Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. 1-162-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01127-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 51.5; 20.2.3.2; 55.1.1

2019 m. rugpjūčio 26 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams- atvirajai kolonijai, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN-AK) 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 7-2592, 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 7-2626, 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 7- 2705 ir 2018 m. sausio 8 d. raštą Nr. 7-56; 2) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - ir Ligoninė) 2017 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 7-1159; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Departamentas) 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-483; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją: taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį ir vykdyti 69 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą 4 dalies pagrindais ar perkelti į Vilniaus pataisos namus; suteikti prieigą prie riboto interneto nustatyta tvarka; grąžinti iš sandėlio Micro 3D informacinę laikmeną; skubos tvarka vykdyti planines užsakytas išvykas pas gydytojus; imtis veiksmų dėl nustatomų kraujyje nukrypimų, taikyti terapiją; griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 punkte nurodytų reikalavimų; 8) įpareigoti Ligoninę: suteikti prieigą prie riboto interneto; pasinaudoti intemetine telefonija; skubos tvarka vykdyti užsakytas planines išvykas gydytojų apžiūrai ir ar konsultacijoms; sudaryti sąlygas dėvėti nuosavus rūbus; gauti ir turėti mineralinio vandens, kavos, sausainių, saldainių; išduoti elektrinį virdulį; griežtai laikytis ir vykdyti Civilinio kodekso 6.738, 6.727 straipsnio 1 dalies, 6.729 straipsnio 1 dalies, 6.730, 6.732, 6. 734 straipsnio 1 dalies ir 6.735 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas patikslintame skunde reg. Nr. DOK-17538 (1 t., b. 1. 53-58) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 8 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK jis iš karto patyrė psichinį smurtą, todėl teko kreiptis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. specialistą G. A., kuris jį izoliavo bei surašė tarnybinį pranešimą. Teigė, kad 2017 m. gruodžio 9 d. jis kreipėsi į įstaigos administraciją, pranešdamas, jog dėl nesaugumo atsisako keltis į bet kokį jam siūlomą lokalinį sektorių bei prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį, taip pat 2017 m. gruodžio 10 d. įteikė prašymą grąžinti jį bausmę tęsti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pažymėjo, kad jo prašymas dėl izoliavimo Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 7 d. raštu nebuvo tenkintas, formaliai nurodant, kad šiuo metu nėra duomenų, kad jis negali gyventi būriuose. Paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 13 d. Pravieniškių PN-AK pateikė papildomą prašymą su patikslintomis reikšmingomis aplinkybėmis ir argumentais, tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 8 d. vėl pateikė formalų, neteisingą, nepagrįstą, netenkinantį jo prašymo raštą Nr. 7-56. Akcentavo, kad tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek Pravieniškių PN-AK nesuteikė jam galimybės naudotis ribota interneto prieiga, taip pat Pravieniškių PN-AK atsisako jam leisti turėti Micro 3D informacinę laikmeną, be to 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus. Pareiškėjo įsitikinimu, jam Pravieniškių PN-AK iki 2018 m. birželio mėnesio nepagrįstai neišdavė paskirtų vaistų, tačiau į jo skundą nebuvo atsakyta. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį jam būnant Ligoninėje iš jo buvo atimti nuosavi rūbai pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio nuostatas ir išduota nepakankamai rūbų bei maža pižama, taip pat nebuvo leista pasiimti į skyrių rašomąją mašinėlę, kavos, mineralinio, saldainių, kurių neleido ir pirkti, nebuvo išduotas ir elektrinis virdulys vandeniui užsikaisti, nors gydytojas buvo nurodęs gerti tik virintą vandenį. Pažymėjo, jog Ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymas Nr. 7-1159 yra abstraktus ir nepagrįstas, be to jam būnant Ligoninėje nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi ant langų nebuvo užuolaidų, taip pat nebuvo užtikrinta ir minimalaus gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės veiksmų kreipėsi į Departamentą, kuris 2018 m. vasario 12 d. priėmė formalų, neteisingą ir neteisėtą sprendimą Nr. 2S-483. Pareiškėjo teigimu, dėl skunde įvardintų pažeidimų jis patyrė dvasinių, emocinių bei fizinių kančių, didelių nepatogumų, sveikatos sutrikimus, nepilnavertiškumo jausmą, todėl jis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. 1. 108-112, 2 t., 44- 48).

Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu Nr. 71 (K)-435 kreipėsi į pataisos namų vadovybę, prašydamas jį izoliuoti kamerų tipo patalpose nuo kitų nuteistųjų. Teigė, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėją turi laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, todėl jo prašymas nebuvo tenkintas. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pataisos namų administracija turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą. Paaiškino, jog pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. skundas Nr. 71/21/1530 buvo teikiamas dėl to, jog Vilniuje buvo užsakytos gastroenterologo, kardiologo, angiochirurgo bei psichiatro konsultacijos, į kurias nebuvo nuvežtas, taip pat buvo išreikštas abejojimas gydytojo psichiatro kompetencija. Nurodė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, jog pareiškėjui numatytos konsultacijos Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, todėl pareiškėjas buvo atvežtas į Pravieniškių PN-AK likus kelioms dienoms iki numatytų konsultacijų. Kadangi pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydytas nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ir gydytojo kardiologo, minėtų konsultacijų pakartotinai pataisos namai neužsakinėjo. Pareiškėjui gydytojo gastroenterologo ir angiochirurgo konsultacijos buvo užsakytos per Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2017 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S- 28381. Tvirtino, jog pareiškėjui 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 7-2626 dėl gydytojo psichiatro kompetencijos buvo nurodyta, jog gydytojas laikosi medicininės etikos ir deontologijos principų, bei turi galiojančią gydytojo psichiatro licenciją, kuri suteikia teisę verstis gydytojo psichiatro praktika, pagal gydytojo psichiatro kompetenciją ir yra kompetentingas spręsti klausimus susijusius su asmenų psichikos sveikata, bei medikamentinio gydymo skyrimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui yra diagnozuotas sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, mišrūs ir kiti asmeniniai sutrikimai. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl vis tų pačių aplinkybių, teigdamas deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kurie neatitinka tikrovės, nori tik pasipelnyti. Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, o pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. 1. 143-150, 2 t., 8- 12).

Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjui gydantis Psichiatrijos skyriuje kamerų tipo patalpose Nr. 106, teko 8,05 m² gyvenamojo ploto, Psichiatrijos skyriuje kamerų tipo patalpose Nr. 107, teko 8,11 m² gyvenamojo ploto, Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (11D 3p korpusas) kamerų tipo patalpoje Nr. 307 - teko 6,17 m² gyvenamojo ploto, Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 104 - teko 7,79 m² gyvenamojo ploto; Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 204 - teko 6,66 m² gyvenamojo ploto, kamerų tipo patalpoje Nr. 205 - teko 6,9 m² gyvenamojo ploto, Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 208 - teko 9,43 m² gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo atžvilgiu Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos. Pabrėžė, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, todėl Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti šios įstaigos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Teigė, kad Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, kurioje nėra nustatyto reikalavimo aprūpinti palatas virduliu. Informavo, kad pareiškėjas dėl elektrinio virdulio į Ligoninės administraciją yra kreipęsis su skundais 2017 m. lapkričio 30 d. (reg., Nr. 24-1-502) ir 2018 m vasario 26 d. (reg. Nr. 6-53), taip pat pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2017 m gruodžio 2 d. (reg. Nr. 2G-4768), kuris buvo persiųstas Ligoninės administracijai ir į kuriuos Ligoninės administracija atsakė raštu 2017 m. gruodžio 28 d. (reg. Nr. 7-1159), 2018 m. sausio 23 d. (reg. Nr. 7-54), 2018 m. kovo 27 d. (reg. Nr. 7-236). Paaiškino, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata, kaip tai numato teisės aktai bei surašyti perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitai ir Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai. Taip pat visuminė asmens krata pareiškėjui atlikta jam išvykstant iš Ligoninės bei surašyti Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai. Ligoninės įsitikinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iš pareiškėjo maisto produktai ir rašomoji mašinėlė nebuvo paimti. Pabrėžė, kad Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos, standartinių dydžių, kurios laikantis teisės aktų reikalavimų, yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę, o užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais, keičiamos nedelsiant. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji pakeičiama, suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota išblukusi, suplyšusi ir netinkama naudojimui pižama nėra. Ligoninės įsitikinimu, nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl Ligoninės kamerų tipo patalpose neužtikrino privatumo, nes nebuvo įrengtų užuolaidų, tačiau teisės aktai langų uždengimo iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) nenumato, be to tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmajame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose (jose esantys daiktai bei asmenys) nėra matomi. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pabrėžė, kad kankinimo sąvoka neapima skausmo ar kančios, kuriuos sukelia teisinės sankcijos ir kurie neatskiriami nuo šių sankcijų arba atsitiktinai jų sukelti. Atsakovės atstovės įsitikinimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies, dalyje paliktinas nenagrinėtas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 7-2592, 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 7-2626, 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 7-2705 ir 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 7-56, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 7-1159 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo Pravieniškių PN-AK ir Ligoninę atlikti veiksmus, taip pat neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 7-2592, 2018 m. sausio 8 d. rašto

