Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-123/2012

Teisėjas Antanas Šeštokas Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00205-2009-7

2012 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 28 MGL dydžio, t. y. 3640 Lt bauda.

D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš nuteistojo D. V. priteista V. J. naudai 470,00 Lt, L. M. naudai 350,00 Lt, O. A. naudai 900,00 Lt, I. B. naudai 1080,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 80,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 76,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išlaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio persirengimo kambario duris, įsibrovė į patalpą - kavinės „M. L.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, persirengimo kambarį, po to išlaužęs persirengimo patalpoje buvusių trijų metalinių spintelių užraktus, iš pirmos spintelės pagrobė svetimą turtą – V. J. priklausančią juodos spalvos rankinę 20,00 Lt vertės, su joje buvusiais dviem raktais su pakabuku, kurių vieno rakto vertė 20,00 Lt, antro rakto vertė – 30,00 Lt, pakabuko vertė 4,00 Lt, ausinuku su ausinėmis „Ipode apple“ 300,00 Lt vertės, piniginę 20,00 Lt vertės, su joje buvusiais 150,00 Lt grynųjų pinigų, AB „Swedbank“ mokėjimo priemone „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės kortele, išduota V. J. vardu ir dokumentais: nukentėjusiojo V. J. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele ir Lietuvos Respublikos piliečio pasu, O. A. priklausančią baltos spalvos rankinę 40,00 Lt vertės, su joje buvusiais keturiais raktais su pakabuku, kurių vieno rakto vertė 5,00 Lt, bendros 20,00 Lt vertės, automobilio „VW Golf“ užvedimo rakteliu su signalizacijos pultu bendros 100,00 Lt vertės, rudos spalvos piniginę 100,00 Lt vertės, su joje buvusiais 800,00 Lt grynųjų pinigų, AB „Hansabankas“ mokėjimo priemone „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ nuolaidų kortele, išduotomis O. A. vardu, prekybos centro parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortele „Ačiū“, AB „Hansabankas“ elektroninės bankininkystės kortele, EURO vaistinės nuolaidų kortele „Medus“, prekybos sistemos „Norfa“ nuolaidų kortele, Hansa bankas informacine kortele, mobilaus ryšio išankstinio apmokėjimo kortele „Ežys“ ir dokumentais: nukentėjusios O. A. vardu išduotu neįgaliojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu Nr. SD 0743450, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, vairuotojo pažymėjimu, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš antros spintelės pagrobė svetimą turtą - I. B. priklausančią oranžinės spalvos rankinę 100,00 Lt vertės su joje buvusiais dviem buteliukais kvepalų po 40,00 Lt vertės kiekvienas, bendros 80,00 Lt vertės, automobilio „Mazda 323“ užvedimo dviem rakteliais su pakabuku bendros 50,00 Lt vertės, dviem namų raktais su pakabuku bendros 10,00 Lt vertės, piniginę 35,00 Lt vertės su joje buvusiais 1000,00 Lt grynųjų pinigų, AB „Swedbank“ mokėjimo priemone „VISA Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ mokėjimo priemone „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduotomis I. P. vardu, ir dokumentais: nukentėjusiosios I. B. vardu išduota asmens tapatybės kortele, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš trečios spintelės pagrobė svetimą turtą - L. M. priklausančią baltos spalvos rankinę 30,00 Lt vertės su joje buvusiais dviem raktais su dviem pakabukais, neturinčiais turtinės vertės, medžiaginę piniginę 20,00 Lt vertės su joje buvusiais 210,00 Lt grynųjų pinigų, AB „Swedbank“ mokėjimo priemone „VISA Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“ mokėjimo priemone EGO, išduotomis L. M. vardu ir nukentėjusiosios L. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele. Tokiu būdu, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiems V. J. - iš viso 544,00 Lt turtinę žalą, O. A. - iš viso 1060,00 Lt turtinę žalą, I. B. – iš viso 1275,00 Lt turtinę žalą ir L. M. – iš viso 260,00 Lt turtinę žalą.

D. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.11 val., išlaužęs (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kabineto Nr. 2 durų užraktą 76,00 Lt vertės, pasikėsino įsibrauti į kabinetą bei pagrobti „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus patalpos apsaugos signalizacijai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Dėl šios nusikalstamos veikos D. V. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino netinkamai ir nepagrįstai D. V. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą bei paskyrė per švelnią bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Skunde nurodoma, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. 178 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis išlaužęs durų užraktą, pasikėsino įsibrauti į patalpą ir pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, nes nėra nustatyta liudytojų, buvusių netoli įšlaužtų durų, kurie galėjo tai matyti, ar žinoti apie įvykio aplinkybes. Prokuroro nuomone, teismas neįvertino svarbių liudytojo V. A., dirbančio (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, parodymų. Be to, išnagrinėjus teisme visą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad (duomenys neskelbtini) patalpų duris išlaužti galėjo tik nuteistasis, o ne kas kitas, nes pas jį buvo rastos ir išimtos pirštinės bei replės, kuriomis jis naudojosi lauždamas duris.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nesuprato 2011 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados ir todėl netinkamai įvertino minėtą specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad tirti pateikto pluoštų gumulėlio (pumpuro), paimto įvykio vietoje nuo durų staktos ties įleidžiama durų spynos užkaba, pluoštai yra vienodi pirštinių, paimtų nuteistojo asmens kratos metu, pluoštams. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tiek pirštinės, tiek replės buvo sąlytyje su išlaužtomis durimis ar jų atskiromis dalimis. Prokuroro nuomone, teismas be pagrindo patikėjo nuteistojo išgalvota versija, kad durys buvo išlaužtos iki jo, bei nuteistojo parodymais, kad jis pirštines nešiojosi su savimi automobilio remontui ir jas specialiai užsidėjo tik tam, kad praverti jau išlaužtas duris iš smalsumo, o replių jis apskritai nenaudojo ir išėmęs nebuvo. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio, kad abiejų nusikaltimų, už kuriuos buvo teisiamas D. V., padarymo braižas yra vienas ir tas pats.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, nuteisęs D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskyrė jam mažesnę bausmę nei prašė prokuroras, neatsižvelgęs į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Šios nusikalstamos veikos padaryme jis prisipažino tik teisme, teistas eilę kartų už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, nedirbo, iš paskirtų bausmių išvadų nepadarė ir pasitaisymo keliu nepasuko, todėl esant tokioms aplinkybėms matyti, kad teismas, paskyręs D. V. dvejus metus laisvės atėmimo, neįvertino to, kad nebuvo pasiekti tikslai sulaikyti D. V. nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl D. V. skirtina griežtesnė reali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija, ištyrus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas D. V. kaltės klausimą dėl pasikėsinimo pagrobti „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą, įsibraunant į patalpą (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. , netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl dėl šios nusikalstamos veikos nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu, taip pat paskyrė jam per švelnią bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, D. V. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. aiškino, kad į „(duomenys neskelbtini)“ buvo užėjęs ieškodamas viešbučio. Apie tai, kad centro patalpų rūsyje būtų matęs išlaužtas duris bei bandęs jas turėtomis pirštinėmis praverti, nieko neminėjo (t. 3, b. l. 66-68).

Duodamas parodymus teisme, jis parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d., po pietų su žmona automobiliu atvažiavo į Druskininkus pailsėti, todėl ieškojo viešbučio, kuriame galėtų apsistoti. Bevažiuojant pamatė užrašą „(duomenys neskelbtini)“, o privažiavus, suprato, jog tai sporto centras. Žmona liko sėdėti automobilyje, o jis nuėjo į sporto centrą ieškoti viešbučio, tačiau ten viešbučio nerado, todėl užlipo į antrą bei trečią aukštą. Visos durys buvo užrakintos, darbuotojų nebuvo. Vėliau išgirdo pusrūsyje grojančią muziką ir nusileido ten bei tamsiu koridoriumi nuėjo į jo galą, kur buvo dvejos durys - vienos į sporto salę, kur sportavo žmonės, kitos durys buvo nepilnai uždarytos ar išlaužtos ir pro jas sklido šviesa. Tuomet jis, kad nebūtų apkaltintas išlaužęs duris, išsitraukęs iš krepšio pirštines, kurias buvo pasiėmęs jeigu reikėtų remontuoti automobilį, jomis pravėrė duris. Duris atidarė iš smalsumo. Krepšyje taip pat turėjo reples, kurios buvo reikalingos žmonos laikrodžiui taisyti, tačiau jomis prie durų prisilietęs nebuvo. Išeidamas koridoriuje sutiko žmogų, kurio paklausė kur yra viešbutis. Ar išeinant kas nors jam iš paskos ėjo, nežino. Pirmame aukšte sutiko policininką. Išėjus į lauką, pareigūnai jį sulaikė (t. 3, b. l. 194-195). Taigi matyti, kad ikiteisminiame tyrime D. V. duoti parodymai nuo parodymų teisme skiriasi esminėmis detalėmis (dėl bandymo atidaryti išlaužtas kabineto duris, dėl atsiradusių pluoštų bei laužimo pėdsakų ant durų), šias detales teisme bandant derinti prie kitų byloje surinktų įrodymų.

