Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-77-354/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-12-10
Bylos Nr.: 1-77-354/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-67-1-00072-2011-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
Kaltinamasis: S. D.
Civilinis ieškovas: V. I., R. I.
Advokatai: Aldevinas Ščigla

Baudžiamoji byla Nr. 1-77-354/2012Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00072-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.6; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,kaltinamajam S. D.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. I., R. I.,ekspertei N. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p.,

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. D. 2011 m. kovo 10 d., tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., V. I. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirviu sudavė ne mažiau kaip septyniolika kartų E. U. į galvą bei kairįjį dilbį, tuo padarydamas E. U. muštines žaizdas galvoje, atvirus kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą, galvos smegenų sužalojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo E. U. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu itin žiauriai nužudė E. U..

Įrodymai

Apklaustas kaltinamuoju S. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. kovo 10 d. jis nuėjo į dirbtuves, jam pasakė: „Tu apsikruvinęs, apsidirbęs“. Ryte jis buvo nuėjęs pas pardavėją M. G. į namus, ši pasakė, kad tuoj atvažiuos. Su E. nuėjo į dirbtuves, ten dar buvo uždaryta. Pas M. G. jis nusipirko „arielkos“ butelį, nuėjo pas E. U., tą butelį išgėrė. Tada atėjo sūnus su tėvu P.. Visi nuėjo į E. kambarį. Tėvą vieną paliko, o jie išėjo į kiemą. E. vaikščiojo po kiemą, sakė, reikia atrakinti senį, pasiimti, kam jį palikom. Atrakino ir atsivedė į kiemą. Tada kieme pabaigė tą buteliuką. Jis vėl nusipirko gėrimo, o jie – E. U. su J. kavalieriumi – „pakavojo“ jo dviratį. Atiduosim, sakė, žino, kad ubagėlis esi, atiduosim tą „klebterį“. U. sakė, atiduosiu dviratį, mums dar vynelio nupirk. Jis galvojo, nupirksiu, tai išmetė ant kampo, pametė išvežęs. Vyniuką tą išgėrė su alum. Vyną kai gėrė, dar, atrodo, buvo P., dienos laike tai buvo, apie 12 val. Po to jis pamatė, kad jo „tašes“ nunešė, jis ten pirkinių prisipirko. Nuėjo, dar „šnapso dėjo“, pinigų dar turėjo. G. buvo krautuvėje, dar „dėjo“ po „čierką“, ant antros kojos. Tuo metu E. U. jau buvo savo kamaroje, ten ir užmigo. Iš pradžių dar buvo senis, bet paskui G. ten kartu „maišėsi“, dar po „čierką“ K. A., dar porą „čierkų“ nupirko. Po to jis paėjo, snūstelėjo ten, atsisėdo pasėdėti ant kampo, taip krito, įsibrėžė šiek tiek. Tada nuėjo pas tą, kuris užsimušė prie to medžio, atidavė vaikams tą namiuką (duomenys neskelbtini) kampe, link dirbtuvių važiuojant, nuėjo, mašina stovi, sako: „teises pragėriau, kitą šoferį duodu“. Tada sėdo į mašiną, nuvažiavo iki namų, jis dar šimtą pasiėmė. Važiavo atgal, apmokėjo už kelionę, 20, paskiau 10 dar pridėjo, sustojo prie krautuvės, pasiėmė „arielkos“ ir į dirbtuves nuėjo. Po to nuėjo į G. „pagrabą“, nes aštuonerius metus kartu prabuvo. Jam sako: „Pagėręs esi, eik, rupūže, kitą dieną ateisi“. Jis atsiklaupė, persižegnojo ir išėjo. Per ledą parėjo, o tas gulėjo palei užtvankos pakraštį. V. nuėjo skolą 20 rublių atiduoti, o jinai dar „pagrabe“ sėdi. Ryte atsikėlė ir jį suėmė. Pas E. U. kovo 10 d. dar buvo apie pusę antros, daugiau jo nebematė. Iš dirbtuvių jis nuėjo pas M. G., prašė „šnapso“, o ji sako: „Prigėręs esi“. M. G. sakė, kad jo prekes „nukniaukė“ E.. Į E. U. namus jis nebėjo, tiesiai į dirbtuves nuėjo. E. U. sakė, kad išbadys jam akis. Jis pastarajam nedaug, ten „biški“ tekštelėjo. Dienos laike tas buvo. Jis sakė, kad tu čia „šposų“ nekrėsk, sumokėjau kiek reikia, viskas, parsinešiau tris butelius vyno, „šnapso“. Jis matė, kad E. U. kapoja medžius, jis sakė parnešt padės, o E. U. atsakė, jog nereikia, klausė, ar vyno dar nupirksi, ar „šnapso“. Jis atsakė, kad nebeturi daug pinigų. Po to jis išėjo. Kaip kraujas ant striukės atsirado, gal patepė, jis juk nestovėjo. Jis kaip iš medžio iškritęs rytą eina, grūdo jį, patept galėjo.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. parodė, kad dviratis, kuris matosi vaizdo įraše jo namuose, yra tas pats, kurį E. U. buvo parsivežęs į savo namus. Dviratis ne prie E. U. namų buvo, buvo prie kioskelio priešais buitinį, iš ten jis dviratį parsivarė. 2011 m. kovo 10 d., apie 18 val., iš M. G. parduotuvės jis nuėjo į „pagrabą“, į E. U. namus iš M. G. parduotuvės nebėjo. Rytą E. U. tą jo dviratį pasiėmė ir pasistatė prie savo trobos, sakė: „nupirk butelį, atsiras dviratis“. Jis pasakė, kad paliktų tą dviratį, tai ir pastatė prie kioskelio. Konfliktas su E. U., kada pastarajam jis sudavė, ir E. U. nugriuvo, buvo prieš tą dieną, ne kovo 10 dieną, anksčiau. E. U. kraujas ant jo striukės atsirado, nes pareigūnai specialiai „pavriedijo“ ir sutepė, kai rado tą lavoną. Kovo 10 dieną buvo apsiavęs batais, kai jį sulaikė, batai buvo namuose, su tais batais buvo nuvežtas į izoliatorių. Iš jo nebuvo paimti batai. E. U. jis nežudė. Ryte su E. U. ir P. – tėvu ir dviem vaikais – išgėrė butelį vyno ir du butelius degtinės. Kovo 10 dieną paskutinį kartą E. U. jis matė iki pietų, dar iki pietų jis ėjo į parduotuvę. Liudytojai meluoja, kad matė jį su E. U. sankryžoje, kad matė vakare juos kartu. Jis nuėjo į parduotuvę, buvo jau pietų laikas, jis pritrūko pinigų, nusamdė automobilį, jį nuvežė į namus, parduotuvėje dar iki uždarymo buvo. Su E. U. jis nebesusitiko. M. G. sakė, kad E. U. pasiėmė jo dviratį su maišeliais, bet jis neieškojo nei dviračio, nei maišelių. Dviratis buvo prie kioskelio. Paskui dviratį jis paliko prie (duomenys neskelbtini) ant kranto ir nuėjo pas M. skolą atiduoti, pastarosios nebuvo, ji buvo