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 9 d. skundu (1 t., b. 1. 141-142) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių pranešdamas, jog jis dėl persekiojimo ir nesaugumo atsisako keltis į bet kokius jam siūlomus būrius lokaliniame sektoriuje bei prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 96-1811. Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. S-26663 matyti, kad Pravieniškių PN- AK kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami pateikti informaciją apie V. K. laikymą atskirai nuo kitų nuteistųjų, nurodant motyvus ir priežastis, remiantis kuriais būtų svarstoma galimybė jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų ( 2 t., b. 1. 88). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. rašte nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-487/2013 nėra duomenų, kad būtų siūloma V. K. laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų (2 t., b. 1. 159). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriuje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas negali gyventi įstaigos būriuose ar jo sveikatai bei gyvybei gresia pavojus, Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 7-2592 (1 t., b. 1. 16) pareiškėjo prašymo dėl izoliavimo netenkino (1 t., b. 1. 16). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. Pravieniškių PN-AK pateikė papildomą prašymą su patikslintomis reikšmingomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. 1. 130-139), tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 7-56 nurodė, jog į minėtą prašymą atsakyta nebus, kadangi toks pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas (1 t., b. 1. 129). Pareiškėjas, nesutikdamas su aukščiau įvardintais Pravieniškių PN-AK atsakymais, 2018 m. sausio

8 d. pateikė skundą (2 t., b. 1. 76-86) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris atsižvelgęs į Pravieniškių PN-AK pateiktą 2018 m. vasario 9 d. pažymą Nr. 14-481 (2 t., b. 1. 93) išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-483 (1 t., b. 1. 11-13).

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., toliau - ir BVK). BVK 70 straipsnio 6 dalis numato, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pataisos įstaigos vadovui palikta diskrecija nuspręsti prašymą pateikusio asmens nurodytas priežastis dėl ko jis turėtų būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, laikyti svarbiomis ir jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ar atvirkščiai - prašymo netenkinti, t. y. teisės aktai nenumato pataisos įstaigos direktoriui imperatyvo gavus pataisos įstaigoje bausmę atliekančio nuteistojo prašymą jį tenkinti ir skirti nuteistajam izoliaciją.

Kaip pirmiau minėta, Pravieniškių PN-AK, atsižvelgdami į pareiškėjo prašymą laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų ėmėsi veiksmų, tikslu išsiaiškinti ar pareiškėjas turi būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, t. y. rėmėsi įstaigoje turimais duomenimis, užsiklausė Vilniaus apygardos teismą bei priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai atsisakė jo prašymą dėl izoliacijos tenkinti, kadangi jo į bylą pateikti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr, 96-1811 bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 1-64-487/2013 (2 t., b. 1. 188-189, 190), taip pat 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis (2 t., b. 1. 198-200) pavirtina, kad įstaiga privalėjo jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Teismas, remdamasis pareiškėjo įvardintais dokumentais nustatė, kad 2013 m. balandžio

9 d. Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir esant galimybei siūlė Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui kaltinamąjį V. K. laikyti atskirai nuo kitų suimtųjų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliekamas tyrimas dėl jo saugumui kylančios grėsmės. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs siūlomas laikinas izoliavimas nuo kitų nuteistųjų teismo ar prokuratūros jam bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, be to nuo įvardinto teismo siūlymo dėl izoliacijos yra praėjęs didelis laiko tarpas (daugiau kaip 5 metai), todėl situacija pareiškėjo atžvilgiu galėjo pasikeisti, ko pasėkoje Pravieniškių PN-AK teisėtai ir pagrįstai ėmėsi visų veiksmų: nagrinėjo pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu gautus bei įstaigoje turimus duomenis tikslu išsiaiškinti ar pareiškėjo prašymų pateikimo metu įvardintos priežastys dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, gali būti laikomos svarbiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo kreipimasis į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir šios įstaigos informavimas dėl V. K. saugumui kylančios grėsmės prokuratūroje atliekamo tyrimo, bei siūlymas esant galimybei V. K. izoliuoti, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų visam jo bausmės atlikimo laikui bei visose kalinimo įstaigose.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK dėl jo perkėlimo į kalėjimą tęsti bausmės atlikimą (1 t., b. 1. 116-117). Pravieniškių PN-AK pateiktame 2017 m. lapkričio 21 d. atsakyme Nr. 2446 pareiškėjui išaiškino, jog BVK 69 straipsnyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (1 t., b. 1. 115). Pareiškėjui apskundus šį raštą Departamentui, šis 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2S-483 skundo dalies dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą netenkino, motyvuodamas tuo, kad BVK 69 straipsnio nuostatos suteikia pataisos įstaigai teisę, bet ne pareigą organizuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą, atsižvelgiant į jo prašymą. Be to, klausimas dėl perkėlimo gali būti sprendžiamas tik kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių laikyti nuteistąjį toje pačioje įkalinimo įstaigoje, tačiau Departamentas nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo nebūtų galima laikyti Pravieniškių PN-AK, nenustatė (1t., b. 1. 11-13).

