- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2006-06-14
- Bylos Nr.
- A-663-1048-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- G. I.
- Atsakovas
- Zarasų rajono policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Zarasų rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Policijos
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Zarasų rajono policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. I. skundą atsakovui Zarasų rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui ir Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, negautų pajamų ir teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Zarasų rajono policijos komisariato (toliau - Zarasų rajono PK) viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. TE-30, kuriuo jis nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. perkeltas į kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas ir grąžinti jį į policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas; priteisti iš atsakovo nuo 2005-09-12 iki teismo sprendimo dienos negautų pajamų dalį, kurios neteko dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, bei teismo išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas buvo grindžiamas Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Atestacijos komisijos (toliau – Atestacijos komisija) siūlymu (2005-08-18 posėdžio protokolas Nr. P9-10) bei Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Minėtas Atestacijos komisijos posėdis buvo surengtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 4 dalį. Komisijos sudėtyje nebuvo profesinės sąjungos, kurios nariu jis yra nuo 2004 m. lapkričio, atstovo. Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuojamos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos ir Statuto nuostatas įgyvendinančiuose Vidaus reikalų ministro įsakymuose 2003-09-03 Nr. 1V-323 bei 2003-08-27 Nr. 1V-308 įtvirtintų Atestacijos ir kvalifikavimo komisijų paskirtys iš esmės tapačios, todėl vengimas įtraukti profesinės sąjungos atstovus į kvalifikacinės komisijos ar atestacinės komisijos sudėtis yra nepagrįstas ir diskriminuoja profesines sąjungas bei jų narius. Be to, Atestacinės komisijos sudėtis neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5V-493 patvirtintos Atestacijos komisijos sudėties, nes joje nedalyvavo nuolatiniai jos nariai - komisijos pirmininkas V. N. , S. A. Atestacijos komisijos narių pavadavimas pažeidžia Vidaus reikalų ministro 2003-08-29 įsakymo Nr.1V-314 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo" (toliau - Atestavimo tvarka) nuostatas, nurodančias, kad Atestacijos komisija yra nuolatinio pobūdžio komisija ir sudaroma dvejiems metams, jos nariais turi būti paskiriami konkretūs Vidaus reikalų įstaigos pareigūnai, kurių veikos pabaiga komisijoje sutampa su Atestacijos komisijos veiklos pabaiga, komisiją sudaro 5 arba 7 asmenys (pareigūnai), kurių tinkamumą einamoms pareigoms vertina aukštesnio institucinio lygio komisija. Lietuvos policijos generalinis komisaras nepagrįstai padidino Atestacijos komisijos narių skaičių iki dešimties. Atestacijos komisijos sudarymo ir sudėties kriterijų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti 2005-08-18 komisijos posėdį neįvykusiu, o jame priimtus sprendimus niekiniais. Be to, Atestacijos komisijos išvada nėra objektyvi, nes jos nariai A. K. ir G. P. iki balsavimo pareiškė nuomonę dėl jo kvalifikacijos ir tinkamumo užimamoms pareigoms. Taip pažeistas Atestavimo tvarkos 22 punktas. Šie komisijos nariai turėjo nusišalinti nuo atestacijos ir balsavimo. Komisijos narys G. P. , pareikšdamas nuomonę, pažeidė 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 3, 4.9, 7.3. 