išėjusi į „pagrabą“. Tada jis dviratį ant griovio paliko ir nuėjo ledu į „pagrabą“, o iš „pagrabo“ ledu tiesiai namo parėjo. Tą dieną buvo išgėręs, bet viską prisimena, E. U. po pietų nematė. Konfliktas buvo su E. U. dieną prieš tą įvykį, jis E. U. truputį „užbraukė“, bet pastarasis nenugriuvo, nieko ten nebuvo. Pirmoje apklausoje tyrėjai sakė, kad nuo jo smūgio E. U. nugriuvo, nes suklydo, jam pradėjo sakyti, kad tą dieną jie mušėsi, jis atsakė, kad tą dieną jis išėjo. Liudytojų kalbos teisme, kad jis yra agresyvus, yra niekų pasakos. Kaime jis žmonių nepuldinėdavo, peilių nesinešiojo, buvo taikus tiek blaivus, tiek išgėręs. Išgerdavo ne kasdien, per savaitę porą sykių, nebuvo „pijokas“, negrasindavo. Kai sudavė E. U. į nosį, pastarajam iš nosies kraujas nebėgo, E. U. nebuvo kruvinas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. D. parodė, kad 2011 m. kovo 9 d. gavo pašalpą – 300 litų, atidavė skolas, nusipirko valgyti, degtinės. Kitą dieną vėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko bambalį „Tauro“ alaus, 8 laipsnio stiprumo, susitiko brolius P. ir nuėjo į namus pas E. U.. Buvo apie 9 val. ryto. Alų išgėrė, tarpusavyje nesipyko. Išgėrę alų, išsiskirstė, jis nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko pilstomos degtinės, išgėrė ir nuėjo į dirbtuves pas pirmininką, nes norėjo pirkti bulvių. Išsiaiškinęs, kad bulvių niekas neparduos, nuėjo į M. G. parduotuvę. Galėjo būti 11.30 val. Parduotuvėje atsigėrė alaus ir nuėjo pas P., prašė, kad parvežtų į namus. Už parvežimą pažadėjo sumokėti 30 Lt. Iš namų pasiėmė 120 Lt, atsiskaitė su vairuotoju ir tuo pačiu automobiliu grįžo prie parduotuvės. Parduotuvėje atsigėrė alaus, nusipirko maisto produktų, juos susidėjo į maišelius. Išėjęs iš parduotuvės į lauką, pamatė, kad nebėra dviračio, kurį buvo palikęs prie medžio. M. G. pasakė, kad dviratį nuvarė E. U.. Jis nuėjo link E. U. namų ir rado dviratį, pamestą prie namo. Atėjęs į E. U. kiemą, pamatė E. U. prie malkinės. Pamatęs jį, E. U. pasakė, kad išbadys jam akis. E. U. užsimojo pagaliuku ir juo gal keturis kartus sudavė jam į veidą. Jis kumščiu smogė E. U. į veidą, E. U. nugriuvo ant žemės, iš nosies E. U. bėgo kraujas, jam ant rankos galėjo koks lašas užtikšti. Daugiau su E. U. nesipyko, pastarojo nemušė. Dviratį jis nusivarė prie (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, ten paliko ir nuėjo į G. „pagrabą“. „Pagrabe“ pabuvo keletą minučių ir išėjo, parėjo į savo namus, niekur daugiau užsukęs nebuvo. Pas E. U. nuėjęs nebuvo, pastarojo nenužudė (1 t. 107 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. D. parodė, kad jis žinojo, jog savo namuose E. U. turėjo kirvį. Tuo kirviu prieš du mėnesius jis kapojo malkas, daugiau kirvio į rankas neėmė, kovo 9–10 dienomis kirvio nelietė. Su E. U. paskutinį kartą bendravo kovo 10 d., ketvirtadienį, apie 11.30 val. E. U. paprašė nupirkti alkoholio. E. U. susitiko ant kelio, jie nebekalbėjo, išsiskyrė, jis nuėjo į M. G. parduotuvę, o kur nuėjo E. U., jis nematė. Po 16 val. jis nebuvo nuėjęs į E. U. namus, ten netriukšmavo. Tą dieną jam iš pirštų bėgo kraujas, rankos buvo kruvinos, bet jis nepamena, kur rankas susižalojo, nesakė S. B., kad kirto vištą. Jo rankos buvo kruvinos dienos metu. Kur rankas nusivalė, nepamena. E. U. jam nebuvo skolingas. Kovo 10 d. tarp jo ir E. U. nebuvo jokio konflikto, jie nesimušė, E. U. jo nesumušė, vienas kitam jokio keršto neturėjo. E. U. ketvirtadienį nesumušė, pastarajam į nosį „neužmetė“. E. U. namuose buvo tik ryte, apie 10 val. (1 t., 108–110 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. I. parodė, kad ji ir jos brolis E. U. gyveno tame pačiame name Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. E. U. gyveno vienas, turėjo atskirą kambarį. Pas brolį ateidavo draugai. Kaltinamasis pas brolį taip pat ateidavo, jie vartodavo alkoholį. Anksčiau tarp kaltinamojo ir jos brolio konfliktų nepastebėjo. 2011 m. kovo 10 d., apie 8 val. vakaro, buvo nuėjusi į G. šermenis. Kaltinamasis ten irgi buvo atėjęs, jis buvo išgėręs, „paišinas“, o ar buvo kruvinas, ji nepastebėjo. Grįžusi namo, brolio nebematė, jokio triukšmo pastarojo kambaryje negirdėjo. Jeigu būtų triukšmaujama, būtų girdėjusi. Brolio bute elektros nebuvo, žvakių degančių tada nematė. Prieš tai, apie 5 valandą vakaro, išgėręs brolis buvo užėjęs pas ją. 2011 m. kovo 11 d. G. P. jai pasakė, kad ji eitų brolio žiūrėti. Nuėjusi į brolio namus, rado duris atidarytas. Paprastai brolis nakčiai duris kabliu užsikabindavo iš vidaus. Brolio namuose buvo kirvis malkoms kapoti. Jos brolis buvo ramaus charakterio, išgėręs nebūdavo agresyvus. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo tenkinti. Jos santykiai su broliu buvo artimi, labai išgyveno dėl brolio mirties.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. parodė, kad jo santykiai su dėde E. U. buvo labai artimi. Kadangi jis augo toje šeimoje, tarp jų buvo kokių 7 metų amžiaus skirtumas, tai daugiausia laiko su pastaruoju ir praleisdavo. Dėdė buvo geros širdies, nežiūrint į tai, kad stipriai išgėrinėjo. Išgėręs E. U. agresyvus nebūdavo, muštis nepuldavo. Ne vieną kartą jis yra matęs, kaip E. U. normaliai bendraudavo su kaltinamuoju. Pas dėdę namuose gana dažnai lankydavosi išgeriantys asmenys. Kaltinamasis, kaip ir jo dėdė, išgėrinėjo. Po to įvykio jis mėgino klausinėti, kas ten galėjo įvykti. Kadangi pas dėdę daug kas lankėsi, kaime įvairių kalbų buvo, bet pagrindiniu įtariamuoju buvo įvardytas S. D., kuris dažnokai lankėsi pas E. U., jie buvo ir draugai, ir sugėrovai. Mama (V. I.) jam sakė, kad po įvykio E. U. namuose nieko nebuvo paimta, daiktai neišvartyti, taip nebuvo, kad atrodytų, jog E. U. buvo nužudytas apiplėšimo tikslu. Jis gali tik patvirtinti tyrėjos žodžius, kad kaime žmonės patvirtina versiją, kad būtent S. D. nužudė E. U..

