Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. – K. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. 2011-11-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2012-01-05 nutartimi netenkino pareiškėjos D. G. – K. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. 2011-11-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Savo sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad vertinant teismui pateiktą medžiagą ir pareiškėjos skundo argumentus, konstatuoti apie neteisėtai atimtą ar suvaržytą D. S. laisvę, apie dokumentų klastojimą, J. B. materialųjį suinteresuotumą, sprendžiant klausimą dėl D. S. veiksnumo bei globos nėra pagrindo, t.y. nėra pakankamai įrodymų apie nusikalstamų veikų, numatytų BK 146, 148, 300 str., padarymą.

Pareiškėja D. G. – K. prašo panaikinti apylinkės teismo 2012-01-05 nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. 2011-11-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas netyrė skundo argumentų, o tik perrašė prokuroro nutarimą. Pareiškėjos teigimu, teismas nutartyje nekonstatavo, kad skunde nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai neteisingos, o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš skundo turinio aiškiai suprantama, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Skunde pažymima, kad rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, todėl šiuo atveju, tam, jog nustatyti ar buvo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 146 str. 148 str., 300 str. turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot pareiškėjos, nei prokurorė, nei teismas neištyrė skunde nurodytų aplinkybių ir priėmė neteisėtus sprendimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus atitinkamus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Kaip matyti iš aukštesniajam teismui susipažinimui pateiktos medžiagos, pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktuose skunduose nurodė faktinius duomenis, kurie, anot jos, patvirtina, kad galimai neteisėtai yra apribota D. S. laisvė, suvaržyta jos veiksmų laisvė bei suklastoti dokumentai, kuriuos pasirašyti pastaroji buvo priversta. Pareiškėja nurodė, kad atstovauja D. S. civilinėje byloje Nr. 2-4607-821/2011, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pastarosios veiksnumo ir globos nustatymo, 2011-03-25 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimu D. S. buvo pripažinta neveiksnia, tačiau nebuvo atstovaujama advokato, todėl pastarosios interesai ir teisės nebuvo visavertiškai užtikrinti. Atstovauti byloje dėl globėjo paskyrimo bei atstovauti apeliaciniame procese tarp D. S. ir pareiškėjos 2011-04-26 buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurią D. S. netikėtai nutraukė, nenurodžiusi tokio veiksmo priežasčių ir tai neatitinka tikrosios D. S. valios, yra išgauti iš jos per prievartą ar apgaulės būdu arba suklastoti. Pareiškėjos nuomone, D. S. sesuo J. B., siekdama būti jos globėja, turi materialųjį suinteresuotumą.

Iš Vilniaus miesto apylinkes prokuratūros prokuroro 2011-11-18 nutarimo matyti, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo nustatinėjama, ar D. S. atžvilgiu galimai padaryti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 146 str., 148 str. ir 300 str., kaip tai nurodė pareiškime D. G. – K.. Nagrinėdama pareiškėjo skundą, priešingai nei teigia pareiškėja, faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę atliko ir pirmosios instancijos teismas.

BK 146 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, neteisėtai atėmusiam žmogaus laisvę.

BK 148 str. įtvirtina, kad pagal šį straipsnį atsako asmuo, reikalavęs iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems.

LR BK 300 str. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne prielaidomis ar subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.).

Aukštesniojo teismo nuomone, tiek prokuroras, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog D. S. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta baudžiamajame kodekse. Tiek 2011-04-26 sudarytos atstovavimo sutarties ir Vilniaus apygardos teismui parengto apeliacinio skundo bei jo patikslinimo metu, tiek ir 2011-09-12 pranešimo dėl atstovavimo sutarties nutraukimo bei 2011-09-15 Vilniaus apygardos teismui pateikto atsisakymo nuo apeliacinio skundo metu D. S. nebuvo teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta neveiksnia, todėl turėjo teisę savo vardu pati ar per atstovą sudaryti ir pasirašyti procesinius ar kitokio pobūdžio dokumentus, sudaryti ar nutraukti sutartis bei, gindama savo teises ir teisėtus interesus, savo nuožiūra atlikti bet kokius kitus veiksmus. Teisiniu požiūriu tiek atstovavimo sutarties sudarymas, tiek ir vienašalis jos nutraukimas, kaip ir apeliacinio skundo suformulavimas ar jo atsisakymas, turi vienodą juridinę prasmę, kadangi išreiškia asmens valią sukuriant, pakeičiant ar panaikinant teisinius santykius. Be to, dėl šių aplinkybių skunde nurodyti argumentai tarpusavyje prieštaringi – kai sudarė sutartį su advokate D. S., tai lygtai išreiškė savo tikrą valią, o kai atsisakė, tai jau buvo pažeidžiamos jos teisės ir ji neva buvo priversta tai padaryti.

Pareiškėja pabrėžia neva D. S. sesuo suinteresuota dėl pastarosios neveiksnumo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismui pateiktos medžiagos duomenimis patvirtinta, kad D. S. serga psichine liga, jai reikalinga pagalba, teismas pripažino ją neveiksnia. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas. Be to, siekiant patikslinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kaip liudytoja buvo apklausta D. S. sesuo J. B., kuri taip pat patvirtino faktą, jog D. S. yra psichiškai neįgali, turėjo II-ąją invalidumo grupę, dabar turi 1-ąją.

Skunde nurodoma, kad J. B. klastojo dokumentus, tačiau surinkti duomenys tokios prielaidos nepatvirtina.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad D. S. serga psichikos liga, dėl ko jos sugebėjimas kiekvienu atveju adekvačiai suprasti situaciją bei pačiai savarankiškai atlikti įvairaus pobūdžio veiksmus yra sąlyginai ribotas ir sąlygotas kintančios sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad dokumentų projektus, o būtent pranešimą dėl atstovavimo sutarties nutraukimo ir atsisakymą nuo apeliacinio skundo, kompiuterinės technikos pagalba paruošė ne pati D. S., o pastarosios sesuo J. B., nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., požymių sudėties, ir nesuteikia teisinio pagrindo manyti, kad šiuos dokumentus D. S. pasirašė prievartos ar apgaulės įtakoje arba kad šie dokumentai neatitinka tikrosios jos valios.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, ją keisti ar naikinti D. G. – K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. G. – K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.