- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-620-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04029-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kaltinamasis
- A. U.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Panevėžio apygardos Vyriausiojo
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-620-366/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. spalio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 202 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinių ieškovų: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. pagal LR BK 202 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, nuo 1999-12-16 nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdamas leidimo ir pažeisdamas 1995-07-05 Nr. I-1034 LR „Žemės gelmių įstatymo“ (2004-11-02 įstatymo redakcija Nr. IX-2516) 2 str., kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4d., kuri numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius; 13 str. 3d., kuri numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius; 13 str. 5 d., kuri numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. vasario 11d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 str., kuris numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis, t.y., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – smėlį, žvyrą, gruntsmėlį (smėlingą gruntą) ir gruntą, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, o pasinaudodamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003-01-15 išduotu statybos leidimu Nr. 45.20030003 A. U. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kasti 4800 m³, 120 m bendrojo ilgio ir 40 m skersmens kūdrą, 2006-05-22 sudarydamas paslaugų teikimo sutartį Nr. 2006-01 su UAB „Geserga“, atstovaujama UAB „Geserga“ komercijos direktoriaus S. G. , kurioje nurodoma, kad smėlis ir žvyras už atliktas paslaugas yra pateikiamas paslaugos teikėjui, 2007-05-06 sudarydamas transporto priemonių paslaugų teikimo sutartį UAB „Justrima“, kurioms pagal sudarytas sutartis panaudojus savo techniką bei darbo jėgą ir kasimo būdu iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 987 m³ žvyro, 10895 m³ smėlio, 42139,58 m³ gruntsmėlio ir 11174 m³ grunto - jis juos pardavė už 1027853,68 Lt:
UAB „Geserga“ pagal 25 PVM sąskaitas- faktūras už 876157,60 Lt:
- pagal 2006-04-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)- 86 m³ žvyro ir 180 m³ smėlio už 3646,2 Lt;
- pagal 2006-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 m³ žvyro ir 296 m³ smėlio už 5492,90 Lt;
- pagal 2006-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 438 m³ smėlio-žvyro mišinio ir 900 m³ grunto už 7582,68 Lt;
- pagal 2006-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3964 m³ smėlio, 133 m³ žvyro ir 12 m³ grunto už 76113,54 Lt;
- pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -1107 m³ smėlio, 7 m³ žvyro ir 5092 m³ grunto už 51501,10 Lt;
- pagal 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1826 m³ smėlio už 36614,22 Lt;
- pagal 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 974 m³ smėlio ir 30 m³ grunto už 23079,62 Lt;
- pagal 2007-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1401 m³ gruntsmėlio už 28050,96 Lt;
- pagal 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2097 m³ gruntsmėlio už 21546,80 Lt;
-pagal 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2045,58 gruntsmėlio už 43448,12Lt;
- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1656 m³ gruntsmėlio už 39081,60 Lt;
- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 m³ gruntsmėlio, 80 m³ smėlio ir 75 m³ žvyro už 27700,50 Lt;
- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2572 m³ gruntsmėlio ir 98 m³ smėlio už 63012,00 Lt;
- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 m³ gruntsmėlio už 47200,00 Lt;
- pagal 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -260 m³ gruntsmėlio ir 60 m³ smėlio už 38232,00 Lt;
- pagal 2007-05-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2446 m³ gruntsmėlio už 34635,36 Lt;
- pagal 2007-06-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1426 m³ gruntsmėlio ir 90 m³ smėlio už 21466,56 Lt;
- pagal 2007-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1370 m³ gruntsmėlio ir 50 m³ smėlio už 20107,20 Lt;
- pagal 2007-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1646 m³ gruntsmėlio, 168 m³ smėlio ir 36 m³ žvyro už 26196,00Lt;
- pagal 2007-07-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1600 m³ gruntsmėlio už 22656,00 Lt;