Atsižvelgiant į įvardintą reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad tam, jog nuteistasis būtų perkeltas iš vienos į kitą pataisos įstaigą, svarbu nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje įstaigoje negalima, o perkeliant į kalėjimą - papildomai gauti ir nuteistojo sutikimą. Be to, iš šių teisės aktų nuostatų negalima spręsti, jog pataisos įstaigoms yra nustatyta imperatyvi pareiga organizuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą, šiam pareiškus prašymą. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nesuteikė teisės pasirinkti, kurioje pataisos įstaigoje jie pageidauja kalėti. BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės (BVK 111 str.) ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nori būti perkeltas atlikti likusią bausmės dalį į kitą pataisos įstaigą - kalėjimą, tačiau nei prašyme pataisos namų direktoriui (1 t., b. 1. 116-117), nei skunde Departamentui (2 t., b. 1. 76-86) nenurodė jokių tokio prašymo motyvų ar priežasčių, pagrindžiančių perkėlimo būtinumą. Skunde teismui pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, grindžiamos subjektyviais teiginiais ir niekaip nepagrįstos įtikinamais įrodymais, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą apie egzistuojančias svarbias priežastis, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį Pravieniškių PN-AK negalima.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į kalėjimą tęsti bausmės. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus, nurodė išsamias atmetimo priežastis, išaiškino pareiškėjui, kad teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo įstaigos visais atvejais perkelti nuteistąjį į kalėjimą esant jo prašymui. Pažymėjo, kad toks klausimas gali būti sprendžiamas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms asmeniui toliau atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje. Departamentas taip pat išaiškino pareiškėjui perkėlimo tvarką.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į teisinį reglamentavimą bei skundžiamų raštų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ir Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl jo izoliacijos nuo kitų nuteistųjų, taip pat skundą dėl pareiškėjo perkėlimo tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį ir vykdyti 69 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą 4 dalies pagrindais ar perkelti į Vilniaus pataisos namus.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 7-2626

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu reiškė pretenzijas dėl to, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. nebuvo įvykdytos jo atžvilgiu planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, taip pat, kad darbuotojai nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) reikalavimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė skundus dėl minėtų aplinkybių (11., b. 1. 120-125, 21., b. 1. 130-136), kuris ginčijamu 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 7-2626 paaiškino pareiškėjui, kad iš jo asmens sveikatos istorijos matyti, jog numatytos pareiškėjui konsultacijos buvo Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, tačiau pareiškėjas atvežtas į Pravieniškių PN-AK likus kelioms dienoms iki numatytų konsultacijų (iš viso buvo numatytos 4 konsultacijos savaitės bėgyje). Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-297 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktu, „Planines gydytojų specialistų konsultacijas, konsultacijas, reikalingas paciento darbingumo ar neįgalumo lygiui nustatyti, kurių neteikia Ligoninė ir kurios užsakomos kitose antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat turi teisę užsakyti tos laisvės atėmimo vietos Įstaigos, kurioje pacientas tuo metu yra taikomas, sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas (vedėjas) teritoriniu principu, jei toje teritorijoje yra kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje tokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos. Taip pat nurodė, kadangi Ligoninėje pareiškėjas gydėsi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., kur buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ir gydytojo kardiologo, todėl minėtų konsultacijų pakartotinai neužsakinės. Likusios, gydytojo gastroenterologo ir angiochirurgo konsultacijos pareiškėjui užsakytos per Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2017 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S-28381 (1 t., b. 1. 2626).

Pareiškėjas tvirtina, kad Pravieniškių PN-AK atsakymas yra neišsamus, pažeidžiantis jo teisę į įstatymais pagrįstą skundo nagrinėjimą.

Pravieniškių PN-AK yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAI) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAI 1 straipsnis).

VAI 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas - prašymą ir skundą. Prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAI 2 straipsnio 14 dalis). Skundas - asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAI 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAI trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAI 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAI 14 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

VAI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nurodytą administracinę jurisprudenciją, Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo skundo gavimo institucijoje dienos, pateikti jam objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą į jo skundą (t. y. pateikia prašomą informaciją ar sprendimą arba nurodo atsisakymo juos pateikti priežastis).

Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279- 1062/2018).

Iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 7-2626 turinio matyti, kad juo buvo patvirtinti pareiškėjo teiginiai dėl jam numatytų 4 konsultacijų savaitės bėgyje, taip pat, kad pareiškėjas į kalinimo įstaigą atvežtas likus kelioms dienoms iki numatytų konsultacijų bei suteikta informacija apie suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarką. Tačiau šiame rašte nepateikta Pravieniškių PN-AK pozicija dėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skunduose įvardintų aplinkybių, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. jo atžvilgiu nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, taip pat, nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, kad darbuotojai nesilaiko CK reikalavimų. Šios aplinkybės nebuvo detalizuotos ir Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiamas 2017 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 7-2626 neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra teisiškai nepagrįstas, jame neišreikšta Pravieniškių PN-AK pozicija dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, t. y. nesuteikta visa prašoma informacija ar nenurodytos atsisakymo ją teikti bei atlikti prašomus veiksmus priežastys dėl pareiškėjo argumentų, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. jo atžvilgiu nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, taip pat, kad darbuotojai nesilaiko CK reikalavimų, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK šia apimtimi netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skundus.

ABTĮ 92 straipsnis numato, jog bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai, pažeisdama VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skundus, todėl pareiškėjo ši skundo dalis tenkintina ir Pravieniškių PN-AK įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skundus dėl argumentų, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. pareiškėjo atžvilgiu nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, taip pat, kad darbuotojai nesilaiko CK reikalavimų.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra Pravieniškių PN-AK prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skundus, neturi pagrindo nurodyti Pravieniškių PN-AK, kokį sprendimą jie turėtų priimti, t. y. neturi pagrindo įpareigoti Pravieniškių PN-AK skubos tvarka vykdyti planines užsakytas išvykas pas gydytojus, imtis veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, taikyti terapiją, griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 punkte nurodytų reikalavimų. Panaikinus pareiškėjo ginčijamą Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 7-2626, naikintina ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 dalis, kuria konstatuotas Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 7-2626 teisėtumas.

Dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių pataisos namus atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui iš sandėlio Micro 3D informacinę laikmeną

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi j Pravieniškių PN-AK su prašymu grąžinti jam iš sandėlio Micro 3D informacinę laikmeną (2 t., b. 1. 151, 156). Minėtame pareiškėjo prašyme Pravieniškių PN-AK pareigūno yra pažymėta, jog klausimas 2018 m. sausio 23 d. yra išspręstas žodžiu, taip pat pareiškėjas prašymo gale nurodė, jog situacija aptarta žodžiu, šiuo metu raštiško atsakymo pateikimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui sutikus neteikti jam raštiško atsakymo dėl prašomo daikto grąžinimo, pareiškėją tenkino jo prašymo nagrinėjimo metu esanti situacija, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių pataisos namus atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui iš sandėlio Micro 3 D informacinę laikmeną, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 7-2705 ir dėl Ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 7-1159 dalies, kurioje pasisakyta dėl ribotos interneto prieigos

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu (11., b. 1. 127) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK prašydamas sudaryti sąlygas naudotis internetu per riboto interneto prieigą. Į minėtą pareiškėjo prašymą buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 7-2705 (1 t., b. 1. 18).

Minėtame rašte Pravieniškių PN-AK nurodė, kad kalinimo įstaigoje šiuo metu nuteistieji neturi galimybių naudotis ribota interneto prieiga. Taip pat paaiškino, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 išdėstytas rekomendacijas yra patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris numato Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistųjų naudojimosi internetu per riboto interneto prieigą (RIP) tvarką ir leistinų lankytis interneto svetainių sąrašą. Minėto teisės akto nuostatos bus taikomos nuo to momento, kai įstaigoje pradės veikti įsteigti riboto interneto prieigos taškai.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškimu (1 t., b. 1. 192-194) kreipėsi į Ligoninės direktorių prašydamas sudaryti jam sąlygas pasinaudoti riboto interneto prieiga prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo (EPP) ir kitų aktualių tinklalapių. į minėtą pareiškėjo prašymą buvo atsakyta Ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 7-1159 (11., b. 1. 14).

Minėtame rašte Ligoninė nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei siekiant užtikrinti įstaigos apsaugą, teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą, taip pat siekiant užkardyti galimus nuteistųjų neteisėtus grupinius veiksmus, įstaigoje nuteistiesiems naudotis interneto prieiga šiuo metu nėra sudarytos sąlygos. Taip pat nurodė, kad palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais pareiškėjas turi galimybę susirašinėdamas laiškais ar susiskambindamas telefonu, o gauti teisinę informaciją ar kitus duomenis - turi teisę kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą su konkrečiu prašymu.

