Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-1241-223/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
2-1241-223/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09329-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
Uždaros akcinės bendrovės “Danvila”
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 2.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1241-223/2018
Teism. proceso Nr. 2-08-3-09329-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.; (S) 3.2.4.11.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant V. K.,Dalyvaujant ieškovės atstovui G. M.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės “Danvila” ieškinį atsakovui R. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1368,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad atsakovas R. B. dirbo pas ieškovę tarptautinių reisų vairuotoju pagal 2014-10-20 Darbo sutartį. Su atsakovu buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o atleistas iš darbo atsakovas buvo 2017-08-29 pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 2017-04-27 , vykdydamas užsakymą, atsakovas iškraudamas vežamą automobilį, nulaužė vieno jų veidrodėlį, dėl ko ieškovė atlygino užsakovui 491,04 Eur žalą. Be to, atsakovas neatsiskaitė už jam išduotą avansą ūkio išlaidoms, kas sudaro 877,69 Eur. Prašo ieškinį tenkinti ir priimti sprendimą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas laiku ir tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo į ieškinį ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB “Danvila” ir atsakovo R. B. buvo sudaryta 2014 m. spalio 20 d. Darbo sutartis Nr.45, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju -ekspeditoriumi ( b.l.5-6). Darbo sutartis nutraukta 2017 m. rugpjūčio 29 d. pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ( b.l. 59). 2014 m. spalio 20 d. tarp ieškovės UAB “Danvila” ir atsakovo R. B. buvo sudaryta Materialinės atsakomybės sutartis Nr.06 ( b.l. 8), pagal kurią šalys susitarė, jog vairuotojas- ekspeditorius prisiima visišką materialinę atsakomybę, kad užtikrintų darbdavio jam perduotų vertybių, tame tarpe ir krovinių bei piniginių lėšų saugumą ( 1 punktas), darbuotojui dėl savo kaltės neišsaugojus jam patikėtų materialinių vertybių, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos dydis nustatomas remiantis galiojančiais norminiais aktais ( 3 punktas). Pagal 2017-01-10 kasos išlaidų orderį Nr.17/01/10-7 ( b.l. 22) R. B. buvo išduotas 700 Eur avansas ūkio išlaidoms; pagal 2017-03-13 kasos išlaidų orderį Nr.17/03/13-6 ( b.l. 24) – 700 Eur avansas ūkio išlaidoms; pagal 2017-04-20 kasos išlaidų orderį Nr.17/04/20-5 ( b.l. 25)- 400 Eur avansas ūkio išlaidoms; pagal 2017-07-21 kasos išlaidų orderį Nr.17/07-21-4 ( b.l. 26)- 400 Eur avansas ūkio išlaidoms.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis ) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pagal savo vidinį savo įsitikinimą, kuris susiformuoja ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ir tuo pagrindu konstatuodamas, kad ar yra labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Ieškovė savo pateiktiems ieškininiams reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, t.y. darbo sutartį, buhalterinius dokumentus, mokėjimus patvirtinančius dokumentus, prašė išklausyti teismo posėdyje liudytoją R. M., kuri yra bendrovės buhalterė. Tuo tarpu atsakovas teismui atsiliepimo ir įrodymų nepateikė, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo neišreiškė,galimos įrodymų buvimo vietos nenurodė, nors parengiamojo teismo posėdžio metu pareiga pateikti įrodymus ir tokios pareigos nevykdymo pasekmės jam buvo išaiškintos. CPK 410 straispnyje yra numatyta, kad CPK XX skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimui, todėl teismas nagrinėjamoje byloje nėra aktyvus ir neturi pareigos rinkti įrodymus , kaip tai numato CPK 414 straipsnis. Taigi, byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas byloje esančių įrodymų pagrindu.

Taigi, ieškovė reiškia ieškininį reikalavimą dėl turtinės žalos, padarytos atsakovui einant darbines pareigas, atlyginimo. Tokiu būdu, taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimą. Nuo 2017 metų liepos 1 d. ( išskyrus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir DK 72 straipsnio 2 dalį) Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2016 metų rugsėjo 14 d. įstatymu Nr.XII-2603 patvirtintas naujasis Darbo kodeksas ( LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016-09-14 įstatymo Nr.XII-2603 2 straipsnis).

