- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-350-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- I. N.
- Ieškovas
- K. J., A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. ir A. S. ieškinį atsakovei I. N. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės I. N. priešieškinį ieškovams K. J. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. K. J. ir A. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei I. N. dėl prievolės sumokėti už atliktus darbus nevykdymo, kuriuo prašė: priteisti iš I. N. 2658 Eur skolą, 5 proc. palūkanas nuo 2658 Eur sumos (nuo ieškinio padavimo teismui momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo) bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad su atsakove buvo žodžiu sutarta, jog ieškovai pagal atsakovės pageidavimą padarys jos bute remontą, už remonto darbus buvo sutarta apytikrė 4000 Eur suma. Pažymėjo, jog iš viso buvo atlikta darbų už 4658 Eur sumą, atsakovė už darbus sumokėjo 2000 Eur avansą ir liko ieškovams skolinga 2658 Eur sumą.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: priteisti iš ieškovų K. J. ir A. S. 4901,19 Eur žalos, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 4901,19 Eur sumos (nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad su ieškovais buvo sutarta dėl buto remonto darbų, už viso buto remonto darbus šalys susitarė dėl 4000 Eur atlygio. Akcentavo, kad ieškovai ne tik pažeidė remonto darbų pradėjimo ir atlikimo terminus, bet ir nekokybiškai ir nevisiškai atliko sutartus darbus. Nurodė, jog pagal atliktą remonto darbų defektų įvertinimą ieškovų atliktų remonto darbų defektų taisymo išlaidos sudarys 4901,19 Eur, kuriuos ir prašė priteisti iš ieškovų. Pažymėjo, kad dėl ieškovų atliktų nekokybiškų darbų patyrė neigiamų išgyvenimų, todėl prašo priteisti patirtą neturtinę žalą.
2017 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias ieškovų atsiskaitomosiose sąskaitose, ieškinio reikalavimo sumai (5901,19 Eur). Atsakovė nurodė, kad iš ieškovų prašoma reikalavimo suma yra itin didelė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai jiems priklausantį turtą galėtų perleisti, tada, teismui tenkinus atsakovės priešieškinį, teismo sprendimo nebūtų galima objektyviai įvykdyti. Pažymėjo, jog ieškovai vengia deklaruoti savo pajamas, yra linkę jas slėpti, ieškovas A. S. turi ir kitų bylų, kuriose jam yra pareikšti dideli turtiniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes apie galimą teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba bus nebeįmanomas, neįrodė, kad priešieškinio suma ieškovams yra didelė ir nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) I. N. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė nurodė, kad ieškovams pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė, o pagal suformuotą teismų praktiką didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad tokia grėsmė būtų pašalinta, kad būtų išvengta galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Pažymėjo, kad ieškovai įrodymų, pagrindžiančių puikią savo turtinę padėtį, nepateikė, o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs konkrečios ieškovų turtinės padėties, sprendė, jog priešieškinio reikalavimo suma jiems nėra didelė. Nurodė, kad ieškovai vengia deklaruoti savo gaunamas pajamas; jos žiniomis, ieškovui A. S. pareikšti turtiniai reikalavimai ir kitose bylose; be to, kadangi byloje priimta nutartis skirti ekspertizę, bylos nagrinėjimas užtruks, todėl yra būtina užtikrinti, kad per visą ginčo nagrinėjimo laiką šalių turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš pradedant bylą nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) I. N. atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad atsakovės priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. atsakovė neįrodė prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo.
13. Nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).
14. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, tačiau pripažįstama, kad ir priešinga proceso šalis, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje nėra duomenų apie ieškovų turtinę padėtį ir turimus kreditorinius įsipareigojimus; priešieškinis yra pareikštas solidariems ieškovams, t. y. nuostolių išieškojimas bus galimas tiek iš vieno ieškovo, tiek iš jų abiejų; abu ieškovai yra dirbantys, verčiasi būsto remontu, gauna pajamas; rašytinių įrodymų apie galimus ieškovų kreditorius byloje nėra; ieškovai nenurodė, kad turi kitų kreditorinių įsipareigojimų ar kad teismuose yra nagrinėjami kiti ginčai dėl skolos iš ieškovų priteisimo, todėl spręstina, kad atsakovė nepagrindė savo teiginio, kad ieškovams priešieškinio reikalavimo suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovams ieškinio suma yra didelė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas galbūt atsakovei palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.
15. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad yra ketinama perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą ieškovų nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.