E. U. laidotuvėmis rūpinosi jis, tačiau neturi jokių dokumentų, patvirtinančių išlaidas. Laidojimo pašalpą – 1040 Lt – gavo, 2700 Lt yra bendra išleista suma. Realiai patyrė išlaidų apie 1660 Lt. Karstas kainavo apie 600–700 Lt, drabužiai ir krepšeliai, pinigai kunigui, tiksliai išvardyti negali. Pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2011 m. kovo 11 dieną, apie 8 valandą, jis nuėjo pas E. U. paprašyti, kad pastarasis padėtų šieną iškrauti. E. U. namų durys buvo truputį pravertos, nors šiaip pastarasis visą laiką užsikabindavo duris iš vidaus. Pravėręs duris jis pamatė prie krosnies gulintį kruviną E. U., krauju aptaškytą krosnį, arčiau priėjęs nebuvo. Apie tai jis iš karto pasakė V. S. ir E. U. seseriai V. I.. Kovo 10 dieną, apie pietus, buvo nuėjęs pas E. U.. Tada E. U. namuose girtavo kaltinamasis, jo (G. P.) tėvas J. P. ir brolis G. P.. Visi buvo girti, tačiau elgėsi normaliai, konfliktų nebuvo. Vakare, apie 4–5 val., girtas E. U. buvo atėjęs pas jį į namus, paklausė, ar rodo kokį filmą. Jam pasakius, kad nerodo, E. U. pasakė, kad ateis vėliau, ir išėjo. E. U. visą laiką ateidavo televizoriaus pažiūrėti, nes padėdavo jam ūkyje. Tuo metu E. U. nebuvo sužalotas. Kaltinamojo tą dieną daugiau jis nebematė, kada jo tėvas su broliu išėjo iš E. U. namų, nežino. Anksčiau S. D. buvo susimušęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, gėrė ir su peiliu puolė. E. U. buvo ramaus būdo žmogus, nekonfliktiškas.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 15 val., su aklu savo tėvu J. P. nuėjo pas E. U., ten buvo S. D.. Jie išgėrė alaus ir po kokios valandos, apie 16 val., išėjo. Gerdami alų tarpusavyje bendravo normaliai, jokių piktumų nebuvo. Jiems išeinant, E. U. parsivarė S. D. dviratį į trobą, dviratis buvo prie parduotuvės, ant dviračio kažkokie maišeliai buvo užkabinti. S. D. tuo metu buvo pas E. U. namuose. S. D. ketino dviratį pasiimti, tačiau paskui jis (G. P.) matė, kad kaltinamasis be dviračio vaikščiojo. Ar po to kaltinamasis ėjo savo dviračio pasiimti, ar ne, nežino. Per tą laiką, kol jie buvo pas E. U., buvo užėjęs ir jo brolis G. P.. Kai E. U. išgėrė, matyt, norėjo eiti gult, tai S. D. varė lauk, bet pastarasis nėjo, burbuliavo tik kažką ant kėdės atsisėdęs. Jis su tėvu išėjo, o S. D. pasiliko. Apie 18 val. S. D. jis matė prie dirbtuvių, pastarasis ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, bet pardavėja neįsileido, nes girtas buvo. Tuo metu S. D. rankos buvo kruvinos. Seniūnui S. B. paklausus, kodėl kruvinos rankos, S. D. atsakė, kad gaidį nukirto. S. D. nieko namuose neaugina, jis nežino, ar kaltinamasis padėdavo kitiems gaidį nukirsti ar kiaulę papjauti. Nusipirkęs alaus jis nuėjo pas uošvę, o S. D. liko prie parduotuvės. E. U. tą dieną nebematė. Kitą rytą sužinojo, kad E. U. mirė. Jo brolis nuėjo ryte pas E. U. ir rado pastarąjį kruviną. Su E. U. bendraudavo, pastarasis padėdavo jiems malkas paruošti ir kita, buvo ramaus būdo, priešų neturėjo, jei negerdavo, namuose sėdėdavo, niekur neidavo, nekonfliktuodavo. Su S. D. tik kelis kartus jis yra gėręs, išgėręs kaltinamasis „pušinėdavo“, būdavo agresyvus, peilius su savimi nešiodavosi, yra peiliu grasinęs. Jis mažai atsimena, bet anksčiau S. D. savo brolį buvo sužalojęs plaktuku į galvą. S. D. blaivus yra normalus, o išgėrusio tai ir į parduotuvę neįsileidžia dėl jo charakterio, išgėręs jis „blūdija“.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kaime esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėja. Parduotuvė nuo mirusiojo E. U. namų yra netoli, už kelių šimtų metrų, bet nesimato. Parduotuvėje E. U. lankydavosi labai retai, kaltinamasis S. D. lankydavosi dažniau. 2011 m. kovo 10 d. po pietų, galėjo būti apie 16–17 valandą, į parduotuvę atėjo girtas kaltinamasis, atrodė kaip visada, tačiau buvo kruvinas, daugiau kruvinos buvo rankos, net dėmės nuo jo rankų ant šaldytuvo liko. Ji net nespėjo paklausti, ko pastarasis nori, nes pamačiusi kraują iš karto paprašė išeiti iš parduotuvės. Ji šiek tiek stumtelėjo kaltinamąjį, pastarasis nesipriešino ir išėjo. Tuo metu parduotuvėje buvo ir kitų pirkėjų. Išėjęs iš parduotuvės S. D. nuėjo link M. G. parduotuvės, esančios priešais E. U. namus. S. D. tą dieną daugiau į parduotuvę negrįžo. E. U. tą dieną į parduotuvę atėjęs nebuvo, apie pastarojo mirties aplinkybes jai nieko nežinoma.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis dešimt metų dirbo apylinkės seniūnu. Apie S. D. vietinių žmonių kalbų visokių buvo – kad seneliams grasindavo, prašydavo lašinių. E. U. buvo ramus, mažai rodydavosi, daugiausia namie būdavo. 2011 m. kovo 10 d., gal apie 14 val., grįždamas iš Kelmės į (duomenys neskelbtini) matė S. D., gulintį prie paminklo ant šaligatvio, šalia dar mažas dviratukas buvo. Apie 16–17 val. (duomenys neskelbtini) centre S. D. sutiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje stipriai išgėrusį ir kruvinomis rankomis, batai irgi kažkuo aptaškyti buvo. Kadangi jo asmeninė parduotuvė yra vieša vieta, jis pradarė duris ir išvarė kaltinamąjį iš parduotuvės. Kaltinamasis pasiliko kieme, o jis išvažiavo. Jis klausė kaltinamojo, kodėl šis kruvinas, kaltinamasis atsakė, kad gaidį ar vištą pjovė. Kaltinamasis S. D. ūkio neturėjo, todėl jis pagalvojo, gal kokia bobutė paprašė papjauti paukštį. Daugiau tą dieną kaltinamojo nematė. E. U. tą dieną apskritai nematė.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis buvo prašęs E. U. padėti vežti malkas 2011 m. kovo 10 d., tačiau E. U. sakė, jog tą dieną negalės, nes kitas žmogus jau paprašė padėti. Apie E. U. mirtį jis sužinojo 2011 m. kovo 11 d. ryte.