7.7 punktus. Utenos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. V. , pateikęs teigiamą jo charakteristiką bei išvadą, į komisijos posėdį nebuvo pakviestas ir neturėjo galimybės apibūdinti atestuojamo pareigūno gebėjimų. Utenos rajono policijos komisariato viršininkas V. Š. pateikė charakteristiką, iš esmės prieštaraujančią atestacijos lape buvusiai charakteristikai. Taip pažeistos jo teisės, numatytos Atestavimo tvarkos 17 punkte, o būtent nesuteikta galimybė nesutikti su išvada ar jos dalimi ir pateikti pastabas per 3 dienas. Atestacijos komisijos pirmininkas V. N., atestacijos lape nurodęs, kad nesutinka su V. V. išvada, atliko teisės aktuose nepriskirtiną veiksmą, nes jis nėra tiesioginis V. V. vadovas. Kita vertus, tai buvo spaudimas komisijos nariams, nes V. N. pateikė savo išvadą iki atestacijos pradžios. Statuto 17 straipsnis neįpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovo besąlygiškai vykdyti Atestacijos komisijos išvadoje suformuluotų siūlymų. Zarasų rajono PK vadovas savo pareigas ėjo mažiau nei šešis mėnesius, protokole jis nurodė, kad negali objektyviai įvertinti jo darbo ir tinkamumo užimamoms pareigoms, todėl įgyvendindamas Atestacijos komisijos išvadas bei priimdamas skundžiamą sprendimą jis privalėjo vadovautis visų esamų veiklos vertinimo įrodymų visuma, t. y. ne tik Atestacijos komisijos išvada. Be to, Atestacijos komisijos išvada buvo realizuota neteisingai, nes jis buvo perkeltas į dvejomis pakopomis žemesnes pareigas. Taip pažeisti Statuto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei Atestavimo tvarkos 23 punktas bei nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo (administracinė byla Nr. A14-304-05).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimo, lygio ir kategorijos nustatymas yra vieningas ir grindžiamas tais pačiais kriterijais, kadangi tai atliekama vadovaujantis Seimo nutarimu tvirtinamu valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašu ir Vyriausybės patvirtinta Pareigybių aprašymo metodika. Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimo, lygio ir kategorijos nustatymas - ne kas kita kaip pareigybių klasifikavimas, kuris būtinas organizuojant valstybės tarnybos sistemą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-08-26 nutartis adm. byla Nr. A5-836/2005). Perkėlimas į aukštesnes pareigas yra administracinė teisinė procedūra, apimanti valstybės tarnybos valdymo institucijų veiksmus, būtinus sprendimui dėl valstybės tarnautojo, einančio žemesnio lygio ar kategorijos pareigas, paskyrimo į aukštesnio lygio ar kategorijos pareigas priimti, todėl valstybės tarnautojo paskyrimas į žemesnės kategorijos pareigas yra pažeminimas pareigose viena pakopa Statuto 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas į žemesnes pareigas buvo perkeltas nuo 2005-09-12, su pareigybės aprašymu būtų supažindintas paskyrimo į pareigas dieną, tačiau nuo 2005-09-11 pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes sirgo.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su skundu nesutiko. Nurodė, kad Statuto 18 straipsnio 4 dalis įpareigojo Vidaus reikalų ministrą nustatyti pareigūnų Atestavimo tvarką. Jos 7 ir 8 punktai nustato, kad pareigūną atestavimo metu vertina pareigūną į pareigas skyrusio vidaus reikalų įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija, kuri sudaroma dvejiem metams iš 5 arba 7 narių. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517 sudarė Atestacijos komisiją, todėl prašymas įtraukti į šios komisijos sudėtį profesinės sąjungos atstovą, pareikštas jau vykstant komisijos posėdžiui, buvo nepagrįstas. Be to, Atestavimo tvarkos 20 p. suteikia tik teisę komisijos posėdyje dalyvauti profesinių sąjungų atstovui. Nurodė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2005-03-18 įsakymu Nr. 5-V-198 nustatė, kad nesant atestacijos komisijos nariui jam atstovauja pavaduojantis padalinio pareigūnas. Kadangi G. I. Atestacijos komisijos posėdyje negalėjo dalyvauti komisijos pirmininkas V. N., nariai S. A. ir A. J. , šios komisijos posėdžio metu dalyvavo juos pavaduojantys asmenys. V. V. tik laikinai ėjo Utenos rajono policijos komisariato viršininko pareigas, todėl kaip teritorinės policijos įstaigos viršininkas buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos policijos generaliniam komisarui, kurio pareigas tuo metu laikinai ėjo V. N. Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia teritorinių policijos įstaigų vadovus, vadinasi yra tiesioginis teritorinių policijos įstaigų vadovų vadovas. Kadangi tuo metu vidaus reikalų ministro įsakymu šias pareigas eiti buvo paskirtas V. N, jis ir pateikė nesutikimą su atestuojamojo pareigūno charakteristika, todėl Atestavimo tvarkos 18 punktas pažeistas nebuvo. A. K. bei G. P. posėdžio metu tik išreiškė savo nuomonę, todėl teiginys, kad šie komisijos nariai priėmė sprendimus dar posėdžio metu, yra nepagrįstas. V. V. Atestacinės komisijos posėdžio metu dalyvauti negalėjo, nes jis tuo metu nebuvo pareiškėjo tiesioginis vadovas. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė ir atsakovo pateiktus argumentus.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) nurodė, kad 2005-08-18 posėdyje nedalyvavo trys nuolatiniai Atestacijos komisijos nariai, du iš jų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu pavadavo juos pavaduojantys Policijos departamento pareigūnai. Atestacijos komisija sudaroma paskiriant nuolatinius jos narius konkrečiam laikotarpiui ir atsižvelgiant į šios komisijos paskirtį ir teisinę prigimtį, komisijos narių pavadavimas yra neteisėtas ir paneigia nešališko vidaus tarnybos pareigūnų vertinimo prielaidas, tuo pačiu formalizuoja jos darbą. Atestavimo tvarka nenumato galimybės pakeisti nuolatinius Atestacijos komisijos narius, todėl Lietuvos policijos generalinis komisaras savo 2005-03-18 įsakymu Nr. 5-V-198 viršijo įgaliojimus ir pažeidė Atestavimo tvarkos ir Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio nuostatas. Be to, Atestacijos komisija yra neteisėtos sudėties, nes į ją nebuvo įtrauktas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Taip pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 4 dalis. Profesinės sąjungos teisių varžymas vertinant pareigūnų profesionalumą ir kompetenciją policijos įstaigose nėra pagrįstas Profesinių sąjungų įstatyme bei teisės doktrinoje įtvirtintų profesinių sąjungų atliekamų kontrolės funkcijų prasme bei diskriminuojantis policijos pareigūno kaip profesinės sąjungos nario teisių prasme. Taip buvo užkirstas kelias Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintos normos realizavimui, grubiai pažeistos profesinių sąjungų teisės bei Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalis Tuo pačiu neatsižvelgta į Konstitucinio teismo 1999-01-14 nutarime pateiktus išaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino 2005-09-09 įsakymą Nr. TE-30, grąžino pareiškėją į Zarasų rajono PK viršininko pavaduotojo pareigas bei iš atsakovo priteisė darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1, 2 d., Statuto 18 str. 1, 4 d., Atestavimo tvarkos 7 - 9, 20 p. darytina išvada, kad pareigūnų Atestacinės komisijos sudarymas reglamentuotas Statuto bei Atestavimo tvarkos nuostatomis, todėl pareiškėjo motyvai, jog Atestacijos komisija jo neeilinei atestacijai privalėjo būti sudaroma vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 4 d. dalimi, o vienu iš vertinimo komisijos nariu turėjo būti institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas, yra nepagrįsti. Atestavimo tvarkoje numatyta teisė vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovui dalyvauti Atestacijos komisijos posėdyje, tačiau ne komisijos nario teisėmis. Iš posėdžio protokolo matyti, kad Profesinės sąjungos atstovas Atestacijos komisijos posėdyje dalyvavo, todėl pareiškėjas buvo atstovaujamas tinkamai. Pagal Atestavimo tvarkos 7 – 10 punktus Atestacijos komisija yra nuolatinio pobūdžio, sudaroma apibrėžtam laikotarpiui, t. y. dvejiems metams, o ne konkretaus pareigūno atestacijai. Komisijos nariais yra įsakymu paskiriami pareigūnai, kurių veiklos pabaiga komisijoje sutampa su Atestacijos komisijos veiklos pabaiga. Komisijos nariams keliami padidinti reikalavimai, nes jie vertinami vidaus reikalų ministro sudarytos atestacinės komisijos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517 buvo sudaryta šios sudėties Atestacijos komisija – pirmininkas V. N., pirmininko pavaduotojas A. S. , S. A. , A. J. , A. K. , S. L. , O. M. . Atestavimo tvarkoje nenumatyta galimybė keisti sudarytos Atestacinės komisijos sudėtį ar pavaduoti negalintį dalyvauti komisijos darbe jos narį. Dėl to Lietuvos policijos generalinis komisaras savo 2004-02-25 įsakymu Nr.V-25, 2004-03-15 įsakymu Nr.V-128, 2004-11-29 Nr.V-561, 2005-03-18 Nr.5-V-198, 2005-05-30 Nr.5-V-332, 2005-08-11 Nr.5-V-493 keisdamas Atestacijos komisijos, sudarytos 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517, sudėtį