Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragė rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui R. S. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalį, 173 straipsnio 1 dalį, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šakių r., dirbantis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 7 d. Valstybinė kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiasis specialistas R. S. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. atžvilgiu už tai, kad 2013 m. sausio 11 d., 08 val. 55 min., Tauragės mieste, kelyje Nr. 147, dokumentų patikrinimui sustabdytas V. F. vairuojamas N3 kategorijos krovininis automobilis Scania R 164GA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Šakių hidrotechnika“ su puspriekabe Andover Trailer SFCL50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežantis ekskavatorių ir vykstantis maršrutu Kiduliai – Tauragė. Patikrinimo metu matuojant su teleskopine niveliavimo liniuote „Stabila (duomenys neskelbtini)500“ Nr. 111, kurios VMT patikros sertifikatas Nr. 0857867 galioja iki 2013 m. kovo 15 d. (matavimo aktas Nr. 156223) nustatyta, kad transporto priemonės junginys yra didžiagabaritis, nes faktinis transporto priemonių su kroviniu junginio plotis – 3 m., tai 0,45 m viršijo susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ I skyriaus 2.1. punkte nustatytą maksimalų transporto priemonės plotį – 2,55 m. V. F. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Vadovaujantis Valstybinės transporto inspekcijos Interneto svetainės duomenimis nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija minėtai transporto priemonei taip pat nebuvo skelbta. V. K., būdama direktoriumi ir atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje (darbo pažymėjimas Nr. 1), neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės junginio maksimalų leistiną plotį. Tuo V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (2002-10-03 Nr. IX-1113 redakcija) 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus „Didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ... galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos leidimą“.

Taip pat kontrolės metu iš pateiktų dokumentų, Institucijoje esamos duomenų bazės nustatyta, kad vairuotojas V. F., veždamas krovinį už atlygį kontroliuojančiam pareigūnui nepateikė galiojančios licencijos kopijos. Krovinio vežimas už atlygį preziumuojamas, nes vadovaujantis 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos kelių transporto kodekso Nr. 1-1628 38 str. 1 d. reikalavimais, krovinių vežimas savo sąskaita yra tik tada, kai vežėjas gabena jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Iš kontrolės metu pateikto krovinio važtaraščio nustatyta, kad krovinio siuntėjas – AB „Meresta“, gavėjas – UAB „Jusota“, vežėjas – UAB „Šakių hidrotechnika“, transporto priemonė priklauso UAB „Šakių hidrotechnika“ (transporto priemonės registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Institucijoje esamą duomenų bazę nustatyta, kad UAB „Šakių hidrotechnika“ licencijos krovinius vežti už atlygį neturi. Vadovaujantis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 16 punkto nuostatomis, dėl licencijos ir licencijos kopijos išdavimo į Valstybinę kelių transporto inspekciją turi kreiptis vežėjas (vadovas ar vežėjo transporto vadybininkas, turintis profesinės kompetencijos pažymėjimą), todėl darytina išvada, jog už krovinių vežimą, neturint tai veiklai licencijos leidimo), atsako UAB „Šakių hidrotechnika“ direktorius V. K., nes vadovaujantis Institucijoje esama duomenų baze, įmonėje nėra asmens, turinčio profesinės kompetencijos pažymėjimą.

V. K., būdamas įmonės direktoriumi ir vykdydamas krovinių vežimą už atlygį, neturint tai veiklai licencijos, pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos kelių transporto kodekso Nr. 1-1628 8 str. 1 d. reikalavimus „Keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis, kurių leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę) didesnė kaip 3,5 t, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją" ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto reikalavimus „Draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia".