Taigi, skundžiamais Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės raštais iš esmės buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui internetinę prieigą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 19 d. atsakymu Nr. 7- 2705 bei Ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymu Nr. 7-1159, 2018 m. sausio 8 d. pateikė skundą (2 t., b. 1. 76-86) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S- 483 (1 t., b. 1. 11-13), kuriame nurodė, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose iš esmės yra įtvirtintas draudimas nuteistiesiems bei suimtiesiems laisvės atėmimo vietų eigose laisvai naudotis internetu. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, darbu, sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises, sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su galiojančiais teisės aktais ar kita aktualia informacija. Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka. Ligoninėje laikomi asmenys su teisės aktais bei kita aktualia informacija gali susipažinti kreipdamiesi į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris pateiktą visą prašomą informaciją spausdintame variante. Pravieniškių PN-AK bei Ligoninėje iki šiol nebuvo galimybių naudotis ribota interneto prieiga (RIP), kadangi šiose įstaigose neįrengti RIP taškai. Pažymėjo, kad Departamentas 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašė Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo sutartį su Valstybės įmone „Infostruktūra“, dėl galimybės naudotis RIP nuteistiesiems (suimtiesiems) asmenims, todėl artimiausiu metu įstaigose bus įrengti RIP taškai ir nuteistiesiems bus suteikta galimybė jais naudotis.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK ir Ligoninėje laikotarpiu šiose įstaigose nebuvo įdiegta ribota interneto prieiga. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK ir Ligoninė pagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės naudotis interneto prieiga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 96 straipsnio 1 - 2 dalyse nustatyta teisė nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.

Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nacionaliniais teisės aktais nuteistųjų interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad BVK 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas Pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems internetinės prieigos galimybes), Bausmių vykdymo kodekse nėra atskirai numatyta bei išskirta.

Remiantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Taigi, teismo vertinimu, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Jankovskis prieš Lietuvą pažymėjo, kad pareiškėjo teisės gauti informaciją apribojimo negalima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje, dėl ko pripažino, jog buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, Nr. 21575/08). Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant žmogaus teises. Interneto prieiga vis suvokiama kaip teisė <...> Lietuvos institucijos net nepasvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribotą arba kontroliuojamą prieigą tik prie šios konkrečios valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo ministerijos) administruojamos interneto svetainės, kuri vargu ar galėjo šukėti pavojų saugumui (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, Nr. 21575/08, 62 pastraipa). Taigi, atsižvelgiant į šią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nuteistojo teisė ieškoti, gauti informaciją, tame tarpe ir internetu, turi būti suteikiama su tam tikromis išlygomis, jog ši informacija būtų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iš tam tiktų nustatytų šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK ir Ligoninė nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui teisę naudotis ribota interneto prieiga, todėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 7-2705 bei 2017 m. gruodžio 28 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto Nr. 7-1159 dalis, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui ribotą interneto prieigą naikintini, kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.). Dėl tų pačių argumentų naikintina ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 dalis, kuria konstatuotas Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui ribotos intemetinės prieigos teisėtumas (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK ir Ligoninę suteikti jam prieigą prie riboto interneto nustatyta tvarka bei teisę pasinaudoti internetine telefonų a.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjo nuolatinė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra Vilniaus pataisos namai, o ne Pravieniškių PN-AK ar Ligoninė. Akivaizdžių duomenų apie tai, jog pareiškėjas bus ar galėtų būti ateityje kalinamas Pravieniškių PN-AK, ar, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tokia, jog jis nuolat būtų gydomas stacionare ir ateityje bus ar galėtų būti laikomas Ligoninėje, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad paminėtų pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukeltų jam jokių realių teisinių pasekmių. Šie pareiškėjo reikalavimai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir yra sąlyginiai, todėl jų tenkinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimai dėl Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės įpareigojimo suteikti pareiškėjui prieigą prie riboto interneto nustatyta tvarka bei teisę pasinaudoti internetine telefonija atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl Ligoninės 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 7-1159 likusios dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškimu (1 t., b. 1. 192-194) kreipėsi į Ligoninės direktorių prašydamas remiantis BVK nuostatomis leisti dėvėti savo drabužius, kadangi jo nuomone, Ligoninės jam išduoti drabužiai yra netinkami, taip pat prašė išduoti elektrinį virdulį ar vandens šildytuvą, leisti turėti rašomąją mašinėlę ir kt. priemones reikalingas būtiniems veiksmams atlikti.

Ligoninė ginčijamame rašte nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodytų daiktų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į Ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę trumpesniam kaip 60 parų terminui elektriniai prietaisai ir rašomoji mašinėlė neišduodama, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos normos nenumato kokios kokybės pižamos turi būti išduodamos pacientams, o pagal teisinį reglamentavimą Ligoninė pacientams išduoda pižamas švarias ir tvarkingas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su aukščiau įvardintu Ligoninės atsakymu, 2018 m. sausio 8 d. pateikė skundą (2 t., b. 1. 76-86) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą priėmė 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-483 (1 t., b. 1. 11-13) ir pripažino, kad pareiškėjo skundas dėl 2017 m. gruodžio 28 d. Ligoninės rašto Nr. 7-1159 yra nepagrįstas.

