Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-19 · Administracinė byla Nr. I-5228-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
I-5228-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04780-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. N.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5228-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-04780-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:

1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2014-11-19 sprendimą Nr. (6.5)I-9291;

2) Įpareigoti atsakovą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31;

3) Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjos 2015-06-11 skundo papildyme suformuluotas reikalavimas dėl VSDFV 2014-10-27 sprendimo (6.5) I-8616 panaikinimo išspręstas 2014-11-17 teismo nutartimi (b.l. 25), kiti reikalavimai nagrinėtini byloje.

Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo mokama sumažinta, todėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo neišmokėta dalis senatvės pensijos. Pareiškėja nesutinka su VSDFV sprendimuose išdėstytais argumentais dėl praleisto trejų metų termino skundui paduoti. Pažymėjo, jog pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatomis dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ydingumo. Pareiškėjos teigimu, VSDFV nepagrįstai pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nevertino svarbiomis.

Pažymėjo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo po 2012-09-21, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl nuo 2012-09-21 trejų metų terminas nėra praėjęs. Taip pat pažymėjo, kad sumažinta pensija ginčo laikotarpiu jai buvo mokama kiekvieną mėnesį, todėl sprendimai dėl pensijos dydžio buvo priimami kiekvieną mėnesį, atitinkamai tokio sprendimo apskundimo tvarka prasidėdavo kiekvieną mėnesį iš naujo. Prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų VSDFV tarnautojų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad VSDFV vilkina pinigų grąžinimo procesą bei tyčiojasi iš teismų sprendimų, jų nevykdo.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo (b. l. 96–103) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-03 sprendimą ir įvertinus pareiškėjos 2013-10-30 skundo argumentus dėl termino skaičiavimo nuo 2012-09-21, nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai neįrodo, kad terminą pareiškėja praleido dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Todėl nustačius, kad dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo (pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010-01-28) pareiškėja į VSDFV skyrių kreipėsi su 2013-10-14, o į VSDFV su 2013-10-30 skundu buvo nuspręsta, kad pareiškėja praleido 3 metų terminą tokiam reikalavimui pateikti. Pareiškėjai 2014-10-27 sprendimu buvo pasiūlyta pateikti termino praleidimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjai per nurodytą terminą įrodymų nepateikus VSDFV 2014-11-19 skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-14 ir 2013-10-30 skundus, kuriais prašė išmokėti negautą pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymai dėl 2010-2011 metais negautos senatvės pensijos išmokėjimo VSDFV nebuvo išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne tesimo tvarka, nes pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą ir neįrodė, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Nesutiko su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad šį reikalavimą pareiškėja grindžia subjektyviais argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė CK 6.249 str. nustatytų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 89–103) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad laikotarpiu 2010-2011 metais pareiškėjai VSDFV skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas dalyje, kitoje dalyje byla nutrauktina.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-11-19 sprendimo Nr. (6.5)I-9291 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-04-03 sprendimu Nr. I-4338-189/2014 išnagrinėjo pareiškėjos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašė panaikinti VSDFV 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7427, įpareigoti VSDFV atsakyti iš naujo ir išsamiau į pareiškėjos 2013-10-30 skundą bei priteisti iš atsakovės senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino VSDFV 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7427 ir įpareigojo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-30 skundą. Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo paliktas nenagrinėtu.

VSDFV vykdydama teismo 2014-04-03 sprendimą Nr. I-4338-189/2014 išnagrinėjo pareiškėjos 2013-10-30 skundą ir 2014-10-27 sprendimu Nr. (6.5)I-8616 (b. l. 46), nustačiusi, kad pareiškėjos 2013-10-30 skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl nuo jos valios priklaususių priežasčių, todėl minėtu sprendimu pasiūlė pareiškėjai iki 2014-11-04 pateikti įrodymus galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui (valinio pobūdžio nuo 2010-01-01 mokėti sumažintą pensiją) pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad pateikus įrodymus pareiškėjos skundas dėl termino atnaujinimo bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja per nustatytą terminą įrodymų nepateikė, todėl VSDFV skundžiamu 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9291 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-14 prašymą (adresuotą VSDFV skyriui) ir 2013-10-30 skundą, kuriais buvo prašoma išmokėti negautą senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 49).