Be to, tokie D. V. duoti parodymai yra pilnai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu. Sporto centre įrengta apsaugos signalizacija. 2009 m. rugpjūčio 31 d. sporto centro administracijos kabinete suveikė durų apsaugos signalizacija ir jis nuėjo pasižiūrėti. Administracijos kabinetas yra koridoriaus gale, o šalia – treniruoklių salė. Einant link kabineto, prasilenkė su dviem nepažįstamais vyriškiais, kurių vienas paklausė, kaip patekti į viešbutį. Vyriškiai įtarimų nesukėlė, kadangi koridoriumi vaikšto daug nepažįstamų žmonių, atėjusių į treniruoklių salę. Užsidegęs apšvietimą prie administracijos kabineto durų pamatė, kad durys praviros, jų spyna išlaužta. Norėjo paskambinti direktoriui, bet tuo metu atėjo policijos pareigūnai. Jis pastariesiems pasakė, kad išlaužtos durys ir, kad jis prasilenkė su dviem vyriškiais. Tuomet pareigūnai nubėgo link išėjimo, kur vieną vyrą sulaikė (t. 3, b. l. 132-133, 197-198).

2009 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t 2, b. l. 1-3) pasitvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pusrūsyje esančių administracijos kabineto Nr. 2 durų staktos kairėje pusėje įleidžiamos spynos užkaba sulankstyta, ant jos matosi įrankio palikti įsilaužimo pėdsakai; duryse esanti įleidžiama spyna užrakintoje padėtyje, liežuvėlis palenktas, ant spynos dėžutės išorinio paviršiaus ties liežuvėliu yra įrankio palikti įsilaužimo pėdsakai; ant staktos rastas oranžinės spalvos siūlas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta oranžinės spalvos siūlas, durų staktos spynos užkaba bei durų spyna, taip pat padarytos bei paimtos dvi įspaudimo žymių atliejos.

2009 m. rugpjūčio 31 d. D. V. asmens kratos protokolu (t 2, b. l. 24) pasitvirtina, kad be kitų daiktų, iš D. V. buvo paimta mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pora oranžinės spalvos medžiaginių pirštinių bei rudos spalvos rankinėje buvusios replės.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams atlikus tekstilės pluoštų gumulėlio (siūlo), paimto įvykio vietos apžiūros metu nuo (duomenys neskelbtini) administracijos kabineto durų staktos, taip pat durų staktos užkabos, įleidžiamos durų spynos, dviejų įsilaužimo pėdsakų išliejų bei nuteistojo asmens kratos metu paimtų replių ir pirštinių tyrimą, 2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b. l. 54-70) pasitvirtina, kad tirti pateikto pluoštų gumulėlio (pumpuro), paimto įvykio vietoje nuo durų staktos ties įleidžiama durų spynos užkaba, pluoštai yra vienodi pirštinių, paimtų D. V. asmens kratos metu, pluoštams; ant tirti pateiktos durų staktos užkabos rasta pavienių keturių tipų pluoštų, vienodų pirštinių paimtų D. V. asmens kratos metu, dominuojantiems pluoštams; ant tirti pateiktų pirštinių, paimtų D. V. asmens kratos metu, yra geltonos su pilku atspalviu spalvos metaliukų dažų dalelių, kurios yra vienodos durų staktos spynos užkabos dangos dažams; ant tirti pateiktų pirštinių, paimtų D. V. asmens kratos metu, yra plieno mikrodalelių. Tirti pateikta durų staktos spynos užkaba taip pat yra plieninė; tirti pateiktos pirštinės, paimtos D. V. asmens kratos metu, ir tirti pateikta durų staktos spynos užkaba buvo sąlytyje (kontaktavo); tirti pateiktos durų staktos užkabos laužimo pėdsakai palikti įrankiu, turinčiu žiaunas ir tokia pat žiaunų darbinio paviršiaus konstrukciją, kaip ir tirti pateiktų replių žiaunų konstrukcija; ant tirti pateiktų replių, paimtų D. V. asmens kratos metu, yra geltonos su pilku atspalviu spalvos metaliukų mikrodalelių, kurios yra vienodos durų staktos spynos užkabos dangos dažams; ant tirti pateiktų replių, paimtų D. V. asmens kratos metu, yra plieno mikrodalelių. Tirti pateikta durų staktos spynos užkaba taip pat yra plieninė. Didelė tikimybė, kad ant įvykio vietoje paimtos durų staktos spynos užkabos esantys įsilaužimo įrankių pėdsakai yra palikti tirti pateiktomis replėmis, paimtomis D. V. asmens kratos metu.

