- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- TS-79-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33973-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. atstovo advokato padėjėjo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-814 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme
Nuteistojo A. Š. bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. rugsėjo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 357-814 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – Nutarimas). Komisija Nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą, jis yra atlikęs 1/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistas ketvirtą kartą. Praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Tiek dabartinis, tiek ankstesni nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, o tai rodo, jog nuteistajam būdinga nusikaltimų modelio dalis. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. Š. administracine tvarka baustas 22 kartus (paskutinį kartą – 2022 m. gegužės 3 d.). Bausmės atlikimo metu taip pat nesilaikė įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos – 2023 m. rugsėjo 20 d. skirta nuobauda už mobilaus ryšio telefoną, 2023 m. lapkričio 24 d. nevykdė pareigūno reikalavimų. Nors šiuo metu turi teigiamas nuostatas į jam paskirtą priežiūrą, apribojimus, tačiau anksčiau bausmės atidėjimo laikotarpiu vykdė naujus nusikaltimus. Nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertina racionaliai, kai kuriose situacijose gali pasielgti impulsyviai: per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo priimti sprendimus, tai pats vertina kaip žmogaus pranašumą prieš kitus. Siekdamas išsikeltų asmeninių tikslų gali pasielgti neapgalvotai, kas gali turėti įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistajam kartais kyla sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Asmeniui būdinga agresija ar savitvardos praradimai, jo nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuoti atvejai, kai jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą, siekdamas asmeninių tikslų. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: elgesio problemos vaikystėje; stokoja tinkamų tarpasmeninių įgūdžių; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo priminio vertinimo išlieka nepakitusi ir yra įvertinta vidutine. Šio įvertinimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis ir toliau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pradėjo lankyti individualiame resocializacijos plane numatytą elgesio korekcijos programą, užsiima darbine veikla, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Stebima teigiama rizikos dinamika „Nuostatos“ srityje, kadangi nuteistasis nustatytos tvarkos nepažeidinėja, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Apibendrinant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus matyti, jog rizika išliko vidutinė, nors nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, jo keliama didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems bei visuomenei, nuteistajam būnant laisvėje, vidutinė, nuostata į darbą teigiama, ne mažiau nei tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių nuobaudų, tačiau negalima teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, kadangi nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas – realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. Š. atstovas advokato padėjėjas A. Z. pateikė skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriame nurodė, jog nuteistasis su Komisijos Nutarimu nesutinka, mano, kad jis nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi Komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes (neteisingai apskaičiavo likusią bausmės dalį, klaidingai konstatavo, kad individualus resocializacijos planas neįvykdytas, taip pat ignoravo nuteistojo elgesio pažangos faktus (neatsižvelgė, jog jis jau perkeltas į lengvąją grupę), Nutarimą motyvavo tik formaliai (nenurodė, kokios priemonės, numatytos individualiame resocializacijos plane, neįvykdytos). A. Š. yra atlikęs įstatymu numatytą bausmės dalį (31,35 proc. visos bausmės), todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai yra pateikęs duomenis apie būsimąją gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir būsimąją darbo vietą (duomenys neskelbtini), prašydamas įvertinti šias vietas dėl priežiūros vykdymo ir kontrolės galimumo. Analizuojant skundžiamą Nutarimą galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija net nevertino nuteistojo būsimos gyvenamosios ir darbo vietų dėl priežiūros vykdymo ir kontrolės galimumo (tokių duomenų Komisijai nepateikė), tarsi iš anksto žinodama Komisijos galutinio sprendimo turinį. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad Komisija tik formaliai vertino nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę. Komisija priėmė neigiamą sprendimą tik todėl, kad Komisijos manymu <...> negalima teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, kadangi nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. Tačiau Komisijos teiginys, kad nuteistasis nėra įvykdęs kažkokių tai priemonių, yra neatitinkantis tikrovės, nes jis yra įvykdęs visas resocializacijos plane nustatytas priemones. Šią faktinę aplinkybę turi patvirtinti nuteistojo byloje esantys duomenys. Nuteistasis paskutinę resocializacijos plane nustatytą priemonę, t. y, „Pykčio ir agresijos konsultacijas“ pilnai yra išklausęs šių metų spalio-lapkričio mėnesiais (prieš Komisijos Nutarimo priėmimą). Kita vertus, Komisija Nutarimo motyvuojamoje dalyje net nenurodo, kokių konkrečių resocializacijos plane nustatytą priemonių Nuteistasis nėra įvykdęs. Komisijos pareiga nagrinėjant klausimus, susijusius su nuteistųjų lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų, yra objektyviai patikrinti ir įvertinti visą informaciją (duomenis) apie konkretų nuteistąjį. Komisija tik formaliai nurodė, kad priemonės neįvykdytos, kas prieštarauja realiems faktams. Visa tai rodo, kad Komisija paviršutiniškai vertino konkrečią situaciją arba neatsižvelgė (nerinko) atnaujintų duomenų apie nuteistąjį, o tai reiškia, kad Komisija tik formaliai žiūrėjo į nuteistojo elgesio pokyčius ir pastangas, kurios yra esminis kriterijus sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo galimybės. Kita vertus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai suteikia Komisijai teisę <...> kviesti į komisijų posėdžius ir išklausyti nuteistuosius, kuriems taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, pataisos įstaigų darbuotojus, rengusius socialinio tyrimo išvadas, atlikusius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus arba vykdžiusius socialinės reabilitacijos priemones <...>, tačiau šiuo konkrečiu atveju Komisija nuteistojo A. Š. išklausyti nenorėjo, o tai dar kartą parodo, kad Komisija savo funkcijas atliko tik formaliai. Atkreipė dėmesį, kad Komisija Nutarime klaidingai nurodė, kad likęs bausmės laikas yra 3 metai ir 8 mėnesiai, kai iš tikrųjų yra likę 2 metai ir 8 mėnesiai bausmės. Matematinis klaidos pobūdis rodo, kad Komisija netiksliai skaičiavo laikotarpį arba remiasi netinkama informacija. Faktas, kad bausmės atlikimo laikas apskaičiuotas neteisingai, daro Komisijos Nutarimą abejotiną. Netiksli Nutarime pateikiama informacija rodo aplaidų Komisijos darbą ir nesąžiningą požiūrį į nuteistojo situaciją. Taip pat Nutarimo motyvuose nėra pakankamai pagrindimo, kodėl nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų. Komisija turėtų pateikti aiškų motyvų pagrindimą, kodėl šiuo konkrečiu atveju nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų (pvz., nurodyti, toliau skunde tekstas neįskaitomas). Neteisingai arba paviršutiniškai motyvuotas nutarimas gali reikšti, kad Komisija nesilaikė savo pareigos tinkamai išnagrinėti konkrečią situaciją. Formalus sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl administracinių aktų motyvavimo. Nors Komisija skundžiamame Nutarime nurodo, jog <...> nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo išlieka nepakitusi ir yra įvertinta vidutine <...>, tačiau tokia Komisijos padaryta išvada yra niekuo nepagrįsta ir nurodyta tik formaliai, be jokių faktinių aplinkybių. Komisija, vertindama nuteistojo elgesį, nemato nuteistojo elgesio pažangos požymių, nors jo asmens bylos duomenyse, taip pat socialinio tyrimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, t. y. dėl savo pozityvaus elgesio iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę, tai rodo nuteistojo teigiamą elgesį ir pastangas, kurios yra svarbios svarstant lygtinio paleidimo galimybę. Pažymėjo, kad nuteistųjų perkėlimas į lengvosios grupės sąlygas yra oficialus nuteistojo elgesio įvertinimas, kurį atliko pati laisvės atėmimo įstaiga. Nuteistojo perkėlimo į lengvesnę grupę faktas atspindi ne tik elgesio pažangą, bet ir resocializacijos plano sėkmingą įgyvendinimą. Akivaizdu, kad tokia nuteistojo elgesio pažanga turėjo būti tinkamai įvertinta Komisijos Nutarime, tačiau to nebuvo padaryta. Nors Komisija skundžiamame Nutarime nurodo, kad <...> negalima teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą <...>, tačiau šio savo teiginio niekuo nepagrindžia. Kita vertus, nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę tikrai turėtų būti įvertintas kaip akivaizdi elgesio pažanga, nes tai yra oficialus įkalinimo įstaigos sprendimas, kuris pagrįstas nuteistojo teigiamu elgesiu, pastangomis resocializuotis ir laikytis nustatytų taisyklių. Pagal BVK 36 straipsnį nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę atliekamas tik įvertinus teigiamus elgesio pokyčius; resocializacijos plano vykdymą; vidaus taisyklių laikymąsi. Nuteistųjų perkėlimas į lengvesnes įkalinimo sąlygas reiškia, kad pats įkalinimo įstaigos administracijos sprendimas jau atspindi nuteistojo pažangą. Kadangi šio konkretaus fakto Komisija tinkamai neįvertino arba šį faktą sąmoningai ignoravo, tai rodo Komisijos trūkumus priimant Nutarimą ir galimai formalų požiūrį į nuteistojo teisinę padėtį. Apibendrindamas skundo argumentus, pabrėžė, jog Komisijos Nutarimas yra pagrįstas netiksliais faktais ir neatitinka teisės normų reikalavimų (neteisingai nurodyta likusi bausmės dalis; klaidingai konstatuota, kad resocializacijos planas neįvykdytas). Tai rodo, kad Komisijos Nutarimas priimtas neatidžiai ir nesiremiant tiksliu faktiniu pagrindu. Taip pat neteisingai įvertinta nuteistojo elgesio pažanga ir resocializacijos plano vykdymas (perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją įrodo, kad nuteistasis laikosi nustatytų taisyklių, daro pažangų resocializacijoje, dirba ir aktyviai siekia grįžti į visuomenę. Šis faktas yra objektyvus ir turi būti įvertintas kaip pagrindas lygtiniam paleidimui). Komisijos Nutarimas yra nemotyvuotas ir formalaus pobūdžio (Komisija neargumentavo, kodėl ji netinkamai interpretavo nuteistojo resocializacijos plano vykdymą ir neįvertino elgesio pažangos, Komisija konkrečiai nenurodo, kokių resocializacijos plano priemonių nuteistasis nėra įvykdęs). Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus (III skyrius), Komisijai svarstant dėl lygtinio paleidimo būtina įvertinti nuteistojo elgesį, resocializacijos plano įgyvendinimą ir jo pasirengimą grįžti į visuomenę ir priimti motyvuotą sprendimą. Komisija šių kriterijų tinkamai neišnagrinėjo ir priėmė nepagrįstą sprendimą, ignoruodama reikšmingus nuteistojo elgesio pažangos įrodymus. Skundu prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo, įvertinant visas faktines aplinkybes ir nuteistojo elgesio pažangą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. įgalioto atstovo skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. Š. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. Š. bausmę nuo 2024 m. liepos 11 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo naujai atvykusių į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neigia palaikantis kalėjimų subkultūrai būdingas nuostatas, paskutiniu metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, jam anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos jau negalioja, diskriminacinių nuostatų nereiškia, bausmės atlikimo vietoje lankomas artimųjų, draugų, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat ir darbo vietą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pirmojo ir antrojo vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio (trečiojo) vertinimo, atlikto 2024 m. spalio 24 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, kadangi nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos nuteistajam buvo numatyta lankyti ,,Pykčio ir agresijos valdymo programą“. Nuteistasis skunde akcentavo, jog Komisija netinkamai interpretavo nuteistojo resocializacijos plano vykdymą, tačiau iš STI turinio akivaizdu, jog Komisija rėmėsi būtent STI duomenimis, iš kurių matyti, jog nuteistasis tik 2024 m. spalio 22 d. pradėjo lankyti ,,Pykčio ir agresijos valdymo programą“, taigi akivaizdu, kad Komisijos Nutarimo priėmimo dieną jis šios programos nebuvo baigęs. Iš nuteistojo prie skundo pateikto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio-lapkričio mėn. nuteistasis dalyvavo ir baigė ,,Pykčio ir agresijos konsultacijas“ (b. l. 11), tačiau minėtų konsultacijų lankymas tai nėra ,,Pykčio ir agresijos valdymo programos“ baigimas, kadangi programą sudaro 22 užsiėmimai ir ji trunka kur kas ilgesnį laiką, tuo tarpu konsultacijos yra tik pradinis programos etapas ir konsultacijų metu tik įvertinama, ar asmuo apskritai yra motyvuotas keistis ir tęsti dalyvavimą programoje. Taigi, šios aplinkybės visiškai patvirtina Komisijos teiginį, kad nuteistasis nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, o būtent nebaigė ,,Pykčio ir agresijos valdymo programos“.
