Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje, išnagrinėjusi kaltinamojo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nevedusio, teisto 9 (devynis) kartus, gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 29 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. lapkričio 29 d., ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų – kokaino, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tyčia, tarpusavio konflikto metu, sugyventinei S. B. sudavė daugybę smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, taip pat ir į veidą, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, griebdamas už plaukų ir per prievartą parklupdęs ant žemės, mesdamas į S. B. galvos sritį alaus skardinę ir išpildamas jai ant galvos alų, M. M., tokiais savo itin žiauriais fiziniais veiksmais, žalodamas, ne mažiau kaip 3 poveikių pasėkoje padarė S. B. poodines kraujosruvas veide, akių vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą savo šeimos nariui, po ko, M. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų S. B. atžvilgiu pasėkoje, jai buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

1.1. Be to jis, kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė psichotropinę medžiagą – delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,267 g, narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,147 g, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį narkotinės medžiagos - kokaino neteisėtai išplatino 2018 m. lapkričio 28 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tame pačiame bute perduodamas suvartoti sugyventinei S. B.. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat, M. M. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 7 vnt. tablečių „Lorazepam Polta“, turinčių savo sudėtyje psichotropinę medžiagą – lorazepamą, kurios masė 0,0175 g, kurias 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie savęs laikė 8 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinę medžiagą – lorazepamą, kurio masė 0,020 g, kurias gabeno su savimi vykdamas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini), po ko, 2018 m. lapkričio 29 d., apie 14.36 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), šią medžiagą asmens kratos metu pateikė policijos pareigūnams. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka M. M. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 29 d.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Kardomosios priemonės suėmimo terminas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 29 d. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, jog sprendė, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesusijusiomis su kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymu, nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

3. Kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir prašo M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į 10 000 Eur dydžio užstatą.

3.1. Skunde teigiama, kad nors skundžiamoje nutartyje ir teisingai nurodoma, jog sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra nustatinėjama, tačiau baudžiamojoje byloje vis dėlto turi būti faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. M. įvykdė nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Tačiau kaltinamojo gynėjo manymu, tokių duomenys nagrinėjamu atveju neegzistuoja, o skundžiamoje nutartyje išvardinti įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad aptariamas nusikalstamas veikas galėjo padaryti būtent M. M.. Taip pat, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji S. B. viso ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, jog M. M. galėjo įvykdyti sunkų nusikaltimą, be to šios aplinkybės nepatvirtina ir kiti faktiniai duomenys. Dar daugiau – po nukentėjusiosios pareiškimo, kurį ji padarė susipažinusi su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, galima manyti, kad kaltinamasis nėra padaręs ir apysunkio nusikaltimo. Kaltinamojo gynėjo manymu minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, jog M. M. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.

3.2. Be to, skunde nurodyta, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, iki minimumo sumažinančią tikimybę jog kaltinamasis galėtų slėptis t. y. į tai, jog M. M. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali slapstytis, nes jam yra būtina nuolatinė medikų priežiūra. Taip pat kaltinamojo gynėjo nuomone, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir aplinkybės, jog kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje M. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ilgą laiką jam buvo taikomos dvi kardomosios priemonės - intensyvi priežiūra ir 20 000 Eur dydžio užstatas, tačiau nepaisant gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis šių kardomųjų priemonių nepažeidė, o keletą kartų gavęs teismo leidimą netgi buvo išvykęs į užsienį gydytis, tačiau po to visuomet grįždavo į Lietuvą ir dalyvaudavo teisminiuose posėdžiuose. Ir nors kardomoji priemonė – užstatas buvo panaikinta, nes kaltinamasis buvo nuteistas už kitos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jokia kita procesinė prievartos priemonė toje byloje M. M. paskirta nebuvo. Be to, skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog M. M. yra linkęs pažeidinėti kardomųjų priemonių sąlygas ir, kad neteisėtai pakeitė savo gyvenamąją vietą (apie būtinybę keisti gyvenamąją vietą jis informavo policijos pareigūnus).

3.3. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 122 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurių pagrindu M. M. suėmimo terminas galėtų būti pratęsiamas pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. M. iš tiesų įvykdė sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog net ir nustačius, kad vis dėlto egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, kad M. M. įvykdė skundžiamoje nutartyje nurodytą apysunkį nusikaltimą, tai nesuteiktų teismui pagrindo pratęsti jam paskirto suėmimo termino BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi kaltinamajam inkriminuotas BK 138 straipsnio 2 dalies 3-iame ir 6-ame punkte numatytas nusikaltimas (kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą baigtinį apysunkių nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokios apčiuopiamos informacijos apie tai, kad būdamas laisvėje M. M. gali padaryti naujų sunkių, labai sunkių ar apysunkių nusikaltimų išvardintų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, o minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje pateikiami argumentai gali būti siejami tik su apysunkėmis nusikalstamomis veikomis, kurios neminimos minėtoje teisės normoje.