Liudytojas R. Z. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d. S. D. paprašė R. P. pavežti iki namų pasiimti pinigų. Kadangi R. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, vežė jis. Kaltinamasis S. D. buvo išgėręs. Jis nuvežė S. D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki pastarojo namų ir atgal, atstumas – kokie du kilometrai. Už kelionę kaltinamasis sumokėjo R. P., davė 20 Lt. Parvežęs S. D. išleido prie M. G. parduotuvės, E. U. gyvena kitoje kelio pusėje. Tą dieną S. D. dar matė vėliau, jau temstant, kartu su E. U. sankryžoje, toje pusėje, kur yra parduotuvė.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 11 val., išgėręs S. D. paprašė jo pavežti namų. Kadangi jis neturi vairuotojo teisių, vežė žmonos brolis R. Z.. Ant kaltinamojo sužalojimų nematė, tik pastarasis buvo purvinas. S. D. nuvežė iki namų ir parvežė atgal iki M. G. parduotuvės. E. U. namai yra kitoje gatvės pusėje. Kaltinamasis jam davė 20 Lt, paskui iš parduotuvės išėjęs dar 10 Lt padavė. Tą dieną E. U. jis nematė.

Liudytoja M. G. parodė, kad ji dirba parduotuvėje, M. G. įmonėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime priešais V. I. namą, kuriame gyveno ir E. U.. 2011 m. kovo 10 d., dar prieš 8 val. ryto, į jos namo kiemą atėjo S. D. ir klausė, ar greitai ji atidarys parduotuvę, nes nori nusipirkti alaus. Parduotuvę ji atidarė 8 val. S. D. nusipirko bambalį alaus ir nuėjo pas E. U.. Vėliau kaltinamasis dar buvo atėjęs, sakė, kad batono pamiršo nusipirkti. Taip pat ji matė, kaip P. nuėjo į E. U. namus, matė, kada pastarieji išėjo. Vėliau S. D. vėl atėjo į parduotuvę, turėjo 100 Lt, pirko daug maisto produktų, juos susidėjo į du maišelius. Tuos maišelius užkabino ant dviračio, dviratį paliko prie parduotuvės. Ji užsirakino parduotuvę ir kaltinamojo daugiau neįsileido, nes pastarasis buvo pagėręs, nenorėjo triukšmo. Kadangi ji nebeįsileido, kaltinamasis nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kaltinamojo dviratis su maisto produktų maišeliais liko prie jos parduotuvės. Atėjęs E. U. paėmė tuos maišelius. Grįžęs S. D. jos paklausė, kur dingo maišeliai su maisto produktais, ji pasakė, kad E. U. nusinešė į namus. Tada S. D. nuėjo pas E. U.. Kada S. D. išėjo iš E. U. namų, ji nematė. Kelinta valanda buvo, negali pasakyti. Tuo metu dirbdavo iki 18 val., iki uždarant parduotuvę daugiau nei S. D., nei E. U. nematė. 2011 m. kovo 11 d. atėjusi į darbą sužinojo, kad E. U. negyvas. Kas dar tą dieną pas E. U. buvo atėjęs, ji nematė. E. U. ramus buvo, neagresyvus. S. D. kartais būdavo agresyvus, kartais geras, konfliktų su juo nebūdavo, bet pastarojo ji privengdavo, nes būdavo įkyrus, pagėrusio neišvarysi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G., apklausta tyrėjos praėjus kelioms dienoms po įvykio, be kita ko, parodė, kad 2011 m. kovo 10 d. į parduotuvę S. D. vėl atėjo apie 17.50 val. ir nusipirko vieną batoną. Ji nematė, ar S. D. rankos buvo kruvinos, nes jis visada būna purvinas, todėl sunku būtų kraują įžiūrėti. Ji S. D. pasakė, kad jo pirktą maistą nusinešė E. U.. S. D., nieko nepasakęs, išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į E. U. namus (1 t., 97 b. l.).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 14 val., matė girtą S. D. gulintį prie paminklo. Po to, apie 16.30 val. S. D. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę girtas, kruvinais pirštais, parduotuvėje pradėjo tais kruvinais pirštais šaldytuvus grabalioti, ir pardavėja išprašė jį lauk. Apie 17.40 val. matė, kaip S. D. su E. U. susitiko sankryžoje, vienas priešais kitą, abudu girti. E. U. prašė S. D. rūkyti, ir jie pasiliko – vienas vienoje kelio pusėje, kitas kitoje. Jis dar buvo užėjęs į M. G. parduotuvę, o kai išėjo, M. G. uždarė parduotuvę ir tada jau nei S. D., nei E. U. nebebuvo. E. U. tuo metu sužalotas nebuvo. Kitą rytą apie 8.30 val. išgirdo, kad E. U. negyvas. Apie E. U. mirties aplinkybes niekas nieko nepasakojo.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji nieko nežino apie E. U. mirties aplinkybes. 2011 m. kovo 11 d., apie 8.20 val., G. P. jai pasakė, kad E. U. negyvas. Tuo metu ji buvo M. G. parduotuvėje, parduotuvė yra šalia E. U. namų. Pradariusi E. U. buto duris pamatė, kad E. U. rankos sustingusios, kraujuotas veidas.