Skunde nuteistojo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija Nutarime klaidingai nurodė, kad likęs bausmės laikas yra 3 metai ir 8 mėnesiai, kas, jo manymu, rodo, kad Komisija netiksliai skaičiavo laikotarpį arba remiasi netinkama informacija, todėl Komisijos darbą ir nesąžiningą požiūrį į nuteistojo situaciją vertina kaip aplaidų. Dėl šio skundo argumento teismas pažymi, jog Komisija per apsirikimą Nutarime nurodė, jog nuteistajam liko atlikti 3 metai 8 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo bausmės, kai Komisijos Nutarimo priėmimo dieną nuteistajam buvo likę tik 2 metai 8 mėnesiai 9 dienos, nes iš Nutarimo taip pat matyti, kad buvo svarstomas klausimas nuteistajam atlikus 1/3 dalį bausmės, nuteistasis buvo nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme, todėl jei Komisija būtų vertinusi, jog iš 4 metų nuteistasis atliko tik nepilnus 4 mėnesius bausmės, akivaizdu, kad nebūtų sprendusi dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Todėl neteisingas likusio bausmės laiko nurodymas Nutarime vertinamas kaip rašymo apsirikimas, o ne kaip Komisijos nesąžiningumas ar aplaidumas.
Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys iš dalies leidžia teigti, jog šiuo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: elgesio problemos vaikystėje; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirtas riziką nusikalsti pakartotinai mažinantis apsauginis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su socialinių ryšių su artimaisiais palaikymu. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Todėl su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. A. Š. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus: 2023 m. rugsėjo ir 2023 m. lapkričio mėn. atitinkamai už mobiliojo ryšio telefono turėjimą ir už nedalyvavimą patikrinime ir nevykdymą pareigūno nurodymų jam skirtos drausminės nuobaudos ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Tačiau A. Š., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl minėtinos aplinkybės neleidžia jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, laisvėje nuteistasis A. Š. turėtų gyvenamąją vietą. Jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei a(duomenys neskelbtini) profesiją, po bausmės atlikimo norėtų toliau tęsti suvirintojo profesijos įgijimą. Visgi, Sodros duomenimis, nuteistasis turi nestabilią darbo istoriją, jis oficialiai pagal darbo sutartį dirbęs tik apie vieną savaitę, buvo įsigijęs verslo liudijimą ir iki suėmimo vykdė individualią veiklą, bendra darbinė patirtis – apie du metai. Bausmės vykdymo metu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdo individualią veiklą, kuri 2024 m. kovo 26 d. pripažinta darbine veikla. Po bausmės atlikimo ketina dirbti (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2024 m. vasario 27 d. raštas, kuriame (duomenys neskelbtini) patvirtino nuteistojo įdarbinimo galimybę, jeigu šis būtų paleistas lygtinai ar atlikęs bausmę (b. l. 6). Nors bausmės atlikimo metu stebimas palankus nuteistojo požiūris į darbinę veiklą, galimas darbdavys sutiktų įdarbinti nuteistąjį, tačiau, visgi, vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo turimos menkos oficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, leidžia abejoti tuo, kad būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu pateikta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo taip pat vertinama kritiškai, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl šio asmens įdarbinimo, tuo labiau, kad ji išduota beveik prieš 10 mėnesių.
Kaip matyti iš STI, nuteistasis turi susidariusių skolų dėl civilinių ieškinių ir skirtų baudų, kurių suma yra apie 10 000 Eur, jas stengiasi atlyginti. Bausmės atlikimo metu laisvėje šias skolas moka teta iš jo paties pajamų, po bausmės atlikimo toliau savarankiškai tęs mokėjimą. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis dalį skolų padengė, visgi jis tebeturi didelių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Teismo manymu, esami neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją laisvėje bei paskatinti jį vengti oficialaus darbo bei legalių pajamų.