Sutinkamai su LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016-09-14 įstatymo Nr.XII-2603 3 straipsniu darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios ( LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016-09-14 įstatymo Nr.XII-2603 6 straipsnio 12 punktas).

Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjant šią bylą, taikomos naujojo DK nuostatos.

Pagal DK materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip kiekvienos darbo sutarties šalies pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis, 152-154 straipsniai). Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė gali atsirasti šiais atvejais : 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veika, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis). Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama į 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas ( tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. DK 153 straipsnis nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo- ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Sistemiškai aiškinant jau minėtų DK straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti padarytą visą žalą DK 154 straipsnyje nustatytais atvejais, o visais kitais atvejais darbuotojui gali būti taikoma ribota materialinė atsakomybė ( DK 153 straipsnis).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovui galėtų būti taikoma arba visiška materialinė atsakomybė pagal DK 154 straipsnio 1 punktą ( žala padaryta tyčia) arba , nenustačius darbuotojo veiksmuose tyčios, - ribota materialinė atsakomybė pagal DK 153 straipsnį.

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir lokaliais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo. Kaip matyti, DK 154 straipsnio 1 punktas nedetalizuoja kokia tyčia: tiesiogine ar netiesiogine privalo būti padaryta žala darbdaviui. Byloje nustatyta, kad atsakovas, iškraudamas krovinį, nulaužė pervežamo automobilio veidrodėlį. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas šį faktą pripažino, t.y. žalos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau nurodė, kad tarp ieškovės ir jo buvo žodinis susitarimas atlyginti žalą lygiomis dalimis ir jis savo žalos dalį ieškovei atlygino. Ieškovė žalos atlyginimo iš atsakovo pusės faktą neigia, atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė, todėl atsakovo atsikirtimai laikytini neįrodytais ( CPK 178-179 straipsniai). Remiantis įrodymų tikėtinumo principu, įvertinus atsakovo paaiškinimus, atsakovo veiksmai sulaužant automobilio veidrodėlį, laikytini tyčiniais veiksmais ir tai yra pagrindas atsakovo visiškai materialinei atsakomybei atsirasti pagal DK 154 straipsnio 1 punktą.

Pareiga įrodyti turtinę žalą, t.y. jos faktą ir dydį, tenka ieškovei. Ieškovė pateikė žalos faktą ir dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus( 60-61,87-91), atsakovas jų neginčijo, todėl žalos faktas ir dydis laikytina pilnai įrodytais. Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog žala dėl veidrodėlio sugadinimo buvo padaryta atsakovo komandiruotės metu, t.y. kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai, darbo metu ir atliekant darbo funkcijas. Taigi, ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo už veidrodėlio sugadinimą tenkintinas pilnai.