Liudytoja D. Š. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje dabar kaltinamas S. D.. Kitą dieną po sulaikymo, galėjo būti 2011 m. kovo 12 d., S. D. ji pateikė įtarimą dėl E. U. nužudymo. Kiek prisimena, S. D. neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet į visus klausimus atsakė, taip pat kalbėjo visokius dalykus, nesusijusius su byla. S. D. viską papasakojo savanoriškai, visose apklausose dalyvavo gynėjas iš Raseinių, J.. S. D. ji apklausė tris kartus. Pirmos apklausos metu S. D. paaiškino, kad gavęs pašalpą jis girtavo, pirko degtinę, samdė žmones nuvežti į namus, taip pat girtavo ir E. U. namuose. S. D. sakė, kad su E. U. susimušė, kad E. U. jam sudavė, paskui jis sudavė E. U.. Jei gerai prisimena, S. D. sakė, kad E. U. jis sudavė į nosį. Pagal kaltinamojo žodžius, tas konfliktas vyko kieme, prie malkinės. Vėlesnėse apklausose S. D. jau neigė, kad mušė E. U., aiškino, kad paskutinį kartą su E. U. bendravo tik iki pietų, 12–13 val., kad vakare jie nebuvo susitikę, ir į E. U. namus nuėjęs nebuvo, bet pagal bylos medžiagą buvo liudytojų, kurie juos abu kartu matė vakare, o pardavėja M. G., kurios parduotuvė yra priešais E. U. namus, matė, kaip S. D. nuėjo į E. U. namus pasiimti dviračio ir maisto produktų. Kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad ant S. D. rūbų rasta E. U. kraujo, ji klausė kaltinamojo, kaip tas kraujas atsirado ant jo striukės, jeigu, pasak jo, tą dieną jie nesimušė, nekonfliktavo ir visai beveik nekontaktavo. S. D. paaiškino, kad policininkai nurengė jį, nuvežė jo striukę į lavoninę ir aptaškė E. U. krauju. S. D. nesakė, kodėl pakeitė parodymus.

Į policiją paskambinę žmonės pranešė, kad rastas lavonas. Kai operatyvinė grupė išvyko į įvykio vietą, dar, kiek ji žino, skambino kažkoks žmogus ir nurodė, kur yra S. D., kažkodėl įvardijo, kad dėl E. U. nužudymo reikia ieškoti būtent S. D.. Po to operatyvinė grupė važiavo per kaimą ir ieškojo kaltinamojo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, tyrė ir kitas šito įvykio versijas, tame kaime apklausė tikrai labai daug žmonių, ieškojo asmenų, tą dieną galbūt atvykusių į kaimą, bet nieko nenustatė. Visos aplinkybės rodė, kad vienas žmogus, kuris galėjo tai padaryti, buvo S. D..

Iš pradžių S. D. apklausos metu minėjo, kad nukirto kaimyno gaidį. Kadangi jo rankos buvo kruvinos, jo buvo paklausta, kodėl jos kruvinos. S. D. atsakė, kad jis nukirto kaimynų gaidį. Po to, tikslinant parodymus, kai ji paklausė, kieno gaidį pjovė, S. D. atsakė, kad nepjovė jokio gaidžio. Jai nekilo abejonių dėl S. D. kaltės. Siekiant nustatyti kaltininką, buvo vykdomos ir operatyvinės priemonės, nebuvo gauta jokių kitų duomenų, kad galėjo kažkas kitas tai padaryti.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2011 m. kovo 11 d. gyvenamajame name, esančiame Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., priklausančiame V. I., virtuvėje prie krosnies rastas E. U. lavonas, kruvina galva ir veidu. Įvykio vietoje rastas ir paimtas kirvis, daktiloplokštelės, nuoplovos, cigarečių nuorūkos, degtukai, šviesą atspindinti juosta (1 t., 8–16 b. l.).

Iš 2011 m. kovo 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad S. D. namuose, esančiuose Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., rastas dviratis (1 t., 20–23 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atstumas nuo E. U. namų iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., yra 252 m (1 t., 24–26 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. M 134/11(04) ir Nr. pM 25/11-134/1 (04) nurodyta, kad E. U. mirtis įvykio nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, galvos smegenų sužalojimo. E. U. atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sužalojimas (sumušimas), povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairiame ir dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, veide, kairio dilbio ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, smakro dešinėje pusėje padaryti bukais kietais daiktais netrukus prieš mirtį. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo septyniolikos smūgių bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo. E. U. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sužalojimo. E. U. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Tikėtina, kad E. U. padarytos muštinės žaizdos galvoje, atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, kietoje galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sužalojimas galėjo būti padaryti kirvio pentimi. Mirusiojo E. U. kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t., 28–31; 34 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 146/11 (01) nurodyta, kad ant kirvio, rasto įvykio vietoje, yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas E. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe (1 t., 59– 60 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 64/11 (01) nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad tirta E. U. odos žaizda Nr. 2 iš dešinio momens viršutinės dalies padaryta tirti pateikto įvykio vietoje kirvio pentimi, priekine jos dalimi ir priekine penties briauna, dviem smūgiais (1 t., 61–69 b. l.).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011 m. kovo 11 d. S. D. pateikė peilį, medžiaginį maišelį, laikrodį, piniginę, du megztinius, švarką, trumpikes, dvejas kelnes, šaliką, striukę, marškinius (1 t., 37 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 147/11(01) nurodyta, kad ant pateiktos tyrimui S. D. striukės rasti 3,0x4,0 cm ir 2,5x4,5 cm plote rusvi sutepimai. Atlikus šių objektų DNR tyrimą gautas E. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe (1 t., 73–74 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 318/11(04) nurodyta, kad 2011 m. kovo 22 d. atlikto tyrimo metu S. D. kūne sužalojimų nerasta (1 t., 54 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad 2011 m. kovo 11 d. 11.40 val. iš S. D. paimtame kraujyje rasta 0,45 promilės etilo alkoholio (1 t., 153 b. l.).

VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad S. D. yra psichiatrijos kabineto įskaitoje (1 t., 161 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 90TPK-46 nurodyta, kad S. D. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., 175 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-27/2011 nurodyta, kad rekomenduojama S. D. skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (1 t., 185–187 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-52 išvadoje nurodyta, kad S. D. šiuo metu konstatuojama paranoidinės šizofrenijos remisija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. D. nusikaltimo padarymo metu konstatuota paranoidinės šizofrenijos remisija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. D. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą ir būti teisiamas, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., 195–198 b. l.).

