- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-361-445/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00992-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, kad jo tėvas P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimą priėmė, (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į Varėnos r. sav. 1-ąjį notaro biurą. Motina O. L., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė trijų vaikų: P. L., S. L. ir D. L.. S. L. mirė (duomenys neskelbtini) D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Abu broliai šeimų nesukūrė ir palikuonių nesusilaukė. Kadangi D. L. ir S. L. vaikų nesusilaukė, neatsiranda paveldėjimo teisė atstovavimo teise. P. L. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). O. L. testamento nesudarė, todėl atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Niekas iš O. L. įpėdinių po jos mirties per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 str.) dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad jis priėmė savo motinos palikimą, pradėjęs valdyti jos turtą (CK 5.51 str.). Palikimą po O. L. mirties priėmė iš karto, pradėdamas naudotis jai priklausančiais daiktais, kitu jos turtu, piniginėmis lėšomis. Po O. L. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių ( CK 5.50 str.) terminą, palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str.), priėmiau jis, jos sūnus, kadangi laisvu nuo darbo laiku gyvena tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), aš naudojuosi visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu tėvų šeimos ūkio turtu. Motiną ir tėvą palaidojau, sutvarkiau ir prižiūriu jų kapą. VĮ Registrų centro išraše patvirtinama, kad po O. L. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo jos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo motina O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija. Pareiškėjo ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, kad į notarą pareiškėjas kreipėsi per tris mėnesius, t. y. jis praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Šias aplinkybes patvirtina 2024 m. spalio 11 d. Testamentų registro išrašas, patvirtinantis, kad po O. L. mirties Testamentų registre jos palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Bylos duomenimis, po O. L. mirties, yra likęs šis turtas: sodyba (duomenys neskelbtini), palikėjos asmeniniai daiktai, baldai, el. prietaisai, buitiniai prietaisai, kitas tėvų šeimos ūkio turtas. Į šį ir kitą turtą, turtines teises pretenduoja pareiškėjas. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (palikėjos sūnus), būdamas vieninteliu pirmos eilės įpėdiniu, priėmė savo motinos palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis O. L. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjos paaiškinimais, rašytiniais dokumentais, kad pareiškėjas mirus jos motinai O. L. laisvu nuo darbo laiku gyvena tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), naudojasi visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu tėvų šeimos ūkio turtu. Visą turtą pareiškėja valdė ir valdo kaip savo. Po motinos mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė naudotis.
Bylos duomenys patvirtina, kad O. L. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, sūnus palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui P. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jo motinos O. L. palikimą.
Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas pranešti Testamentų registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui apie palikimo priėmimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.