Pareiškėja nesutikdama su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis. Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl pareiškėjos teisės teismine tvarka ginti savo teises ir reikalauti pensijos nepriemokos priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 str. socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taigi remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014 yra nurodęs, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

Ginčo faktines aplinkybes vertinant aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutarties kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjos 2013-10-11 prašymas (b.l. 4), su kuriuo ji kreipėsi į VSDFV Šalčininkų skyrių prašydama išmokėti neišmokėtos senatvės pensijos dalį laikytina prašymo VSDFV padavimo data. Tačiau, nagrinėjamu atveju, pareiškėja paduodama 2013-10-11 prašymą VSDFV Šalčininkų skyriui dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Termino atnaujino klausimas pareiškėjos atžvilgiu buvo sprendžiamas VSDFV 2014-10-27 sprendimu Nr. (6.5)I-8616 (į pareiškėjos 2013-10-14 prašymą ir 2013-10-30 skundą), kuriuo iš naujo buvo išnagrinėtos pareiškėjos nurodytos termino praleidimą pateisinančios priežastys. Minėtu sprendimu nenustačius, kad pareiškėjos nurodytos priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis, pareiškėjai nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti. Pareiškėja papildomų įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis nepateikė. Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9291 pagrįstai pritaikiusi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą, pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Pažymėtina, kad pareiškėjos apie jos teisių pažeidimą sužinojimas tik nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Pareiškėjos argumentai, jog sumažinta pensija ginčo laikotarpiu jai buvo mokama kiekvieną mėnesį, todėl sprendimai dėl pensijos dydžio buvo priimami kiekvieną mėnesį, atitinkamai tokio sprendimo apskundimo tvarka prasidėdavo kiekvieną mėnesį iš naujo, jau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutarties kontekste, taip pat nelaikytini teisingais.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-11-19 sprendimą Nr. (6.5)I-9291.

Pagal ABTĮ 101 str. 8 p., teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9291 atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti ir nenagrinėjo pareiškėjos prašymų, t. y. pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pareiškėja ja jau nebegali pasinaudoti, byla dalyje, kurioje prašoma įpareigoti pareiškėjai išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nutrauktina ABTĮ 101 str. 8 p. pagrindu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Pareiškėja nurodė, kad VSDFV pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala, nes tik dėl VSDFV kaltės jai nebuvo išmokėta pensijos nepriemoka. Nurodė, kad pirmą kartą VSDFV blogai, ne iki galo išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir dėl to teismas nepriteisė neišmokėtos pensijos dalies, antra karta VSDFV ignoravo pareiškėją nuo 2014-05-13 nevykdydama teismo sprendimo ir trečia karta VSDFV ignoravo pareiškėją ilgai neatsakydama į pareiškėjos 2014-09-23 prašymą bei sprendime kreiptis dėl termino atnaujinimo davė trumpą terminą.

Vertinant pareiškėjos šiuo aspektu išdėstytus argumentus pažymėtina, kad pareiškėjos hipotetinis ginčo aplinkybių vertinimas dėl antrą kartą nagrinėjamo ginčo nesudaro pagrindo konstatuoti VSDFV pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėja šios nagrinėjamos bylos metu iš esmės negalėtų žinoti, koks teismo sprendimas būtų, jei teismas nebūtų panaikinęs VSDFV sprendimo ir nebūtų įpareigojęs pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo. Todėl šis pareiškėjos argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl VSDFV ignoravimo pareiškėją nuo 2014-05-13 nevykdant teismo sprendimo pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-03 sprendimas per elektroninių paslaugų portalą VSDFV buvo išsiųstas 2014-10-06. Tuo tarpu VSDFV gavusi pareiškėjos 2014-09-23 prašymą, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 18 punktu, kuriame nustatyta, kad skundas gautas VSDFV turi būti išnagrinėtas per 20 dienų, priimdama 2014-10-27 sprendimą (į pareiškėjos 2013-10-14 prašymą ir 2013-10-30 skundą) teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atitinkamai nėra pagrindo argumentams dėl pareiškėjos ignoravimo bei ilgai nepateikto atsakymo į pareiškėjos 2014-09-23 prašymą (į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka). Dėl sprendime nurodyto trumpo kreipimosi termino pažymėtina, kad, kaip nustatyta VSDFV 2014-10-27 sprendime, VSDFV terminą įrodymams pateikti nurodė iki 2014-11-04, tačiau galutinį sprendimą pareiškėjos atžvilgiu priėmė tik 2014-11-19. Pareiškėja suprasdama, kad laiko įrodymams pateikti trūks, turėjo galimybę kreiptis į VSDFV dėl termino pratęsimo įrodymams pateikti.

Iš nustatytų ir aptartų aplinkybių (dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą), darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė VSDFV pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, atitinkamai valstybei nekyla pareiga pareiškėjai atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1, 8 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos S. N. skundą dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė