Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
1S-30-843/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Bielskė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-30-843/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-259, kuriuo priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. sausio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2021 m. gegužės 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. lapkričio 30 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 4 metai 1 mėnuo 14 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-256 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. J.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. J. skundą dėl Komisijos nutarimo nurodydamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo elgesį linkęs aiškinti alkoholio vartojimo poveikiu, provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu. Nurodoma, jog R. J. buvo būdingi piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumai, kurie neigiamai veikė jo socialinio gyvenimo kokybę, tai darbinės veiklos neapibrėžtumas, orientacija į socialines pašalpas, prasmingo laisvalaikio stoka ir pan. Teismas konstatavo, kad šiuo metu dar liko didelė nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, o socialinio tyrimo išvada neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, jog įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins teisės aktų keliamų reikalavimų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas jo padarytą nusikalstamą veiką vertino kaip pagrindą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Vadovaudamasis teismų praktika nurodo, kad lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) vertinama, kaip nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu ir ar nėra padaryti nauji nusikaltimai.

5.2. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms. Teismas analizuoja, kokią bausmės dalį jam liko atlikti, kai BPK numato tik kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Mano, jog apylinkės teismas tiesiog ignoruoja BVK lygtinio paleidimo nuostatas, o savo priimtą sprendimą jo netaikyti nepakankamai motyvuoja.

5.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nuteistasis nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti, nurodo, jog bausmė gali būti atlikta švelnesnėmis sąlygomis.

5.4. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad jis padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Nurodo suprantantis, kad paskirta bausmė jam pasibaigs tik paskutinę jos dieną, o teistumas dar išliks ilgam.

6. Apygardos teisme 2021 m. sausio 18 d. buvo gautas nuteistojo R. J. prašymas prijungti prie nagrinėjamo skundo papildomus dokumentus, tai yra pažymą apie nemokamai atliktus aplinkotvarkos darbus bei charakteristiką iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

N. R. J. skundas atmetamas

8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstoma socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuteistasis turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apelianto skunde akcentuotos aplinkybės, o būtent tai, už kokias nusikalstamas veikas jis nuteistas, kokios jos pasekmės, apibūdina asmens pavojingumą visuomenei, kas yra reikšminga svarstant ir lygtinio paleidimo galimybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmė be prevencinės paskirties turi ir nubaudimo už padarytas veikas, teisingumo įgyvendinimo bei tinkamo nuteistojo elgesio užtikrinimo paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. R. J. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis bus atlikęs 2021 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje 2020 m. lapkričio 15 d. (nuteistojo asmens bylos t. 1, b. l. 58-66) nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (26 taškai), be to, nuo ankstesnio vertinimo ji sumažėjo 7 taškais. Taigi, egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Skunde R. J., prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tvirtina, jog teismas skiria per didelį dėmesį neatliktai jo bausmės daliai, taip pat pažymi teigiamas savo asmenybės savybes, tvirtą siekį keistis. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieką už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmių ištaisyti neįmanoma. Ši veika rodo didelį nuteistojo pavojingumą, be to, šį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Svarbu ir tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tai yra savo veikos nevertina kritiškai, bandydamas dalį kaltės dėl kilusių pasekmių perkelti pačiam nukentėjusiajam.

11. Lygtinio paleidimo komisijai R. J. buvo pristatomas pirmą kartą. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog nuteistasis neseniai perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, praėjo per mažai laiko, kad būtų galima vertinti nuteistojo elgesį. Be to, nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl priteistų ieškinių, pripažįsta turintis sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu.

12. 2020 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimu naudojant OASys metodiką nustatyta, kad asmens rizika žema, tai yra 26 svertinių balų, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2, kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 24. Kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma sumažėjo 7 svertiniais balais, lyginant su 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (buvo nustatyta 31 balai). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laikotarpį baustas nebuvo, skatintas 5 kartus, laisvėje ir pataisos namuose įgijo kelias specialybes, dalyvauja prevencinėse bei intervencinėse priemonėse. Be šių aplinkybių reikšminga yra ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą ir iki šiol kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo elgesį aiškina alkoholio vartojimo poveikiu bei nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nors nuteistasis ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau dalyvavimas šiose programose neturėjo nuoseklaus ir ilgalaikio pobūdžio. Šioje programose nuteistasis pradėjo dalyvauti tik 2019 metais, kai tuo tarpu bausmę atlieka nuo 2014 metų. Nuteistasis pats pripažįsta, kad turi sunkumų tinkamai susidoroti su neigiamomis emocijomis, nenoriai pripažįsta alkoholio vartojimo įtaką jo gyvenime. Šiuo metu vis dar pastebimi jo bendravimo ir emocijų valdymo sunkumai. Pastebėtina gebėjimo atleisti stoka. Nors nuteistasis nėra priešiškas apribojimams, imperatyvioms įstatymų normoms reglamentuojančioms bausmių vykdymo tvarką, tačiau stokoja lankstesnio požiūrio. Deklaruoja nemėgstantis „sistemos“, jaučiasi nesuprastas. Su pataisos įstaigos administracijos atstovais santykiai sunkūs, nuteistasis lengvai įsižeidžia, pyktį laiko ilgai. Pažymėtina ir tai, kad R. J. asmens byloje yra ir daugiau duomenų, pagal kuriuos jis buvo pataisos įstaigose charakterizuojamas kaip impulsyvus ir greitai prarandantis savitvardą susierzinus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog padarytas nusikaltimas yra susijęs su pykčio jausmu konfliktinėje situacijoje, susikaupusiuose kituose jausmuose ir netinkama šios emocijos išraiška. Nuteistasis pernelyg kategoriškas į konfliktiškas gyvenimo situacijas, kas realiai apsunkina teisingų sprendimų pasirinkimą. Psichologai nurodo, kad R. J. pakartotiniu nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susijusios emocijų kontrolės ir raiškos problemos, netinkamos problemų sprendimo strategijos bei atkreipiamas dėmesys į nerezultatyvią sritį - kategoriškumą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors pats nuteistasis yra motyvuotas išvengti nusikalstamumo ateityje, nori dirbti, tačiau aptartos nuteistojo asmenybės charakteristikos, nepaisant išklausytų elgesio korekcijos programų, gali apsunkinti sėkmingą integraciją laisvėje. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs šias aplinkybes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad pritaikius R. J. lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Pilnai sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad nuteistojo R. J. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didesnė, ji sudaro keturis metus. Papildomai, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis turėtų maksimaliai stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pagal 2020 m. spalio 19 d. gautą asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ informaciją nuteistojo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – 6 285,98 Eur, ieškovė Z. D. – 24 655,93 Eur, kurių bendra suma 30 941,91 Eur. Pagal antstolės Nijolės Viešchickienės raštą vykdomojoje byloje, kurioje ieškovė Z. D., iš nuteistojo išieškota 6 512,80 Eur, bendras skolos ir vykdymo išlaidų likutis šiuo metu yra 19 615,77 Eur. Pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės raštą vykdomoje byloje, kurioje ieškovas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bendras skolos ir vykdymo išlaidų likutis – 7 018,68 Eur. Taigi, pastarajai skolai nuteistasis turi skirti didesnį dėmesį, stengtis aiškiai nusistatyti prioritetus, įsisavinti esamą problemą, stengtis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą.

13. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms. Vertinant šį argumentą pažymėtina, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai yra nepagrįsti.

14. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad R. J. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės buvo netinkamai įvertintos, tačiau tokia išvada nepanaikina nuteistajam galimybės pakartotinio svarstymo Komisijoje metu (praėjus šešiems mėnesiams nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo) būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė