- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-988-92-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejusi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaicio skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 2 d. nutarties, kuria nuspresta A. P. privataus kaltinimo skunda perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejas 2009-11-02 nutartimi A. P. privataus kaltinimo skunda, kuriuo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas A. K., perdave Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo. Apylinkes teismas nurode, kad BPK 407 str. išvardintos nusikalstamos veikos, del kuriu gali buti pradetas privataus kaltinimo procesas, neatliekant ikiteisminio tyrimo, išskyrus BPK 409 str. 1 d. numatytus atvejus, t.y. kai veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu. Tuo atveju prokuroras privalo pradeti baudžiamaji procesa. Apylinkes teismo nuomone, kadangi A. P. nusikalstamos veikos padarymu kaltina A. K., kuris skunde nurodytu ivykiu metu buvo bei šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, todel skunde nurodyta veika neabejotinai turi visuomenine reikšme, del to konkreciu atveju taikytina BPK 409 str. 1 d. ir skundas perduodamas prokurorui
Šalies argumentai
Skundu Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 2 d. nutarti, kuria buvo nutarta A. P. privataus kaltinimo skunda, perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo ir perduoti ši skunda nagrineti iš naujo apylinkes teismui. Prokuroro teigimu, apylinkes teismo išvados buvo padarytos netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso istatymo normas ir priimta neteiseta nutartis. Skunde teigiama, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-10-15 nutartimi A. P. skundas perduotas nagrineti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Pažymi, kad asmuo, prieš kuri paduotas skundas, kaltinamuoju tampa tik tada, kai teismo nutartimi nukentejusiojo skundas perduodamas nagrineti teisiamajame posedyje, po pagal BPK 413 str. privataus kaltinimo bylu procese numatyto taikinamojo posedžio. Prokuroras nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas taikinimo proceduros neatliko ir tuo pažeide istatyma. Teigia, kad teismo išvada, jog tais atvejais, kai asmuo, prieš kuri yra paduotas skundas privataus kaltinimo tvarka, yra Seimo narys, privataus kaltinimo skunda padaves asmuo praranda galimybe savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka ir, kad ši aplinkybe yra BPK 409 str. numatytas pagrindas pereiti i valstybini kaltinima, nepagrista. Anot prokuroro, nera jokiu duomenu, kad asmeniui, prieš kuri paduotas privataus kaltinimo skundas, bunant Seimo nariu, pareiškejui šiuo butu trukdoma gauti bylos nagrinejimui reikalinga informacija bei, kad šiuo konkreciu atveju del A. K. užimamu pareigu nebutu galima atlikti kokiu nors proceso veiksmu. Todel faktas, kad skunde nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas Seimo narys, negali trukdyti pareiškejui igyvendinti savo teisiu ir ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo bylu procese, todel nera jokio teisinio pagrindo iš privataus kaltinimo pereiti i valstybini kaltinima. Skunde teigiama, jog apylinkes teismas be pagrindo nevykde A. P. privataus kaltinimo proceso ir perdave byla prokurorui. Vadovaujantis BPK 414 str. 2 d., jis po to, kai butu atlikes taikinimo procedura ir, vadovaujantis BPK 413 str. 2 d., nenustates pagrindo proceso del skundo nutraukti, galejo kreiptis motyvuotu prašymu i Lietuvos generalini prokurora del veiksmu, susijusiu su Lietuvos Seimo nario imuniteto panaikinimu, atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaicio skundas netenkintinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d., jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti teisetu savo interesu, prokuroras del šiu veiku privalo pradeti baudžiamaji procesa.
Kaip seka iš Aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, A. P. kreipesi privataus kaltinimo skundu ir praše patraukti A. K. baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kuris taip pat yra numatytas BPK 407 str. 1 d. A. P. nusikalstamos veikos padarymu kaltina A. K., kuris skunde nurodytu ivykiu metu buvo bei šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Be to, pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo Statutas) 22 str. 3 d. itvirtina Seimo nario imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo. Seimo narys be Seimo sutikimo negali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Taciau, kad vyktu toks baudžiamasis procesas, reikalingas Seimo sutikimas. Vadovaujantis Seimo Statuto 23 str. išskirtine teise kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben suteikta Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui. Butent del šios priežasties pareiškejas A. P. neturi istatyminio pagrindo savarankiškai kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti A. K. baudžiamojon atsakomyben. Tai padaryti gali tik generalinis prokuroras pradejes ikiteismini tyrima. Ši aplinkybe pripažintina svarbia priežastimi, del kurios šiuo atveju pareiškejas negali ginti savo teisetu interesu.
Aukštesnes instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir i 2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo 15.1 p. bei daro išvada, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens turimas Lietuvos Respublikos Seimo nario statusas yra butent tokia aplinkybe, del kurios asmuo, kurio atžvilgiu galejo buti padaryta ši veika, praranda galimybe ginti savo pažeista teise privataus kaltinimo tvarka.
Taigi, apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad pareiškejas A. P. del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo tvarka ir jo skunda, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. l d. reikalavimais, perdave prokurorui, nepažeisdamas galiojanciu istatymu bei susiklosciusios teismu praktikos.
Prokuroro skundo teiginys, jog apylinkes teismas privalejo atlikti taikinamaji posedi, šioje konkrecioje situacijoje, neatitiktu BPK 409 str. 1 d. reikalavimu.
Skunde taip pat nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkas nutartimi A. P. skunda perdave nagrineti privataus kaltinimo tvarka Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, kuris privalejo vykdyti šios nutarties nurodymus.
Taciau skunda nagrinejantis teismas laiko, kad mineta nutartis yra formalaus pobudžio, ja tik išaiškintas baudžiamuju bylu teismingumo klausimas ir išdestytos privataus kaltinimo bylu proceso bendrosios normos, taciau nenurodyta, koki konkretu sprendima turetu priimti apylinkes teismas, spresdamas A. P. skundo klausima. Pripažines, kad, atsižvelgiant i A. K. specifini statusa del jo užimamu pareigu, A. P. skundo nurodytu veiku tyrimas turi visuomenine reikšme, o taip pat, kad pareiškejas šiuo atveju del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu ir atlikti tam tikrus veiksmus, teismas nutartyje pateikes išsamius motyvus, prieme teiseta sprendima, kuriam skunda nagrinejantis teismas pritaria.
Del paminetu aplinkybiu, apylinkes teismo nutarti panaikinti, kaip to prašoma prokuroro skundu, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaicio skunda atmesti.
Nutartis neskundžiama.