Pareiškėjas, kaip minėta, reiškė pretenzijas, kad jam nebuvo leidžiama dėvėti savo asmeninių rūbų.

Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau - ir Higienos norma HN 47-1:2012) 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais - tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą. Nors byloje esantis 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją su raštišku prašymu leisti dėvėti asmeninius drabužius, motyvuodamas tuo, kad su išduotais Ligoninės drabužiais jis jaučiasi nepatogiai, jie nėra kokybiškos medžiagos, tačiau, teismas pažymi, kad Ligoninei nėra numatyto imperatyvo, gavus nuteistojo prašymą, leisti nuteistajam dėvėti asmeninius drabužius. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikti įrodymai (1 t., b. 1. 151- 166) patvirtina aplinkybę, kad įstaiga laikosi teisės aktų reikalavimų, pacientams drabužius išduoda tinkamus naudojimui ir švarius. Be to, pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad Ligoninės išduoti drabužiai yra nekokybiškos medžiagos, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija vertina, jog Ligoninė, neišduodama asmeninių drabužių, veikė teisėtai.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninė jam nepagrįstai neišdavė elektrinio virdulio ar vandens šildytuvo, neleido turėti rašomosios mašinėlės.

Kaip pirmiau minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, t. y. iš elektros prietaisų galima turėti tik barzdaskutę, elektrinio virdulio bei rašomosios mašinėlės leidžiamų turėti daiktų sąraše nėra. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjas į Ligoninę buvo atvykęs trumpesniam kaip 60 parų terminui, teismas daro išvadą, kad Ligoninė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui neišdavė elektrinio virdulio ar vandens šildytuvo bei neleido turėti rašomosios mašinėlės.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į teisinį reglamentavimą bei skundžiamų raštų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ligoninė ir Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl jo prašymo leisti dėvėti savo drabužius, išduoti elektrinį virdulį ar vandens šildytuvą bei leisti turėti rašomąją mašinėlę, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo dėl Ligoninės įpareigojimo sudaryti pareiškėjui sąlygas dėvėti nuosavus rūbus, išduoti elektrinį virdulį, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl reikalavimo įpareigoti Ligoninę skubos tvarka vykdyti užsakytas planines išvykas gydytojų apžiūrai ir/ar konsultacijoms, gauti ir turėti mineralinio vandens, kavos, sausainių, saldainių, griežtai laikytis ir vykdyti Civilinio kodekso 6.738, 6.727 straipsnio 1 dalies, 6.729 straipsnio 1 dalies, 6.730, 6.732, 6. 734 straipsnio 1 dalies ir 6.735 straipsnio reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. vasario 26 d. skundu (1 t., b. 1. 199-202) kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl neleidžiamų su savimi turėti daiktų, dėl neįvykdytų gydytojų apžiūrų, dėl Ligoninės nesilaikymo CK reikalavimų ir kt.

Ligoninė 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. 7-236 (1 t., b. 1. 2013-205) išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame pasisakė dėl skunde įvardintų aplinkybių.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-634-279/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01917-2018-2) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ligoninės 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 7-236, kuriuo jam buvo atsakyta į jo 2018 m. vasario 26 d. skundą.

Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-634-279/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01917-2018-2) 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, t. y. pripažino, jog ginčijamas Ligoninės 2018 m. kovo 27 d. raštas Nr. 7-236 yra teisėtas ir pagrįsta, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. 2019 m. birželio 11d. minėta administracinė byla su V. K. apeliaciniu skundu buvo išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nagrinėti ją apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. A-4787-756/2019).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu, jei teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareikštas šis pareiškėjo reikalavimas (tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo (dalyko ir tuo pačiu pagrindu)) buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-634-279/2019, o šiuo metu administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, skundo dalis dėl Ligoninės įpareigojimo skubos tvarka vykdyti užsakytas planines išvykas gydytojų apžiūrai ir/ar konsultacijoms, gauti ir turėti mineralinio vandens, kavos, sausainių, saldainių, griežtai laikytis ir vykdyti Civilinio kodekso 6.738, 6.727 straipsnio 1 dalies, 6.729 straipsnio 1 dalies, 6.730, 6.732, 6. 734 straipsnio 1 dalies ir 6.735 straipsnio reikalavimus, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atliekant bausmę Ligoninėje jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš Ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo Psichiatrijos skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 106, kurios plotas 16,11 kv. m. (1 t., b. 1. 143, 191), kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 8,05 kv. m. (16,11/2) ploto.

Nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 307 (1 t., b. 1. 143, 190), kurios plotas 19,42 kv. m., kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 9,71 kv. m. (19,42/2) ploto.

Nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. pareiškėjas buvo kalinamas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 204 (1 t., b. 1. 143, 191), kurios plotas 20,00 kv. m., kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 6,66 kv. m. (20,00/3) ploto, taip pat pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 29 d. gyveno Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 208, kurios plotas 18,86 kv. m., kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 9,43 kv. m. (18,86/2) ploto.

Nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjas gyveno Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 205 (1 t., b. 1. 143, 191), kurios plotas 13,85 kv. m., kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 6,92 kv. m. (13,85/2) ploto.

Nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjas gyveno Psichiatrijos skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 106 (1 t., b. 1. 143, 190), kurios plotas 16,11 kv. m. (1 t., b. 1. 113, 191), kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 8,05 kv. m. (16,11/2) ploto.

Nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 27 d. pareiškėjas gyveno Psichiatrijos skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 107 (1 t., b. 1. 143, 190), kurios plotas 16,22 kv. m. (1 t., b. 1. 113, 190), kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 8,11 kv. m. (16,22/2) ploto.

Nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 104 (11., b. 1. 144, 190), kurios plotas 23,37 kv. m., kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 7,79 kv. m. (23,37/3) ploto.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aukščiau įvardintais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo gydoma Ligoninėje, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti Ligoninės pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Taip pat pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį galėjo stebėti kiti asmenys.

Pažymėtina, jog Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, todėl siekiant užtikrinti kamerų tipo patalpose sterilumą, higieną bei sudaryti prielaidas normaliai Ligoninės veiklai, vykdyti Ligoninės režimo pažeidimų prevenciją, Ligoninėje kamerų tipo patalpose langai iš vidaus nėra uždengiami (roletais, užuolaidomis).

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 1 p.). Šios higienos normos XVIII skyrius numato patalpų inventoriaus, pacientų drabužių, avalynės higieną. Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius - iš medžiagų, atsparių šiluminiam arba Šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 106 p.), minėtoje Lietuvos higienos normoje langų uždengimas iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) taip pat nenumatytas.

Ligoninės langų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82. Pagal šių taisyklių 16.9 papunktį kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,6 cm skersmens plieninius virbus. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas, tačiau langų uždengimas iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) nėra numatytas.

Ligoninė atsiliepime į skundą (1 t., b. 1. 143-150) pažymėjo, kad Ligoninėje tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmajame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose (jose esantys daiktai bei asmenys) nėra matomi.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ligoninė, neužkabindama užuolaidų ant langų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės

Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš priimtų netinkamų administracinių aktų bei netinkamų kalinimo (buities) sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nevertino pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11d. skunduose įvardintų aplinkybių, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. jo atžvilgiu nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, kad darbuotojai nesilaiko CK reikalavimų, taip pat atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bei Ligoninėje nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui teisės į ribotą internetinę prieigą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės pareigūnų veiksmų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo teiktų 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11d. skunduose įvardintų aplinkybių, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 16 d. ir 17 d. jo atžvilgiu nebuvo įvykdytos planinės išvykos pas gydytojus, kad jam nebuvo išduodami vaistai tolimesniam gydymui paskirti iki 2018 m. birželio mėnesio bei nesiimta veiksmų dėl nustatytų kraujyje nukrypimų, kad darbuotojai nesilaiko CK reikalavimų, neįvertinimas, taip pat Pravieniškių PN-AK bei Ligoninės nesuteikimas pareiškėjui teisės į ribotą internetinę prieigą, realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų padarinių, kuriuos būtų galima įvardyti kaip nepatogumus, diskomfortą, sveikatos sutrikimus, emocinius, dvasinius išgyvenimus, ir kad tai būtų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5000 Eur ir Ligoninės 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista V. K. (V. K.) teisė neatsakant tinkamai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai į jo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. skundus ir ribotos interneto prieigos neužtikrinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Likusioje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 7-2626 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 dalį, kuria konstatuotas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 7- 2626 teisėtumas.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 7-2705 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 dalį, kuria konstatuotas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui ribotos internetinės prieigos teisėtumas.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 28 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto Nr. 7-1159 dalį, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui ribotą interneto prieigą, skundo dalį dėl likusios rašto dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-483 dalį, kuria konstatuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui ribotos internetinės prieigos teisėtumas.

Skundo dalį dėl likusių reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

Skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę skubos tvarka vykdyti užsakytas planines išvykas gydytojų apžiūrai ir/ar konsultacijoms, gauti ir turėti mineralinio vandens, kavos, sausainių, saldainių, griežtai laikytis ir vykdyti Civilinio kodekso 6.738, 6.727 straipsnio 1 dalies, 6.729 straipsnio 1 dalies, 6.730, 6.732, 6.734 straipsnio 1 dalies ir 6.735 straipsnio reikalavimus, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.