Tokiu būdu, visi aukščiau išvardinti specialisto išvados teiginiai patvirtina faktą, kad D. V. buvo nusikaltimo vietoje, kad ne tik pirštinės, bet ir jo asmens kratos metu rastos replės kontaktavo su durų staktos spynos užkaba, kas pilnai paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis tik iš smalsumo pravėrė duris ir nuo jų nuėjo, ir patvirtina tą aplinkybę, kad durų spynos išlaužimui, be kažkokio kito įrankio, buvo panaudotos ir nuteistojo turėtos replės. Šias aplinkybes pilnai patvirtina tai, kad pirštinių dalelių rasta ant durų staktos, o ant pirštinių rasta geltonos su pilku atspalviu spalvos metaliukų dažų dalelių, kurios yra vienodos durų staktos spynos užkabos dangos dažams, bei plieno mikrodalelių, taip pat, kad tokių pačių geltonos su pilku atspalviu spalvos metaliukų mikrodalelių, kurios yra vienodos durų staktos spynos užkabos dangos dažams bei plieno mikrodalelių rasta ant asmens kratos metu pas nuteistąjį rastų replių. Taigi, minėtos specialisto išvados pilnai paneigia nuteistojo teiginius, kad jis replėmis nesilietė prie neva iki jo išlaužtų kabineto durų (t. 3, b. l. 194-195). Todėl esant prieštaravimams tarp nuteistojo parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kurie yra patvirtinti specialistų išvadomis, kolegija laiko įrodytu, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Pažymėtina tai, jog nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis iš viso nenurodė, jog buvo atidaręs išlaužtas duris. Iš pradžių nuteistasis teigė nematęs, ar minėtos durys buvo išlaužtos (3 t., b. l. 5-6). Tokius nuteistojo parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nėra užfiksuota, jog jis būtų rodęs, kaip praveria išlaužtas kabineto duris (3 t., b. l. 69-78). Net susipažinęs su specialisto išvada Nr. 11-2521 (09), 11-2631 (09), 11-2899 (09), nuteistasis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jo asmens kratos metu paimtų pirštinių fragmentai galėjo atsirasti ant (duomenys neskelbtini) durų staktos bei plieno dalelės ant jo turėtų replių (3 t., b. l. 60-61, 66-68). Versiją, kad neva durys buvo išlaužtos dar iki jam ateinant, kad užsidėjęs pirštines jas pravėrė tik iš smalsumo, D. V. pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl to teigtina, kad apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino prieštaravimų D. V. parodymuose, nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktą aplinkybių aiškinimą ikiteisminio tyrimo metu, o remiasi tik teisme duotais parodymais, kurie akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintą reikalavimą teismui įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šis pažeidimas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo D. V. atžvilgiu priėmimą.

Taip pat pažymėtina, kad nors liudytojas V. A. ir nematė, kas konkrečiai išlaužė kabineto duris, tačiau kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama, daryti išvadai, kad tai padarė nuteistasis D. V.. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė laikoma įrodyta tik esant liudytojų, kurie betarpiškai matė kaip traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo darė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodymams. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra įrodoma arba paneigiama vertinant surinktų įrodymų visumą, o ne vien tik liudytojų parodymus. Šiuo konkrečiu atveju, nors liudytojas ir nematė, kaip nuteistasis išlaužė kabineto duris, tačiau jis matė, kad nuteistasis kartu su dar vienu juodai apsirengusiu vyriškiu ėjo iš koridoriaus, kuriame ir buvo išlaužtos durys, galo. Vertinant liudytojo parodymus, kartu su specialisto išvada Nr. Nr. 11-2521 (09), 11-2631 (09), 11-2899 (09), paties koridoriaus, kuriame liudytojas prasilenkė su nuteistuoju ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savybėmis (koridorius teisus, 20-25 metrų ilgio), paties nuteistojo parodymais, signalizacijos suveikimo laiku (apie 18.11 val.), kito nusikaltimo, už kurio padarymą skundžiamu Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas D. V., braižu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent šis asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Taip pat pirmos instancijos teismas, išteisindamas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. 178 str. 2 d. pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad laužimo pėdsakai palikti ne tik replėmis, bet ir kitais įrankiais (2 t. b. l. 63;), būtent – „ant tirti pateiktų pirštinių ir replių, paimtų D. V. asmens kratos metu, nėra dažų vienodų įleidžiamos durų spynos priekinės plokštės dažų dangai; laužimo pėdsakai, užfiksuoti tirti pateiktose išliejose, palikti ne tirti pateiktomis replėmis, paimtomis D. V. asmens kratos metu; ant įvykio vietoje paimtos durų įleidžiamos spynos velkės ir priekinės plokštės esantys įsilaužimo įrankių pėdsakai yra palikti ne replėmis, paimtomis D. V. asmens kratos metu“, taigi kaltinimas nesieja D. V. su nenustatytu įsilaužimo įrankiu. Tokiu atveju, pirmos instancijos teismo vertinimu, išliko nepaneigta versija, kad nenustatytas asmuo nenustatytu įrankiu išlaužė kabineto duris ir jas paliko praviras. Pirmos instancijos teismo vertinimu ši versija pilnai tikėtina, kadangi byloje nustatyta, kad greta išlaužtų durų buvo ne tik kaltinamasis, bet ir kitas asmuo ėjęs koridoriumi jam iš paskos, be to, greta esančioje treniruoklių salėje buvo nenustatytas kiekis lankytojų.