bei numatydamas komisijos narių pavadavimo tvarką, pažeidė Atestavimo tvarkos 8 p. nuostatas, o eilėje minėtų įsakymų skirdamas po du atestacinės komisijos pirmininko pavaduotojus ar du sekretorius – Atestavimo tvarkos 9 punktą. Iš Atestacijos komisijos posėdžio protokolų bei Pareigūno atestacijos lapo matyti, jog pareiškėjo atestavimo metu dalyvavo tik vienas 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517 sudarytos Atestacinės komisijos narys – A. K. , todėl 2005-08-18 pareiškėjas buvo atestuotas neteisėtos Atestacijos komisijos sudėties. Iš pareigūno atestacijos lapo matyti, kad su Utenos raj. policijos komisariato l. e. viršininko pareigas V. V. išvada dėl G. I. tinkamumo eiti pareigas nesutikimą išreiškė l. e. policijos generalinio komisaro pareigas V. N. . Kita vertus V. N. buvo ir Atestacijos komisijos, vertinančios pareiškėjo tinkamumą užimamoms pareigoms, pirmininku (nors 2005-08-18 atestuojant G. I. ir nedalyvavo), todėl išreiškęs savo išankstinę nuomonę V. N. pažeidė Etikos kodekso 4.9 p. bei Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą objektyvumo principą bei Atestavimo tvarkos 22 p. Išankstinę nuomonę apie pareiškėją išreiškė ir Atestacinės komisijos narys G. P. (b.l.18). Atsižvelgęs į tai teismas nusprendė, kad Atestacijos komisijos išvados negalima laikyti nešališka ir objektyvia, todėl ji pripažinta neteisėta. Skundžiamas 2005-09-09 įsakymas Nr. T-30 buvo grindžiamas minėta išvada, todėl jis taip pat naikintinas, pareiškėjas grąžintinas į anksčiau eitas pareigas ir jam priteistinas dėl perkėlimo į žemesnes pareigas neišmokėtas darbo užmokesčio skirtumas (ABTĮ 92 str.). Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas dar ir dėl neteisingo Atestacijos komisijos išvados įvykdymo. Įvertinęs kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus nuostatus, šio skyriaus vyriausiojo tyrėjo bei komisariato viršininko pavaduotojo pareigybių aprašymus, vadovaudamasis nuostata, kad tarnybinė pakopa apibūdinama tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe, o ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo perkeltas ne į viena, o į dviem pakopom žemesnes pareigas. Argumentus, kad buvo pažeistas Atestavimo tvarkos 17 p., teismas atmetė kaip nepagrįstus. Prašymą priteisti teismo išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą išlaidų apskaičiavimu ir įrodymais.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad Atestacijos komisijos posėdyje dalyvavo teisėti jos nariai. Tai grindžia argumentais, Policijos departamento pateiktais pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymi, kad teismas nesilaikė ABTĮ 111 straipsnio nustatytos procedūros individualaus administracinio teisės akto teisėtumui ištirti. Teismas konstatavo, kad policijos generalinis komisaras, nustatydamas atitinkamus Atestacijos komisijos sudėties pakeitimus, pažeidė Atestavimo tvarkos 8 punktą, nors patys įsakymai neteisėtais nebuvo pripažinti. Be to, teismas negalėjo vertinti policijos generalinio komisaro veiksmų, nes jie nebuvo skundžiami teismui ir yra suėjęs mėnesio terminas. Mano, kad Atestacijos komisijos sudėtis gali būti keičiama, nes nėra galimybės užtikrinti, kad jos nariai nesikeistų dvejus metus, svarbiausia, kad komisijos posėdyje dalyvautų tinkamas skaičius jos narių. Narius į Atestacijos komisiją turi teisę skirti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai (šiuo atveju policijos generalinis komisaras), todėl komisijos sudarymo procedūra nebuvo pažeista. Teismas taip pat supainiojo konkrečias policijos pareigūnų pareigybes su konkrečiais policijos pareigūnais, priėmusiais sprendimus. Šiuo atveju policijos generalinio komisaro pavaduotojas l. e. policijos generalinio komisaro pareigas V. N. pareiškėjo atestacijos išvadoje pateikė išvadą ne kaip Atestacijos komisijos narys, o kaip pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, nes tuo metu jis laikinai ėjo policijos generalinio komisaro pareigas (Atestavimo tvarkos 18 punktas). Pareiškėjas neginčijo šio V. N. veiksmo, todėl teismas išėjo už skundo ribų. Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad išankstinė V. N. pozicija negali būti vertinama kaip nešališka ir nedaranti įtakos kitiems komisijos nariams. Šiuo atveju neįrodyta, kad ši išvada buvo nešališka, nes ji buvo priimta atsižvelgiant į Policijos departamento Valdymo vyriausiosios valdybos 2005 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. 5-2-IN-12, Audito skyriaus 2004 m. birželio 7 d. išvadą Nr. 7, 2004 m. lapkričio 29 d. operatyvinio pasitarimo protokolą Nr. 1N5-164. Teismas konstatavo, kad V. N. ir G. P. išreiškė savo nuomonę, tačiau nenurodė, ar tuo jie ką nors pažeidė. G. P. turėjo teisę tokią nuomonę išreikšti, o V. N. išvada nėra komisijos nario nuomonė, o išvada asmens, kuris buvo pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas. Pažymi, kad pareiškėjas neginčijo pačios atestacijos išvados teisėtumo. Vadovaujantis Atestavimo tvarkos 23 punktą atestacijos išvada turi būti įgyvendinta per 20 dienų. Vadinasi įstaigos vadovas neturi kito pasirinkimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus dėl pareiškėjo perkėlimo į dviem pakopom žemesnes pareigas, atsakovo pateiktus pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Profesinė sąjunga atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Taip pat palaiko pareiškėjo argumentus, kad komisijos nariai A. K. ir G. P. pareiškė savo išankstinę nuomonę ir taip pažeidė Atestacijos tvarkos 22 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintus principus, o G. P. ir Etikos kodeksas 3, 4.9, 7.3, 7.7 punktus. Palaiko ir argumentus, jog Atestacijos komisijos išvada realizuota neteisingai ir pareiškėjas buvo perkeltas į dvejomis pakopomis žemesnes pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Vadovaujantis Atestavimo tvarkos 7 punktu vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus bei šių įstaigų atestacijos komisijų narius vertina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-517 buvo sudaryta šios sudėties Atestacijos komisija – pirmininkas V. N. , pirmininko pavaduotojas A. S., S. A., A. J., A. K., S. L., O. M.
Įvertinusi Atestavimo tvarkos 7 - 10 punktų nuostatas, kuriose reglamentuota Atestacijos komisijų sudarymo tvarka, sudėtis, paskirtis bei veiklos tvarka, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad minėtoje tvarkoje nėra numatyta galimybė keisti Atestacinės komisijos sudėtį ar galimybė paskirti kitą asmenį pavaduoti komisijos darbe negalintį dalyvauti jos narį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymais 2004-02-25 Nr. V-25, 2004-03-15 Nr. V-128, 2004-11-29 Nr. V-561, 2005-03-18 Nr. 5-V-198, 2005-05-30 Nr. 5-V-332 ir 2005-08-11 Nr. 5-V-493 keisdamas Atestacijos komisijos, sudarytos 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517, sudėtį bei numatydamas komisijos narių pavadavimo tvarką, pažeidė Atestavimo tvarkos 8 punkto, o keliuose iš minėtų įsakymų skirdamas po du atestacinės komisijos pirmininko pavaduotojus ar du sekretorius – ir Atestavimo tvarkos 9 punkto nuostatas.
Iš Atestacijos komisijos posėdžio protokolo (b. l. 12 - 18) bei Pareigūno atestacijos lapo (b. l. 9 - 11) matyti, jog pareiškėjo atestavimo metu dalyvavo tik vienas 2003-09-29 įsakymu Nr. V-517 sudarytos Atestacinės komisijos narys - A. K. , todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėją atestavo neteisėtos sudėties Atestacijos komisija. Atsižvelgus į tai spręstina, kad Atestacijos komisijos išvada bei ja pagrįstas skundžiamas įsakymas pagrįstai pripažinti neteisėtais.
Įvertinusi Zarasų rajono PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus nuostatus, šio skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo bei komisariato viršininko pavaduotojo pareigybių aprašymus (b. l. 63 – 72), teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas buvo perkeltas ne į viena, o į dviem pakopom žemesnes pareigas, o ši aplinkybė taip pat vertintina kaip pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą.
Atestavimo tvarkoje Atestacijos komisijos išvados apskundimas nėra reglamentuotas, tad šios išvados pagrįstumas ir teisėtumas pagrįstai vertintas nagrinėjant pareiškėjo ginčijamo Zarasų rajono PK viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. TE-30, priimto remiantis minėta išvada, pagrįstumą ir teisėtumą.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.