- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- eTA-130-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01709-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- M. M., L. S., G. M., L. M., N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. (M. M.), L. S. (L. S.) ir G. M. (G. M.), L. M. (L. M.), N. M. (N. M.), atstovaujamų atstovo pagal įstatymą L. S., prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. (M. M.), L. S. (L. S.) ir G. M. (G. M.), L. M. (L. M.), N. M. (N. M.), atstovaujamų atstovo pagal įstatymą L. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-32 ir įpareigoti suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjai M. M., L. S. ir G. M., L. M., N. M., atstovaujami atstovo pagal įstatymą L. S., 2016 m. liepos 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Prašyme nurodoma, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjai praleido dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Teismo sprendimas pareiškėjams buvo įteiktas tik 2016 m. liepos 13 d. per Užsieniečių registracijos centro darbuotojus. Sužinoję apie priimtą sprendimą, pareiškėjai nedelsiant kreipėsi su prašymu suteikti jiems teisinę pagalbą, skundžiant šį sprendimą. Kadangi pareiškėjai neturi nuolatinio advokato, o valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams teikiama tik epizodiškai – vienkartiniam procesiniam veiksmui atlikti, pareiškėjai pagal galimybes, kiek įmanoma aktyviau rūpinosi savo teisių gynyba, tačiau ne dėl jų kaltės, o dėl nepalankiai susiklosčiusių išimtinių aplinkybių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pažymi, kad pareiškėjai yra užsieniečiai, šiuo metu apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, nesuprantantys lietuvių kalbos, teisinės sistemos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, kt.). Spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. birželio 20 d., todėl terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2016 m. liepos 4 d. Apeliacinį skundą pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2016 m. liepos 19 d., t. y. praleidę įstatymo nustatytą terminą. Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodoma, kad su teismo sprendimu jie buvo supažindinti tik 2016 m. liepos 13 d. Be to, pareiškėjai yra užsieniečiai, nemokantys lietuvių kalbos.
Pažymėtina, jog vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, t. y. prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjo galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes.
Bylos duomenys patvirtina, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavo tik pareiškėjų atstovas P. E., pareiškėjai patys teismo posėdyje ir procesinio sprendimo skelbime nedalyvavo. Pareiškėjų teigimu, teismo sprendimas jiems buvo įteiktas per Užsieniečių registracijos centro darbuotojus tik 2016 m. liepos 13 d. Pareiškėjai prašymą paskirti advokatą skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Migracijos departamentui pateikė 2016 m. liepos 13 d.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis ir jam reikalinga vertėjo pagalba, vertintina kaip buvus papildoma kliūtis pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra užsienio valstybės piliečiai, valstybinės kalbos nemoka. Be to, jie šiuo metu yra laikomi Užsieniečių registracijos centre.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo atitinkamai suvaržytos. Pareiškėjai, supažindinti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tą pačią dieną kreipėsi su prašymu paskirti advokatą, kad galėtų apskųsti šį sprendimą. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjai veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių, o tai jau sudaro pagrindą ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo paduoti.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodė prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. ABTĮ 41 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena Užsieniečių registracijos centre, neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų disponuoti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų M. M. (M. M.), L. S. (L. S.) ir G. M. (G. M.), L. M. (L. M.), N. M. (N. M.), atstovaujamų atstovo pagal įstatymą L. S., prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo paduoti.
Atleisti pareiškėjus M. M. (M. M.), L. S. (L. S.) ir G. M. (G. M.), L. M. (L. M.), N. M. (N. M.), atstovaujamus atstovo pagal įstatymą L. S., nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėjų M. M. (M. M.), L. S. (L. S.) ir G. M. (G. M.), L. M. (L. M.), N. M. (N. M.), atstovaujamų atstovo pagal įstatymą L. S., apeliacinį skundą priimti nagrinėti.
Išsiųsti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo nuorašus ir informuoti, kad jie per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.