Kas liečia ieškinio reikalavimą dėl nepanaudotų ūkio išlaidų grąžinimo, tai remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-10-20 iki 2017-08-29 pagal neterminuotą darbo sutartį pas ieškovę dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi kas mėnesį mokant jam 1350 Lt , o nuo 2016-06-22 – 497 Eur darbo užmokestį, taip pat buvo mokami dienpinigiai. Atsakovo darbo pobūdis buvo krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais, dėl ko jis nuolat vyko į komandiruotes. Iš ieškovės procesinių dokumentų, jos atstovo ir liudytojos R. M. paaiškinimų, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad ieškovė avansu mokėjo atsakovui visas su komandiruote į užsienį susijusias išlaidas, o atsakovas grįžęs iš komandiruotės pateikdavo ieškovei dokumentus (kasos kvitus, sąskaitas , čekius ir kt.), pagrindžiančius faktines jo komandiruotės ūkio išlaidas. Nors bendrovėje, kaip nurodė ieškovės atstovas, nebuvo priimti norminiai aktai, patvirtintys atsiskaitymo tvarką ir būdą už avansu išduotas pinigines lėšas ūkio išlaidoms, atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal susiklosčiusią praktiką bendrovėje, jis grįžęs po reiso, 1-2 mėnesių laikotarpyje pateikdavo buhalterei patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus ( pvz. čekius). Atsakovas taip pat pripažino, kad išlaidas patvirtinančius dokumentus jis paliko automobilyje ir jų pateikti negali. Taigi, iš esmės atsakovas pripažino, kad jam buvo žinoma atsiskaitymo už avansu pateiktas ūkio išlaidas tvarka ir jis, dirbdamas pas ieškovę, ją iš dalies vykdė. Iš byloje pateiktos buhalterinės pažymos “UAB “Danvila” darbuotojui R. B. išmokėtų ir panaudotų pinigų judėjimą 2017 m. sausio- rugpjūčio mėn.” ( b.l. 21) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2017-07-21 atsakovui buvo išmokėta 2500 Eur avanso ūkio išlaidoms, atsakovas iš minėtų piniginių sumų per tą patį laikotarpį išleido ( pagal pateiktus patvirtinančius dokumentus) 1622,31 Eur , liko skolingas 877,69 Eur jam išmokėtų ir nepanaudotų ūkio išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas minėtų buhalterinių dokumentų ir juose nurodytų sumų parengiamojo teismo posėdžio metu neginčijo ir pripažino, kad pateikė ne visus dokumentus, patvirtinančius jo patirtas išlaidas ūkio reikmėms, pripažino, kad ant buhalterinių dokumentų yra jo parašas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepanaudotus komandiruočių ūkio išlaidoms skirtus 877,69 Eur, nurodydama, kad atsakovui periodiškai išmokėdavo avansines lėšas komandiruočių ūkio išlaidoms tačiau atsakovas pagrindė tik dalį šių išlaidų. Nors konkreti atsiskaitymo už avansu išmokėtas pinigines lėšas pas ieškovę nebuvo nustatyta, tačiau atsakovas žinojo, kad privalo tai padaryti ir buvo informuotas pasirašytinai ( pagal sudarytą rašytinę materialinės atsakomybės sutartį), kad yra atsakingas už jam išduotas pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis negrąžino ieškovei nepanaudotų pinigų, kuriuos darbdavys jam buvo perdavęs darbo funkcijoms atlikti, nepateikė ieškovei negrąžintos sumos tinkamą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. nevykdė darbo pareigų. Pažymėtina, kad dėl atsisakymo priimti išlaidas patvirtinančių dokumentų ar neteisingai įformintų įmonės apskaitos dokumentų atsakovas pretenzijų raštu nereiškė. Žala ieškovei pasireiškė 877,69 Eur nuostoliais, susidariusiais nepanaudojus šių pinigų įmonės veiklai dėl atsakovo darbinės veiklos. Konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo darbo santykiai, ieškovės prašoma priteisti suma buvo išmokėta darbo funkcijoms atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo apie savo pareigą grąžinti iš ieškovės gautus ir pagal paskirtį darbo funkcijoms nepanaudotus pinigus arba pateikti ieškovei tinkamą pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Ta aplinkybė, kad ieškovė tuo metu, kai ją ir atsakovą siejo darbiniai santykiai (darbo sutartis nebuvo nutraukta) nereikalavo grąžinti nepanaudoto avanso likučio, neatleidžia atsakovo nuo materialinės atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą, atsakovas teigė, kad jis neturi dokumentų, pateisinančių apie 877,69 Eur išlaidas, kurias naudojo savo reikmėms ( maistui) , ieškovė neigia buvus šalių susitarimui dėl tokių išlaidų, todėl atsakovas pats veikė savo rizika, nes tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis ir pateisinamomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės buvo pateikta atsakovo visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopija, atsakovas neginčija šios sutarties sudarymo fakto, todėl žinojo, kad už gautas pinigines lėšas yra atskaitingas darbdaviui .Tokiu būdu, konstatuotina, kad, atsakovas, nevykdydamas pareigos atsiskaityti su darbdaviu už gautas lėšas komandiruotėms, tyčiniais veiksmais padarė žalą darbdaviui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 877,69 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Tokiu būdu nurodytų įrodymų ir motyvų pagrindu ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1368,73 Eur žalos, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-01-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės turėtas žyminio mokesčio išlaidas, išlaidas už advokato pagalbą, už dokumentų vertimą į lietuvių . Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo santykių atleisti, todėl iš atsakovo nepriteistinos teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis ).

Teismas vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendė

Ieškinį tenkinti pilnai.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr.DGKS-5755 panaikinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1368,73 ( vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 73 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-01-30 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,34 (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų Uždarosios akcinės bendrovės “Danvila” (įmonės kodas 300600642, buveinė – Kaunas, K. G. 7-3) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė