Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1976-09-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1 d. 6 mėnesiais pataisos darbų išskaičiuojant 20 % atlyginimo; 2) 1977-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 3) 1979-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal BK 146 str. 2 d., 118 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 metams, remiantis BK 43 str., prijungta 4 mėn. pagal 1977-05-25 nuosprendį, paskirta galutinė 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 1987-12-16 Leningrado miesto Frunzės rajono teismo pagal RUS BK 144 str. 2 d., pagal LTU BK 147 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, remiantis RF BK 24-1 p. 2 str., tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 5) 1995-02-09 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 6) 1998-04-10 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 118 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; 7) 2001-12-03 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 118 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-05-02 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 str. 1 d., 178 str. 4 d., BK 63 str. ir nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliko 2008-07-11; 8) 2010-02-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 2011-02-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 24 dienų bausmės; 9) 2011-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), 187 str. 3 d., 22 str. ir 178 str. 2 d. 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) 2011-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 14.00 val., Šiauliuose, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. M., slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. M. priklausantį turtą: 97 litų vertės 7 vienetų drambliukų kolekciją, 1200 litų vertės auksinę grandinėlę su rubino akmenukais, 600 litų vertės auksinę grandinėlę su turkio akmeniu, 600 litų vertės auksinę grandinėlę su rožės formos pakabuku, 3000 litų vertės auksinius auskarus, 1600 litų vertės auksinius auskarus, 50 litų vertės dekoratyvinį veidrodėlį, iš viso pagrobė I. M. turto už 7147 litų.

Kaltinamasis L. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimą padarė tuomet, kai jam buvo paskelbta paieška. Kadangi nebegalėjo gyventi Kupiškyje, ieškojo pažinčių, kur galėtų trumpam apsistoti. Paskambino telefono numeriu moteriai, kurį rado pažinčių skelbimų laikraštyje, tikslu susipažinti. Juodu susitiko prekybos centre „Saulės miestas“, o paskui ji parsivedė jį į namus. Iš pokalbio suprato, kad moteriškė vieniša, pagalvojo, kad gal jam pavyks pas ją apsistoti. Po dienos vėl su ja susiskambino, užėjo pas ją į svečius. Kartu papietavo, kad būtų įtikinamiau, prašė jos važiuoti kartu pas jį. Po to abu atsisėdo ant lovos, jis ją apsikabino, bandė pabučiuoti, abu nuvirto ant lovos. Kai ji pasikėlė, pamatė, kad ant lovos liko jos grandinėlė. Prieš tai, pokalbio metu moteriškė pasakė, jog jai nereikia, kad pas ją kas gyventų, kad jai reikia tik žmogaus bendrauti, susitikinėti. Tuomet jis suprato, kad negalės pas ją gyventi. Kai moteriškė pakilo nuo lovos ir nuėjo į vonią susitvarkyti, paėmė grandinėlę, kuri buvo nukritusi ant lovos, dar pamatė, kad ant spintelės yra grandinėlių, kurias taip pat paėmė. Auskarus paėmė iš dėžutės, kuri buvo ant staliuko. Ten buvo ir paimtas dekoratyvinis veidrodėlis. Greitai apsirengė ir išėjo. Prie durų dar pamatė drambliukus, kuriuos taip pat paėmė. Su visais paimtais daiktais nuėjo prie centrinio turgaus ir juos pardavė rumunų tautybės vyriškiui už 380 ar 390 litų. Su nukentėjusiajai padaryta 7297 litų turtine žala sutinka. Taip pat sutinka ir 3000 litų neturtine žala, nes mano, jog pavogęs daiktus, jų savininkei sukėlė vidinį skausmą. Atsiprašė nukentėjusiosios už padarytą skriaudas, gailisi padaręs nusikaltimą.

Nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad į pažinčių laikraštį buvo įdėjusi skelbimą, jog nori susipažinti rimtai draugystei. Jai paskambino kaltinamasis ir paprašė susitikti. Ji pasiūlė susitikti autobusų stotyje, bet kaltinamasis nepanoro, todėl susitiko prekybos centre „Saulės miestas“. Vėliau pasiūlė vyriškiui ją palydėti. Kai priėjo prie savo namų, pasiūlė užeiti išgerti kavos. Baigus gerti kavą, nukraustė stalą ir pastebėjo, kad kaltinamasis įėjo į miegamąjį. Jam pasakė, kad nemandagu vaikščioti po kitų kambarius. Kitą dieną vyriškis vėl jai paskambino. Ji pakvietė jį (kaltinamąjį) pietų. Kai suvalgė sriubą, kaltinamasis paprašė paruošti kavos. Tada atėjo į virtuvę, puolė bučiuotis, nusinešė ją į miegamajį ir paguldė ant lovos, nors jis priešinosi, atliko lytinį aktą. Po to ji nuėjo į vonią, kurioje išbuvo ne ilgiau kaip 4 minutes. Kai išėjo, kaltinamojo neberado. Iš karto pasigedo savo auksinių papuošalų. Buvo pavogta auksinė grandinėlė su kryželiu 1200 litų vertės, auksinė grandinėlė su turkio akmeniu 600 litų vertės, auksinė grandinėlė su rožės formos pakabuku 600 litų vertės, masyvūs gėlytės formos auksiniai auskarai 3000 litų vertės, auksiniai auskarai su perliuku, kurių vertė yra 1600 litų, veidrodėlis 50 litų vertės, bei 7 vnt drambliukų kolekcija už 97 Lt. Viso padaryta žalos už 7147 litų. Teismo prašo priteisti 3000 litų moralinės žalos atlyginimo. Atitinkamo dydžio neturtinę žalą reiškia, kadangi po įvykio susirgo, stipriai dėl to pergyveno, patyrė stresą, gėrė raminančius vaistus.

Kaltinamojo L. L. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Iš 2011-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (b. 1. 5-8).

Iš 2011-09-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip UAB „Grifs A6“ Šiaulių padalinio vadovas K. I. pateikė DVD diską su PPC „Saulės miestas“ stebėjimo sistemų užfiksuotu vaizdo įrašu (b. l. 13-14).

Iš 2011-09-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog I. M. atpažino L. L., kaip vyrą, kuris iš jos buto pagrobė aukso dirbinius, o susitikus PPC „Saulės miestas“ prisistatė A. J. (b. 1. 19-23).

Iš 2011-11-05 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip I. M. savo namuose nurodė vietas, kuriose buvo laikomi aukso dirbiniai (b. 1. 32-35).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo L. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamojo L. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. kaip vagystė, kadangi jis neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai I. M. priklausantį – turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Pagrobtų daiktų vertė įrodyta nukentėjusiosios I. M. 2011-09-20 protokolu – pareiškimu, liudytojo apklausos protokolu (b. l. 10), nukentėjusiosios I. M. nurodytos pagrobtų daiktų kainos yra realios, todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti. L. L. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkė praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis L. L. teisiamas vienuoliktą kartą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b. l. 60-65), iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nedaro, padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 3 d.), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, nedirbantis (b. l. 76, 81). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. L. L. už padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kadangi tik ši bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus, t. y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7297 litų turtinės ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusiajai nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryta 7297 litų žala, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis atitinka pagrobto turto vertę, teismo vertinimu ši turto vertė yra reali, nėra aiškiai per didelė, kaltinamasis L. L. pagrobtų daiktų vertės neginčijo, su tokiu jų įvertinimu sutiko. Pagrindinis iš kaltininko priteisiamos turtinės žalos siekis yra atstatyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turtinę gerovę į pradinę padėtį, todėl ieškinys tenkintinas priteisiant jai iš kaltinamojo L. L. 7297 litų turtinės žalos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. turinio išplaukia, kad iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų svarbiausios yra neturtinės žalos pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas dėl po vagystės patirto streso, išgyvenimų pergyvenimų, sveikatos pablogėjimu, po įvykio atsiradusia baime bendrauti su kitais vyrais, patirti nepatogumai – nukentėjusioji dėjo pastangas atpirkti pagrobtus aukso dirbinius, tačiau nepavyko. Nustatydamas neturinės žalos dydį, teismas tarpusavyje sieja nusikaltimu padarytos žalos bei dėl jos atsiradusių išgyvenimų piniginę išraišką. Nusikaltimu padaryta turtinė žala sudaro 7297 Lt, tokiu būdu nukentėjusiosios nurodyta neturtinė žala daugiau kaip du kartus mažesnė už nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nukentėjusiajai kilusios pasekmės pakankamai motyvuotos, kad būtų galima jas vertinti tokio dydžio pinigine išraiška, todėl darytina išvada, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingo interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta priteisus nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo prašomą 3000 litų neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos, t. y. 2012-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. L. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos ir 7297 Lt (septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis litus) turtinės žalos atlyginimo iš L. L..

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip bylos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.