Ekspertė N. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2011 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 13 d. atliktos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad S. D. buvo daug kartų gydomas nuo paranoidinės šizofrenijos. Ekspertai konstatavo, kad S. D. yra paranoidinės šizofrenijos remisija. Šizofrenijos remisija yra ne pasveikimas, remisija tai yra pagerėjimas, neaktyvus ligos periodas, kada nebūna kliedesių, nėra haliucinacijų, yra tam tikri pakitimai, tačiau tai netrukdo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Remisija laikoma tada, kai žmogus daugiau nei penkerius metus nesilanko pas psichiatrą, ir nėra jokių reiškinių, dėl kurių jis patenka į psichiatrijos ligoninę. Dokumentai patvirtina, kad nuo 2001 m. S. D. į jokius gydytojus nesikreipė, elgiasi asocialiai, bet taip jis gyvena jau pusę gyvenimo, piktnaudžiauja alkoholiu, tą daro nuo 15 metų, iš esmės jo elgesys nesikeičia, jis visuomenėje elgiasi visą laiką taip. Kokių nors kliedesių ar suvokimo sutrikimų ekspertai nematė, pas juos S. D. buvo daug tylesnis nei teisme, dabar tai jis tikrai daug šneka. Jei būtų buvusi psichozė, jeigu S. D. būtų kalbėjęs nelogiškai, būtų buvęs neadekvatus, nemano, kad per šitiek metų kas nors nebūtų iškvietęs jam greitosios pagalbos ir jis nebūtų pakliuvęs į psichiatrinę ligoninę. Šizofrenija kaltinamajam buvo diagnozuota labai seniai. Kaip mato iš dokumentų, giminės, jei tik kaltinamasis namuose girtas patriukšmaudavo, paskutinius kelis kartus vežė gydyti tik dėl alkoholizmo, ir dėl elgesio būnant neblaiviam. Jokios psichozės tada nebuvo aprašyta – nei kliedesių, nei haliucinacijų, nors, kaip žinoma, būna ir alkoholinės psichozės, tačiau dokumentuose to nėra konstatuota. Negali pasakyti, ar anksčiau kaltinamasis buvo pagrįstai gydomas, iš to, kas aprašyta, matosi, kad kažkokia psichozinė būsena buvo, bet dabartiniu metu, po tiek metų, negali konstatuoti ir pasakyti, kokios kilmės ta psichozė buvo. Vertinant pagal medicininius dokumentus, kadangi buvo keletas diagnozių, šizofrenija atsirado žymiai vėliau, pradžioje buvo ir trauminė galvos smegenų liga, po to buvo ir protinis atsilikimas, bet visur figūravo besaikis girtavimas ir neadekvatus kaltinamojo elgesys visuomenėje, viskas buvo susiję su girtavimu. Kadangi dabar ryškesnio intelekto kritimo nemato, intelektas yra ant ribos, tačiau kaltinamasis gauna invalidumą, dėl kurio jis neprieštarauja, prieš daug metų buvo jam paskirta invalidumo grupė, ir niekas daugiau tos invalidumo grupės ir nebetikrino. Giminės kaltinamuoju nesidomi, nesirūpina, o geria S. D. jau daug metų, jokių požymių aktyvaus psichinio susirgimo, t. y. šizofrenijos, jie tikrai nematė, dėl to komisija ir vertino, kad tai yra remisija, jau pakankamai ilgalaikė, ne mažiau nei penkeri metai, o kaltinamojo elgesys ir visas pastarojo gyvenimo būdas yra nulemtas besaikio alkoholio vartojimo. Atliekant ekspertizę kaltinamasis irgi nuo visko gynėsi, jo mąstymas yra smulkmeniškas, tačiau kokių nors ypatingų pasekmių po tos traumos, apie kurią jis kalba, kad vaikystėje buvo sudaužta galva, 2011 m. rugpjūčio 27 d. apžiūrėjęs neurologas nerado. S. D. suvokia savo veiksmų esmę, gali juos valdyti, ir nusikalstamos veikos, kuri jam inkriminuojama, padarymo metu taip pat viską suvokė. O tai, kad jis pasakoja skirtingas versijas, tai teismas gali kvalifikuoti jo elgesį. Gal kai ko, atskirų detalių, kaltinamasis gali ir neprisiminti, nes jis tą dieną pakankamai daug gėrė. O toks kaltinamojo neadekvatus elgesys, nesiklausymas, nuolatinis kalbėjimas, yra tokia jo maniera, kaip daugelio žmonių, kurie stengiasi papasakoti savo išgyvenimus, detales. Kaltinamasis gina save, tokiu būdu bando papasakoti kiek įmanoma daugiau. Nuo to, kad S. D. yra daugiau kaip metus sulaikytas ir nevartoja alkoholio, iš esmės niekas pasikeisti neturėjo. Kaltinamasis, kaip socialinis žmogus, jau daug metų toks.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos kompleksinės, kartotinės ekspertizės akto Nr. 82 TPK-15/2012 išvadoje nurodyta, kad S. D. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu 2011 m. kovo 10 d. lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuojama šizofrenijos remisija ir paprasto girtumo būklė, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamo veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. S. D. šiuo metu konstatuojama šizofrenijos remisija, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. S. D. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., 122–129 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis S. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – tyčia itin žiauriai nužudė E. U..

Kaltinamasis S. D. nepripažino savo kaltės dėl E. U. nužudymo ir buvo nenuoseklus kiekvienos apklausos metu skirtingai aiškindamas 2011 m. kovo 10 d. įvykių eigą, bendravimo su E. U. aplinkybes, ir nesugebėjo logiškai paaiškinti prieštaravimų savo parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltinamasis S. D. nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d., liudytojai M. G. pasakius, kad prie parduotuvės paliktą jo dviratį nuvarė E. U., jis nuėjo link E. U. namų, rado dviratį, pamestą prie namo, pamatė prie malkinės E. U., šis pasakė, kad išbadysiąs jam (kaltinamajam) akis ir pagaliuku gal keturis kartus sudavė jam į veidą, tada jis (kaltinamasis) kumščiu smogė E. U. į veidą, E. U. nugriuvo ant žemės, iš nosies E. U. bėgo kraujas, todėl jam ant rankos galėjo koks lašas užtikšti (1 t. 107 b. l.). Kitos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. D. jau aiškino, kad kovo 10 d., po 16 val., jis nebuvo nuėjęs į E. U. namus, tą dieną jam iš pirštų bėgo kraujas, bet jis nepamenąs, kur rankas susižalojo, tarp jo ir E. U. nebuvo jokio konflikto, jie nesimušė, E. U. namuose jis buvo tik ryte, apie 10 val. (1 t., 108–110 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D., aiškindamas, kad kovo 10 d. E. U. namuose dar buvo ir apie pusę antros, kad M. G. pasakius, jog jo prekes paėmė E. U., į pastarojo namus jis nebėjo, tačiau vėl nurodė, kad E. U. sakė, jog išbadys jam (kaltinamajam) akis, ir jis „biški“ tekštelėjo E. U., o kaip kraujas ant jo striukės atsirado, teigė nežinantis, ir iškėlė versiją, kad kas nors jo striukę galėjo sutepti. Kito teismo posėdžio metu kaltinamasis S. D. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 18 val., iš M. G. parduotuvės jis nuėjo į „pagrabą“, į E. U. namus nebėjo, o konfliktas su E. U., kurio metu pastarajam jis sudavė, buvo ne kovo 10 dieną, o anksčiau. Kaltinamojo aiškinimu, E. U. kraujas ant jo striukės atsirado, nes pareigūnai specialiai sutepė radę lavoną, o liudytojai meluoja matę jį kartu su E. U. vakare. Be to, tos pačios apklausos metu kaltinamasis jau aiškino, kad konflikto su E. U. metu, po jo smūgio E. U. į nosį, pastarajam iš nosies kraujas nebėgo, kad E. U. nebuvo kruvinas, o savo dviratį jis rado ne prie E. U. namų, kaip aiškino ankstesnių apklausų metu, o prie kioskelio.