Teisėjų kolegijos vertinumu, aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai bei išvados nėra teisingi, padaryti pilnai bei objektyviai neįvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad laiko tarpas, nuo nusikaltimo padarymo iki D. V. sulaikymo yra per trumpas, kad kažkas kitas išlaužtų duris, o D. V. atliktų visus teismo posėdžio metu duotuose parodymuose nurodytus veiksmus. Remiantis bylos medžiaga, signalizacija suveikė 2009 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.11 val., liudytojas V. A. penkių minučių laikotarpyje atvyko į (duomenys neskelbtini), kur koridoriuje sutiko D. V. bei dar vieną vyriškį (2 t., b. l. 98). Apie (duomenys neskelbtini) suveikusią signalizaciją buvo pranešta ir policijos pareigūnams, kurie atvykę į įvykio vietą laiptinėje taip pat prasilenkė su liudytojo V. A. nurodytais vyrais (2 t., b. l. 21-22). Dėl to apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad D. V. dar galėjo turėti kokį nors įrankį, kuriuo galėjo išlaužti duris ir kurį turėjo pakankamai laiko kur nors išmesti iki sulaikymo arba nusikalstamą veiką galėjo padaryti veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio policijos pareigūnams nepavyko sulaikyti iš karto po įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija laiko visiškai įrodyta, kad D. V. 2009 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.10 val., išlaužęs (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kabineto Nr. 2 durų užraktą 76,00 Lt vertės, pasikėsino įsibrauti į kabinetą bei pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus patalpos apsaugos signalizacijai, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Skiriant D. V. bausmę už šią nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas aštuonis kartus, teistumai neišnykę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, įvykdytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 57 str. 2 d.).

(duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 76,00 nusikalstama veika padarytos turinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 20), todėl tenkintinas visiškai.

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. bei BK 41 str. reikalavimų ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šie tikslai turi būti įgyvendinami kompleksiškai, t. y. konkrečia bausme turi būti siekiama visų minėtų tikslų įgyvendinimo. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmos instancijos teismas nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. D. V. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., priskiriamas apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, padarytas iš savanaudiškų paskatų. Nusikalstama veika padarytos žalos D. V. neatlygino net iš dalies, už nusikaltimus nuosavybei jis teisiamas aštuntą kartą, teistumai neišnykę, iki sulaikymo niekur nedirbo. Minėtos aplinkybės liudija tai, kad D. V. nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs daryti išvadų, taisytis, keisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmės rūšį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskyrė bausmę artimesnę įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, apeliaciniu skundu prokuroras prašo skirti bausmę taip pat mažesnę nei numatytas bausmės vidurkis. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą nuteistajam nustatė tinkamą bausmės dydį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Nuteistajam D. V. paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d. pagrindu, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, taip pat paskirtoji bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir ar neatlikta bausmės dalimi, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. d.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendį dalyje dėl D. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, įsibraunant į patalpą) ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtąją bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., paskirtąją bausmę, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir 28 MGL dydžio, t. y. 3640,00 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2012 m. vasario 27 d.. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. ir bausmės laiką pilnai atliktą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendį.

Priteisti iš D. V. (duomenys neskelbtini) naudai 76,00 Lt (septyniasdešimt šešis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.