STI nurodyta, jog nuteistasis teigė, kad nusikaltimus vykdė vienas, neįtakojamas draugų. Pirmą kartą narkotines medžiagas – kanapes, išbandė būdamas 2016 m., po motinos mirties truputį parūkydavo, tai netapo priklausomybe. Šiuo metu nebevartoja nieko. Nuteistasis teigė, kad alkoholio nevartoja, tačiau faktą, kad administracinių nusižengimų registre yra fiksuoti du nusižengimai, kurie susiję su alkoholio vartojimu, nuslėpė. Nors dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis teigė, kad šiuo metu narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja, tačiau visgi nėra jokių objektyvių garantijų, kad išėjęs į laisvę jis sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.
Iš STI matyti, kad pirminio nuteistojo vertinimo metu buvo stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti netinkamą savo elgesį, nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertino racionaliai, kai kuriose situacijose pasielgdavo impulsyviai: per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo, priimdavo sprendimus, tai pats vertino kaip pranašumą prieš kitus. Siekiant išsikeltų asmeninių tikslų, elgdavosi neapgalvotai, kas galimai turėjo įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežasties-pasekmės ryšį. Teisės pažeidėjui kartais kildavo sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Asmeniui būdinga agresija ar savitvardos praradimai, jo nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuoti atvejai, kurių metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų. Kartais nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. Š. yra teistas keturis kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas 20 metų amžiaus už viešosios tvarkos pažeidimą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis pirmą kartą susidūrė su policija būdamas 16 metų amžiaus. Tarp visų įvykdytų nusikalstamų veikų dominuoja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, o paskutiniai jo įvykdyti nusikaltimai yra būtent šio modelio dalis. Praeityje nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog ateityje jis nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. A. Š. padarytų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – net ir terminuotas laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Nors visos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, todėl jos tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka gausybė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę pašalinti.
Taip pat nuteistasis nurodė, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija net nevertino nuteistojo būsimos gyvenamosios ir darbo vietų dėl intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės galimumo. Teismas atkreipia dėmesį, jog Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsniu, sprendė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo netaikant intensyvios priežiūros, todėl ir nevertino intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės galimumo. Kita vertus, net jei ir Komisija būtų sprendusi klausimą dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, tai Komisijai atsisakant taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, nėra pagrindo Nutarime pasisakyti ir dėl intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės galimumo.
Iš 2024 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimo ir posėdžio protokolo matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi jį sudarė 6 Komisijos nariai, kurie balsų dauguma pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam A. Š.. Atmestini skundo argumentai, kad Komisija neva priėmė sprendimą vadovaudamasi tik Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo A. Š. išklausyti nenorėjo. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuostatų 17.2. punkte įtvirtintos Komisijos teisės, tačiau jame nenumatyta Komisijos pareiga kviesti į komisijų posėdžius ir išklausyti nuteistuosius, kuriems taikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojus, rengusius socialinio tyrimo išvadas, atlikusius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus arba vykdžiusius socialinės reabilitacijos priemones. Kaip matyti iš STI, ji parengta, vadovaujantis atlikta teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodika „OASys“. Taip pat įvertinti duomenys, gauti pokalbio su nuteistuoju metu, elgesio analizės bei stebėjimo, asmens byloje esančių duomenų analizės metu, savęs vertinimo anketos pagal OASys duomenis, pateikti turto valdymo skyriaus darbuotojų duomenys, Sodros, Administracinių nusižengimų registro duomenys. Akivaizdu, kad priimant sprendimą buvo nagrinėjamos visos reikšmingos aplinkybės, o ne tik socialinio tyrimo išvada.
Taip pat atkreipiamas nuteistojo įgalioto atstovo dėmesys ir į tai, jog skundu jis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo, įvertinant visas faktines aplinkybes ir nuteistojo elgesio pažangą, tuo tarpu BVK 360 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus turi teisę priimti teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, ir tarp šių sprendimų nenumatytas tokios rūšies sprendimas, kurį prašo priimti nuteistojo įgaliotas atstovas.
Teismo vertinimu visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. Š. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys aktualūs net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. Š., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė – 2 metai 8 mėnesiai 9 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) iš paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. Š. atstovo advokato padėjėjo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-814 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Š. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.