Tokius nenuoseklius, prieštaringus ir nelogiškus kaltinamojo parodymus ta apimtimi, kuria jis neigia savo kaltę dėl E. U. nužudymo, kolegija vertina kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta kaip prieštaraujančius visumai kitų byloje surinktų įrodymų.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. E. U. namuose girtavo E. U., kaltinamasis S. D., G. ir J. P. (liudytojų G. ir G. P. parodymai), to neneigia ir pats kaltinamasis. Liudytojo G. P. teigimu, iš E. U. namų jis su tėvu išėjo apie 16 val., S. D. pasiliko. Po to, kaip nurodė liudytojas G. P., apie 16–17 val. girtas E. U. buvo atėjęs pas jį į namus, E. U. nebuvo sužalotas. Liudytojas K. M. parodė, kad apie 17.40 val. matė girtus S. D. ir E. U. sankryžoje. Liudytojos M. G. aiškinimu, 2011 m. kovo 10 d. 8 val. S. D. pirko alaus, vėliau pirko daug maisto produktų, kuriuos apie 17.50 val. paliko maišeliuose ant dviračio prie parduotuvės. S. D. paliktus maisto produktus, liudytojos M. G. teigimu, pasiėmė E. U., apie tai ji (M. G.) pasakė grįžusiam į parduotuvę S. D., šis nuėjo į E. U. namus. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats kaltinamasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu taip pat aiškino, kad liudytojai M. G. pasakius, kad prie parduotuvės paliktą jo dviratį nuvarė E. U., jis nuėjo į E. U. namus, kur rado dviratį, ir konfliktavo su E. U. – E. U. pagaliuku gal keturis kartus sudavė jam į veidą, o jis kumščiu smogė E. U. į nosį (1 t. 107 b. l., taip pat liudytojos D. Š. parodymai). Nukentėjusioji V. I. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d. apie 17 val. pas ją buvo užėjęs išgėręs brolis E. U., kuris gyveno tame pačiame name, po to ji buvo nuėjusi į G. šermenis, ten buvo atėjęs ir kaltinamasis, o grįžusi namo apie 20 val. brolio nebematė, jokio triukšmo pastarojo kambaryje negirdėjo, šviesos brolio kambaryje nebuvo. Jeigu būtų triukšmaujama, nukentėjusiosios teigimu, ji būtų girdėjusi. Kaip matyti iš liudytojo G. P. parodymų, apie 18 val. jis matė S. D. prie dirbtuvių, girtą, kruvinomis rankomis, einantį į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Minėto liudytojo teigimu, seniūnui S. B. S. D. pasakė, kad rankas susikruvino kirsdamas gaidį. Liudytojas S. B. patvirtino, kad matė S. D. kruvinomis rankomis ir kažkuo aptaškytais batais, kad S. D. aiškino paukštį pjovęs. Palyginti nežymūs neatitikimai liudytojų parodymuose dėl įvykių laiko yra paaiškinami savaime suprantamu asmens suklydimu atkuriant įvykio aplinkybes apie tų įvykių metu jiems ne itin reikšmingas detales. 2011 m. kovo 11 d., apie 8 val., E. U. rastas negyvas savo namuose (liudytojo G. P. parodymai).

Taigi šiais bylos duomenimis atkurta įvykių eiga leidžia pagrįstai manyti, kad E. U. buvo nužudytas 2011 m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 17–18 val., t. y. nuo tada, kai kaltinamasis S. D., liudytojos M. G. teigimu, nuėjo į E. U. namus, iki 20 val., kai į namus grįžo nukentėjusioji V. I., teigusi, kad nuo to laiko jokio triukšmo E. U. kambaryje negirdėjusi, šviesos nemačiusi. Įvertinusi šią nenutrūkstamą netiesioginių įrodymų grandinę, nors byloje nėra duomenų, tiesiogiai įrodančių, kad mirtinus sužalojimus E. U. padarė būtent kaltinamasis S. D., kolegija sprendžia, jog galima padaryti logiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis S. D. buvo įvykio vietoje – E. U. namuose – kaip tik tada, kada buvo nužudytas nukentėjusysis, ir kolegijai nekyla abejonių, jog būtent kaltinamasis nužudė E. U.. Tokį kolegijos įsitikinimą sustiprina ir kaip liudytoja apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės D. Š. parodymai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo tirtos ir kitos nagrinėjamo įvykio versijos, tame kaime apklausta tikrai labai daug žmonių, ieškota asmenų, galbūt tą dieną atvykusių į kaimą, bet nieko nenustatyta. Tyrėjos teigimu, siekiant nustatyti kaltininką, buvo vykdomos ir operatyvinės priemonės, tačiau nebuvo gauta jokių kitų duomenų, kad kažkas kitas galėjo tai padaryti, visos aplinkybės rodė, kad vienas žmogus, kuris galėjo nužudyti E. U., buvo S. D..

S. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant pateiktos tyrimui S. D. striukės rasti 3,0x4,0 cm ir 2,5x4,5 cm plote rusvi sutepimai, ir atlikus šių objektų DNR tyrimą gautas E. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe (1 t., 73–74 b. l.). Kaltinamojo versija, kad jo striukę nužudytojo krauju sutepė pareigūnai, yra nepagrįsta jokiais bylos duomenimis ir visiškai neįtikinama. Abejoti pareigūnų veiksmų objektyvumu ar sąžiningumu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus kolegija neturi jokio pagrindo.

Be to, apie išgėrusio kaltinamojo S. D. agresyvumą, net grasinimus peiliu, byloja liudytojų G. ir G. P., M. G., S. B. parodymai, kaltinamojo charakteristika iš seniūnijos (1 t., 158 b. l.).

Įvertinusi visas pirmiau aptartas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu atmetus prielaidas, jog E. U. galėjo mirtinai sužaloti kiti asmenys, galima daryti neabejotiną išvadą, kad inkriminuojamą nusikaltimą padarė būtent S. D., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė.

