Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovams VĮ Turto bankas, E. Z., D. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. D., Z. D., G. B., L. P., Z. V., V. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamojo pastato dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė I. M. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad pradėjus civilinę bylą su ja susisiekė atsakovas E. Z., kuris nurodė, kad niekada nepretendavo ir nepretenduoja į ieškovės prašomas pripažinti nuosavybės teises. Paaiškino, kad ieškovei paaiškėjo, jog nėra registruotos jos nuosavybės teisės į turtą tik praėjusiais metais, kuomet ji kreipėsi į Socialinių paslaugų skyrių, norėdama susitvarkyti kompensacijų klausimus. Nežino, kodėl A. Z. nesiėmė registruoti nuosavybės teisės į turtą, tačiau jis taip pat nepriėmė po M. Z. atsiradusio palikimo. Dovanojimo sutartimi ieškovei perleistą turtą A. Z. paveldėjo po mamos mirties. Pažymėjo, kad pagal pakvitavimą sumokėta suma atitiko tuo metu turto rinkos vertę, mano, kad 2790 Lt ieškovė buvo susitaupiusi ir šią pinigų sumą turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės pagal 1997-09-12 pakvitavimą į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės, 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo.

6. Iš patikslinto ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal notarinę 1997-09-12 dovanojimo sutartį Nr. 8174 A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę ieškovei O. R. į 1/8 dalį Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Verandos, 1/24 dalį Daržinės ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 l.). Vadovaujantis minėta sutartimi buvo įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į 1/8 dalį Gyvenamojo namo, 1/24 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 9-12 l.). 1997-09-12 pakvitavimas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo A. Z. 2790 Lt už Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri tuo metu nuosavybės teise priklausė M. Z., ir kurią A. Z. įsipareigojo įregistruoti O. R. vardu jam įgijus paveldėjimo teisę į šią namo dalį (el. b. medž. 7 l.). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad iki šiol yra registruota M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 9-12 l.). Išrašai iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad M. Z. mirė (duomenys neskelbtini), jo sūnus A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 13-14 l.). Duomenų apie po M. Z. mirties atsiradusio palikimo priėmimą nėra (el. b. medž. 16, 33 l.), A. Z. palikimas yra priimtas 2005-09-16 (el. b. medž. 17 l.), tačiau jo įpėdiniai E. Z. ir D. Z. (el. b. medž. 13 l.) pretenzijų dėl nuosavybės teisės į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nereiškė, atsiliepimų šioje civilinėje byloje neteikė.

7. Kadangi pakvitavimas, su kurio pasirašymu ieškovė sieja nuosavybės teisę į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pasirašytas 1997-09-12, todėl vadovaujantis 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsniu sutarties sudarymo tvarkai, formos reikalavimams, teisinei registracijai, taip pat pagal 46 straipsnį sutarčių sudarymui ir vykdymui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau - 1964 m. CK) nuostatos. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

8. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad notarinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir A. Z. nebuvo sudaryta, tačiau faktiškai buvo atlikti veiksmai, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, o būtent – ieškovė A. Z. už perkamą turtą sumokėjo 2790 Lt, o A. Z. ir M. Z., kuriam priklausė nuosavybės teisė į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išsikraustė gyventi kitur, ieškovė nuo 1997-09-12 naudojosi ir valdė minėtą turtą kaip savininkė. Taigi 1997-09-12 pakvitavimas ir po jo pasirašymo sekę veiksmai iš esmės atitinka nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties požymius, tai yra pardavėjas (A. Z.) įsipareigojo perduoti (kai priims tėvo M. Z. palikimą, tačiau faktiškai perdavė 1997-09-12 pakvitavimo surašymo dieną) turtą pirkėjai (ieškovei) nuosavybėn, o pirkėja (ieškovė) įsipareigojo priimti turtą (faktiškai priėmė iškart po 1997-09-12 pakvitavimo surašymo) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (1997-09-12 pakvitavimo surašymo dieną sumokėjo A. Z. 2970 Lt) (1964 m. CK 253 str. 1 d.).

9. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad nei A. Z., nei jo įpėdiniai niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovei į jos įsigytą turtą, iš esmės patvirtina, jog ieškovė visiškai įvykdė pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau iš savo pusės A. Z. šio sandorio notariškai neįformino, nors 1997-09-12 pakvitavimu tai įsipareigojo padaryti. 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis numatė, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Taigi yra pagrindas pripažinti pagal 1997-09-12 pakvitavimą įvykdytą sandorį galiojančiu.

10. Šiame kontekste paminėtina tai, kad 1997-09-12 pakvitavime yra nurodyta, jog A. Z. perleidžia nuosavybės teisę į M. Z. priklausančio Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, ir nėra nurodyta, kokią dalį Gyvenamojo namo perleidžia, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad M. Z. nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys Gyvenamojo namo. M. Z. ir A. Z. veiksmai (išsikraustė gyventi kitur) iškart po sandorio sudarymo patvirtina, kad minėta Gyvenamojo namo dalimi naudojosi tik ieškovė, taigi ieškovei buvo perleista 3/8 dalys Gyvenamojo namo. Taip pat nors 1997-09-12 pakvitavime nėra nurodyta, kad perleidžiama nuosavybės teisė į Gyvenamojo namo priklausinius, o Nekilnojamojo turto registre yra registruota M. Z. nuosavybės teisė į 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Pagal savo naudojimo paskirtį tiek Daržinė, tiek ir Kiemo statiniai yra Gyvenamojo namo priklausiniai, taigi buvo perleista ieškovei nuosavybės teisė ir į 1/8 dalį Daržinės bei 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)

11. Viską apibendrinant, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, kad ieškovė O. R., sumokėjusi A. Z. pagal 1997-09-12 pakvitavimą 2970 Lt, įgijo nuosavybės teisę į 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalį Daržinės ir 1/7 dalį Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės nuosavybės teisės į šių statinių dalis niekas neginčijo, įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes neteikė. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 3/8 dalis Gyvenamojo namo, 1/8 dalis Daržinės ir 1/7 dalis Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra O. R. nuosavybė, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).

12. Ieškovė šioje byloje nuo žyminio mokesčio yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y., ne dėl to, kad atsakovai kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovas VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Kiti atsakovai E. Z. ir D. Z. ieškinio patenkinimui neprieštaravo, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, teisinė situacija, dėl kurios ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu susidarė ne dėl atsakovų kaltės. Todėl vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo principais bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, o valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal 1997-09-12 pakvitavimą įgijo iš M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėti iš valstybės biudžeto.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.