- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 1-522-919/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01552-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam D. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, vedęs, 9 kl. išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) - vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: pagal LR BK 281str. 2014-06-04 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, paskirta 12MGL bauda, LR BK 64 str. pagrindu paskirta 8MGL bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K., kaltinamas tuo, kad jis 2015-10-29 apie 17 val., vairuodamas motorolerį, kurio markė nežinoma Kauno r. Bernatonių k. ir važiuodamas Atgimimo g. link Biliūnų k. ties sankryža su Kukmedžio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir nugriuvo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis D. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis Ž. K. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad esant prastam keliui nesuvaldė motorolerio ir nuvažiavo nuo kelio. Pilnai pripažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. Susitaikė su nukentėjusiuoju. Prašo bylą nutraukti susitaikius.
Nukentėjusysis D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad byla būtų nutraukta.
Kaltinamojo Ž. K. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Ž. K., apklaustas kaip įtariamasis, parodė kad 2015 m. pavasarį iš Didžiosios Britanijos buvo parsivežęs sugedusį motorolerį, kurio markės neprisimena. Jokių dokumentų jo neturėjo. Kadangi jis buvo sugedęs ir juo nevažinėjo, todėl ir Lietuvoje neregistravo. Kažkiek susitvarkęs ir norėdamas jį išbandyti 2015-10-29 apie 17 val. juo paėmė iš darbo draugą D. V. ir važiavo namo, t.y. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Atgimimo g. žvyrkeliu ties Kukmedžio g. transporto priemonės nesuvaldė, todėl krito. Įvykio metu abu susižalojo, todėl paskambino draugui ir jis atvažiavęs juos nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę traumatologijos skyrių, jam buvo suteikta pagalba ir išleido namo, o D. paguldė į stacionarą. Eismo įvykio metu abu buvo blaivūs. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, jo padaryti nenorėjo, tuo metu buvo tik ką nugreideriuotas kelias, o to neįvertino, todėl ir nesuvaldė transporto priemonės. Griuvimo metu motoroleris sulūžo ir jį remontuoti jau neapsimokėjo, todėl jį atidavė į metalo laužą esantį Raudondvario pl. ir už jį gavo 20 eurų. Nuo eismo įvykio dienos iki šiol su D. palaiko ryšį, kiek gali jam padeda (b.l. 58-59).
- Nukentėjusysis D. V. parodė, 2015-10-29 apie 17 val. pas jį į darbą (duomenys neskelbtini) atvažiavo draugas Ž. K. su kažkokiu motoroleriu. Jis sakė, kad nori išbandyti motorolerį, todėl parveš namo. Važiuojant Kauno r. Bernatonių k. Atgimimo g. motorolerį sumėtė ir krito. Įvykio metu abu susižalojo todėl atvažiavęs kažkoks Ž. draugas išvežė juos į Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos skyrių, kur buvo paguldytas į stacionarą. Šiai dienai gydymas dar tęsiamas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjo, tačiau Ž. K. atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia. Žino, kad eismo įvykio metu Ž. buvo blaivus. Daugiau apie eismo įvykį pasakyti neturi ką (b.l. 24-25).
- Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nustatyta kaklinio VII slankstelio katerinės ataugos lūžis; kairės pusės IX, X šonkaulių lūžiai nugarinėje dalyje. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.28-29).
BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek Ž. K. padarytas KET 127 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp Ž. K. KET 127 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, tam prokurorė neprieštaravo.
Kaltinamasis Ž. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas, psichikos sveikatos centre neregistruotas, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. V., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2016-01-15 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatas Valerijus Karpovas teikė antrinę teisinę pagalbą Ž. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 17,37 eurų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto Ž. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. V. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-522-919/2016 nutraukti.
Išaiškinti Ž. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu Ž. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.