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K. galimai padarė teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, 173 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. S. S. parodė, kad 2013 m. sausio 11 d. Tauragės mieste, kelyje 147, dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas V. F. vairuojamas krovininis automobilis Scania su puspriekabe, priklausantis UAB „Šakių hidrotechnika“. Patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės junginys yra didžiagabaritis, nes faktinis transporto priemonių su kroviniu junginio plotis buvo 3 m., t. y. 0,45 m. viršijo Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintas „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ I skyriaus 2.1. punkte nustatytą maksimalų transporto priemonės plotį, kuris yra 2,55 m. ATPK 145 str. numato atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir įmonės vadovui, todėl V. K. buvo surašytas protokolas pažeidus Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnį. Leidimai yra išduodami ir matosi institucijos interneto svetainėje, vairuotojas leidimo neturėjo, patikrinus svetainėje nustatyta, kad leidimo neturi. V. F. veždamas krovinį už atlygį kontroliuojančiam pareigūnui nepateikė licencijos kopijos. Krovinio vežimas už atlygį preziumuojamas remiantis Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d. reikalavimais, kur nustatyta, kada krovinių vežimas yra savo sąskaita. Jeigu transporto priemonė vyksta valstybinės reikšmės keliais ir miesto teritorijomis, leidimą išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija suderinusi su savivaldybe. Iš krovinio važtaraščio matyti, kad skiriasi siuntėjas, gavėjas ir vežėjas. Transporto priemonė priklauso UAB „Šakių hidrotechnika“, licencijos vežti krovinius už atlygį ji neturi. Įmonės direktorius vykdydamas krovinių vežimą už atlygį, neturint tai veiklai licencijos pažeidė Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 str. 3 d. ir 173 str. 1 d. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenustatė, kiek pajamų asmuo turėjo už šią veiklą, todėl siūlo skirti tik baudą netaikant konfiskavimo.

Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad jis yra įmonės direktorius ir yra atsakingas už viską. Jų automobilis vežė ekskavatorių, kurį jie išsinuomavo. Jis pripažįsta, kad krovinys viršijo leidžiamą plotį, jie gabeno be licencijos. Jis sutinka, kad krovinio plotis viršijo leidžiamą 0,45 m. Jie neturi licencijos pervežti didžiagabaričius krovinius. Jie krovinių pervežimu neužsiima. Jie turi sudarę sutartį su UAB „Jusota“ dėl ekskavatoriaus nuomos, su tuo ekskavatoriumi dirba UAB „Jusota“ ekskavatorininkas. Dabar jie jau turi leidimą vežti negabaritinius krovinius. Licencijos krovinių pervežimui jie nepirko, nes tuo nesiverčia.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybės įrodinėjamos, šiais įrodymais: 2013-02-07 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 156223-2P; 2013-01-11 administraciniu nurodymu vairuotojui V. F.; 2013-01-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 156223AN, kur administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Šakių hidrotechnika“ vairuotojas V. F.; 2013-01-11 Matavimo aktu Nr. 156223; 2013-01-11 Krovinio važtaraščiu UNV Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-01-11 Nuomos paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

V. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d. sudėtį - važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, – užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. nurodoma, jog vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veika neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šioje teisės normoje, priešingai nei Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d., nėra nustatytas subjektų, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ratas. Remiantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl netinkamai organizuodamas bendrovės veiklą bei nepasirūpindamas atitinamai komercinei - ūkinei veiklai vykdyti reikalingos licencijos (leidimo) gavimo įmonės vadovas prisiima visų neigiamų tokio elgesio pasekmių atsiradimo riziką. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje (2010-05-15 byloje Nr. N-438-333/2010) pripažįstama, jog administracinės atsakomybės subjektu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., yra laikomas juridinio asmens vadovas. Taigi šiuo atveju teisingai administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „Šakių hidrotechnika“ vadovas V. K..

Skiriant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d., 173 str. 1 d. atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. V. K. dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino, dėl jų padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalimi, 173 str. 1 d., 286-288 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti V. K. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d., 173 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d. – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. – 1100,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą - 1100,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Sumokėjęs baudą pažeidėjas turi pateikti banko kvitą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamentui, adresu Pilies g. 12, Klaipėda. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6060.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.