Nustatydama E. U. padarytų sužalojimų skaičių bei sužalojimo mechanizmą, kolegija remiasi teismo medicinos specialisto išvadomis, kadangi kaltinamasis neigia savo kaltę, o liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nėra. Specialisto išvadą, kad E. U. mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti kirvio pentimi, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad netoli E. U. lavono rastas kirvis (1 t., 8–16 b. l.), ant kurio, remiantis Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, rastas E. U. kraujas (1 t., 59–60 b. l.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis S. D. neprisipažino kaltu dėl E. U. nužudymo, taigi ir neišreiškė savo požiūrio į galimas savo veiksmų pasekmes. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – didelis sužalojimų kiekis, smūgiavimas kirviu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, palikimas įvykio vietoje nekviečiant pagalbos, rodo, kad kaltinamasis suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis nuo jo veiksmų neišvengiamai mirs, ir norėjo taip veikti. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis S. D. nužudė E. U. veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Taip pat kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis S. D. nužudė E. U. itin žiauriai, kadangi nukentėjusiajam E. U. gyvybė buvo atimta itin skausmingu būdu, nes daugiausia smūgiuota kirviu į galvą, padaryta daug (septyniolika) kūno sužalojimų ir, kaip nurodoma specialisto išvadoje, sužalojimai padaryti prieš mirtį. Nors, kaip matyti iš bylos duomenų, nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau tai nereiškia, kad jis nejautė stipraus skausmo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį. Taigi, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį, kolegija sprendžia, kad kaltinamasis S. D. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajam yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama kaip itin žiaurus nužudymas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinime S. D. nurodoma, kad jis nužudė E. U. tarpusavio konflikto metu, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, kaltinamasis neigia padaręs inkriminuojamą veiką, ir nėra byloje nustatyta liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, taigi ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nužudė E. U. tarpusavio konflikto metu. Todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo S. D. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio dieną patvirtina ne tik apklaustų liudytojų, jo paties parodymai, bet ir patikrinimo alkotesteriu kitą dieną po įvykio rezultatai (1 t., 153–154 b. l.). Apie apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui kolegija sprendžia atsižvelgdama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – suduotas didelis skaičius smūgių kirviu seniai pažįstamam nukentėjusiajam į galvą. Tokio kaltinamojo elgesio priežastimi, kolegijos nuomone, buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos kompleksinės, kartotinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad S. D. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu 2011 m. kovo 10 d. lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuojama šizofrenijos remisija ir paprasto girtumo būklė, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamo veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. S. D. šiuo metu konstatuojama šizofrenijos remisija, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. S. D. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (2 t., 122–129 b. l.).

Esant tokioms ekspertų išvadoms, sprendžiama, kad kaltinamasis S. D. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką.

Skirdama bausmę kaltinamajam už padarytą nusikaltimą kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.

Kaltinamasis S. D. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nustatydama bausmės dydį (BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 m. arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos), kolegija vertina ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad kaltinamasis S. D. administracine tvarka nebaustas (1 t., 167 b. l.), anksčiau neteistas (1 t., 111–112 b. l.), tačiau iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos abėcėlinės kortelės kopijos (1 t., 165 b. l., vertimas – 2 t., 42 b. l.) matyti, kad S. D. LTSR Kelmės rajono Liaudies teismo 1983 m. balandžio 22 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LTSR BPK 355, 352, 362 str., nukreipiant į specialaus tipo psichiatrinę ligoninę Černiachovsko mieste Kaliningrado srityje, nusikaltimo pobūdis – tyčinis nužudymas (LTSR BK 16, 104 str.). Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos charakteristikoje nurodyta, jog S. D. vedė asocialų gyvenimo būdą, seniūnijoje žinomas kaip agresyvus, konfliktiškas asmuo (1 t., 158 b. l.). Be to, byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo S. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (vidurkis 14 m.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. I. pripažinta civiline ieškove dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 80 b. l.), nukentėjusysis R. I. pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2700 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 87 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. patikslino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir paaiškino, kad E. U. laidotuvėmis rūpinosi jis, tačiau neturi jokių dokumentų, patvirtinančių išlaidas, nurodė, kad laidojimo pašalpą – 1040 Lt – gavo ir realiai patyrė išlaidų apie 1660 Lt.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo S. D. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. I. parodymų matyti, kad nukentėjusioji gyveno tame pačiame name, kaip ir nužudytasis jos brolis (tai liudija ir bylos duomenys), jų santykiai buvo artimi, ji labai išgyveno dėl brolio mirties. Nukentėjusysis R. I. paaiškino, kad ir jo santykiai su dėde E. U. buvo artimi, jų amžiaus skirtumas buvo 7 metai, ir augdami jie daug laiko praleido kartu.

Neabejotina, kad tiek nužudytojo E. U. sesuo V. I., tiek sūnėnas R. I. dėl E. U. mirties patyrė psichinį stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala. Nukentėjusiesiems neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo S. D. padaryto tyčinio nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių, todėl ją turi atlyginti kaltinamasis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, tačiau, įvertinusi bylos aplinkybes ir siekdama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. I. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai pagrįstai įvertinti 5000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, o nukentėjusiojo R. I. – 2000 Lt, t. y. pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per dideli, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir tenkinami visiškai.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo (patikslintas civilinis ieškinys – 1660 Lt), tačiau jokių ieškinio dydį patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų teismui nepateikė ir nurodė jų neturintis. Todėl R. I. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kirvis, peilis, maišelis, laikrodis, piniginė, du megztiniai, švarkas, trumpikės, dvejos kelnės, šalikas, striukė, marškiniai, vokas su 2 daktiloplokštelėm, 4 vokai su nuoplovomis, 3 vokai su cigarečių nuorūkomis, vokas su degtukais, vokas su šviesą atspindinčia juosta, vokas su nagų pavyzdžiais, 3 vokai su nuoplovomis, vokas su sauso kraujo pavyzdžiu, 3 vokai su DNR ėminiais, – saugomi Šiaulių AVPK Kelmės r. PK (1 t., 41–43 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.) .

Kaip matyti iš pažymų, už nukentėjusiosios V. I., liudytojų V. S., A. G. kelionės išlaidas į teisiamuosius posėdžius išmokėta 32,40 Lt (2 t., 43–45 b. l.) valstybės lėšų. Kaltinamasis S. D. pripažįstamas kaltu, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jo valstybei (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką S. D. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2011 m. kovo 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gruodžio 10 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. D. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš S. D. V. I. 5000 Lt ir R. I. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

R. I. civilinį ieškinį dėl 1660 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš S. D. 32,40 Lt proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kirvį, peilį, maišelį, laikrodį, piniginę, du megztinius, švarką, trumpikes, dvejas kelnes, šaliką, striukę, marškinius, voką su 2 daktiloplokštelėm, 4 vokus su nuoplovomis, 3 vokus su cigarečių nuorūkomis, voką su degtukais, voką su šviesą atspindinčia juosta, voką su nagų pavyzdžiais, 3 vokus su nuoplovomis, voką su sauso kraujo pavyzdžiu, 3 vokus su DNR ėminiais, – saugomus Šiaulių AVPK Kelmės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikmenas su vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam S. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Irena IvanovienėBoleslovas Kalainis