3.4. Be kita ko, kaltinamojo gynėjo skunde nesutinkama ir skundžiamos nutarties argumentu, jog aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje M. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, jis galimai įvykdė bausmės, paskirtos jam 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, atlikimo metu, leidžia pagrįstai manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus arba slapstytis. Skundo autoriaus nuomone minėtas apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi minėtu nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas ne už nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

3.5. Taipogi, skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darydamas išvadą, jog būdamas laisvėje M. M. gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis daro administracinius nusižengimus ir piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, kadangi šios aplinkybės nėra nurodytos BPK 122 straipsnyje. Taip pat, nurodoma, kad spręsdamas M. M. paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai įvertino ir tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, o jo veiksmai buvo žiaurūs. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, minėtos aplinkybės nekeičia M. M. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimo, kadangi net ir joms pasitvirtinus, minėta nusikalstama veika išliktų tik apysunkiu nusikaltimu, be to jos atsispindi ir veikos kvalifikavime, todėl neteisinga dar kartą į jas atsižvelgti darant išvadą, jog kaltinamasis gali slapstytis arba daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, skundo autoriaus manymu aplinkybė, jog M. M. nedirba neturėtų būti vertinama kaip charakterizuojanti jį neigiamai, kadangi jis dirbti negali dėl turimo neįgalumo .

3.6. Taip pat skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus M. M. 10 000 Eur dydžio užstatą, bei pažymima, kad kitoje baudžiamojoje byloje M. M. sumokėjo dvigubai didesnį užstatą, tik todėl, kad šios bylos pobūdis buvo visiškai kitoks t. y. joje jis buvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi įtariamojo M. M. gynėjo advokato skundą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi įtariamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šio reikalavimo nepažeidė ir skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Neabejotina, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokolai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad M. M. galėjo įvykdyti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, ar jos taikymo termino pratęsimui, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmetamas kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kad minėti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina tik tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau neįrodo, jog jas padarė M. M.. Pažymėtina ir tai, jog aukštesnysis teismas BPK 130 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėdamas skundą, tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų nevertina, todėl šiuo atveju dėl M. M. gynėjo skunde pateiktų argumentų, susijusių su nukentėjusiosios S. B. parodymų vertinimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

8. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant, bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. M. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-ame ir 3-ame punkte numatytais pagrindais t. y. egzistuojant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs slėpsis nuo teismo ir nustačius, jog jis kaltinamas padaręs vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįstas manymas, kad kaltinamasis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus žemesnės instancijos teismas nustatė teisingai, be to jie nėra išnykę.

10. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo aspektu. Iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. kaltinamas trijų nusikaltimų (nesunkaus, apysunkio ir sunkaus) padarymu. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Ir nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismų praktikoje skiriant ir tęsiant suėmimo terminą išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Be to, manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sustiprina ir tai, jog M. M. su Lietuvos Respublika nėra saistomas jokiais tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, nors jis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra nevedęs ir neturi išlaikomų asmenų. Ir nors kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad M. M. bėgti (slėptis) nuo teismo negali, dėl to, jog serga onkologine liga, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad kaltinamojo sveikatos būklė sunki buvo ir kaltinime nurodytu metu (onkologinė liga M. M. diagnozuota 2014 m.), tačiau tai nesutrukdė jam įvykdyti aukščiau aptartas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju abejotina ir ar ji gali užkirsti kelią M. M. bandymams bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina ir tai, jog nors M. M. gynėjo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis nepažeidė kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtų kardomųjų priemonių, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartų duomenų kontekste, ši aplinkybė nesudaro pakankamos atsvaros, paneigiančios skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. BPK 122 straipsnio 4 dalyje teigiama, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

13. M. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3-iame ir 6-ame punktuose, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ( t. y. į tai, jog M. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu) ir įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina sprendžiant, jog egzistuoja pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto suėmimo termino pratęsimo (ar paskyrimo) pagrindo egzistavimo, būtina atsižvelgti ir į kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismų praktikoje teigiama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Iš M. M. baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra kaltinamas, jis galimai padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų numatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Ir nors kaltinamojo gynėjo skunde įtariamojo gynėjas teisingai nurodo, kad 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu įtariamajam paskirta bausmė ne už nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodyta skunde, neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Pažymėtina ir tai, jog praeityje M. M. atžvilgiu buvo priimti net devyni apkaltinamieji nuosprendžiai, be to jis daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kuria M. M. kaltinamas keliu nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Be to, svarbu paminėti ir tai, įtariamojo atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas ir intensyvi priežiūra teigiamos įtakos įtariamojo elgesiui nepadarė, kadangi asmuo padarė naują baudžiamąjį nusižengimą, be to, šiuo metu yra kaltinamas naujų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo, padarymu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. M. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinis jo elgesys ir sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti teisės pažeidimus. Ir nors apygardos teismui pateiktame skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje konstatavus, jog M. M. gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas buvo nepagrįstai atsižvelgta į tai, jog jis piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, daro administracinius nusižengimus ir smurtavo prieš savo sugyventinę, tačiau teisėjų kolegijos nuomone minėtos aplinkybės šiuo atveju patvirtina jo polinkį nusikalsti bei, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl yra svarbios sprendžiant aptariamą klausimą. Esant šioms aplinkybėms sprendžiama, kad aptariamas suėmimo skyrimo pagrindas nepasikeitė ir neišnyko, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, skundžiama nutartimi buvo pratęstas pagrįstai.

15. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie argumentai, pagrindžiantys apylinkės teismo padarytą išvadą, kad būdamas laisvėje M. M. gali daryti naujus, būtent BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija šiam skundo argumentui nepritaria, kadangi kaip jau minėta anksčiau, praeityje M. M. buvo teistas net devynis kartus, daugiausia už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įvykdymą, o šiai kategorijai priskiriami nusikaltimai yra laikomi vienomis iš pavojingiausių įstatymo draudžiamų veikų. Be to, manymą, kad M. M. darys naujas minėtai kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, dar labiau sustiprina ir aplinkybė, jog jis piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis.

16. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – M. M. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, jog jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. M. į laisvę ar skirti jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.