiant į atsakovo interesus, bet ir ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl natūralu, kad atsakovas patiria suvaržymus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra finansiškai pajėgi ir veiklą vykdanti įmonė, ar jos veikla yra pelninga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Kreditorius UAB „MED grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kreditoriaus UAB „MED grupė“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 8181,33 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ (apelianto) finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo interesus pažeidžia tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas jam nepranešus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, kadangi CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali būti ir nepranešama atsakovui (skolininkui), jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui (skolininkui), ar jam nepranešus. Nagrinėjamoje byloje teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė skolininkui, nes pripažino, kad yra grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą pažeidė.

Apelianto argumentai, kad turtui taikytas areštas pritaikytas visam skolininko turtui, suvaržyta skolininko ūkinė-finansinė veikla, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapibrėžtumo, kreditoriui suteiktas pranašumas skolininko atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta prašyme, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.), laikėsi areštuojamo turto tvarkos, konkretumo ir eiliškumo. Tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas kreditoriaus UAB „MED grupė“ reikalavimas, teismui priėmus jam palankų sprendimą, yra išlaikyta ir šalių interesų pusiausvyra.

Nors vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo ir tai, kad turto areštas yra netikslingas, nes skolininkas sėkmingai veikianti įmonė, yra finansiškai pajėgi, vykdanti prisiimtus įsipareigojimus, sudarinėja sutartis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo (skolininko) atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto pareiškimo esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus kreditoriui teismo įsakymo (teismo sprendimo) įvykdymu.

Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininko valstybei priteistinos 5,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko UAB inovacinės firmos „MKDS“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 5 (penkis) litų 70 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisAndžej Maciejevski