- pagal 2007-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1324 m³ gruntsmėlio 410 m³ smėlio ir 170 m³ žvyro už 26960,64 Lt;
- pagal 2007-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1700 m³ gruntsmėlio už 24072,00 Lt;
- pagal 2007-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1612 m³ gruntsmėlio ir 378 m³ smėlio už 28178,40 Lt;
- pagal 2007-09-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1678 m³ gruntsmėlio už 23760,48 Lt;
- pagal 2007-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 297 m³ žvyro, 662 m³ gruntsmėlio, 380 m³ smėlio ir 5140 m³ grunto už 37155,84 Lt;
- pagal 2007-10-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1200 m³ gruntsmėlio už 16992 Lt;
- pagal 2007-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1390 m³ gruntsmėlio ir 270 m³ smėlio už 23505,60 Lt;
- pagal 2007-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1606 m³ gruntsmėlio už 22740,96 Lt;
- pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 812 m³ gruntsmėlio, 126 m³ smėlio ir 42 m³ žvyro už 13876,80 Lt;
- pagal 2007-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 668 m³ gruntsmėlio už 9458,88 Lt;
- pagal 2008-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 602 m³ gruntsmėlio ir 28 m³ žvyro už 8920,80 Lt;
- pagal 2008-02-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 224 m³ gruntsmėlio už 3171,84Lt
ir UAB „Justrima“ pagal 6 PVM sąskaitas- faktūras už 151696,08 Lt:
- pagal 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1311 m³ gruntsmėlio už 27845,64 Lt;
- pagal 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1534 m³ gruntsmėlio už 32582,16 Lt;
- pagal 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1130 m³ gruntsmėlio už 24001,20 Lt;
- pagal 2007-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1400 m³ gruntsmėlio už 29736,00 Lt;
- pagal 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 539 m³ gruntsmėlio už 11448,36 Lt;
- pagal 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1228 m³ gruntsmėlio už 26082,72 Lt.
A. U. pagal LR BK 178 str. 3 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame esantys žemės gelmių ištekliai pagal 1995-07-05 LR „Žemės gelmių įstatymo“ Nr. I-1034 2 str., kaip viena iš sudėtinių žemės gelmių sausumoje dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos jam suteiktos teisės naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1d., neturėdamas leidimo naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasdamas, išveždamas ir už 1027853,68 Lt parduodamas UAB „Geserga ir UAB „Justrima“ jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pagrobė didelės vertės svetimą - Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 987 m³ žvyro, kurio vertė 7017,76 Lt, 10895 m³ smėlio, kurio vertė 75684,41 Lt, 42139,58 m³ gruntsmėlio, kurio vertė 301407,88 Lt ir 11174 m³ grunto, kurio vertė 79175,9 Lt, tuo padarydamas 463285,95 Lt žalą Lietuvos Respublikos valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį - A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir jį nuteisti: pagal LR BK 202 str. 1 d. – 95 MGL (12350 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 178 str. 3 d. – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį 1702,40 Lt, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį 19158,88 Lt ir Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį 463285,95 Lt tenkinti pilnai ir iš A. U. priteisti šias sumas už valstybei padarytą žalą.
Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. U. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2003 m. sausio 15 d. 4800 m2 dydžio kūdros kasimui (duomenys neskelbtini) ir, kad pagal Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2008-09-11 raštą Nr. 1.7 – 2365 bendras kasybos darbais pažeistas plotas 1,7 ha.
Teigia, kad teismas konstatavo, kad A. U. turėjo tikslą - tik iškasti kūdrą, bet nepasisakė dėl A. U. parodymų duotų teisme, kad buvo tiesiami keliai jo sklypo ribose, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, t.y. nutraukus gamtos išteklių kasimą jam priklausančiame žemės sklype, jis nebeūkininkauja, augalininkyste, uogų auginimu nebeužsiima, kas rodo, kad kūdros kasimas buvo tik priedanga ištekliams išgauti.
Teismas neįvertino liudytojų J. G. , R. K. parodymų, kad UAB „Geserga“ ir UAB „Justrima“ kasė pagal A. U. pažymėtas ribas. Vykdant kasimo darbus būdavo ir pats A. U. , jis žymėdavosi kiekius kurie buvo iškasami ir išvežami. Vėliau kiekiai buvo suderinami pagal UAB „Geserga“, UAB „Justrima“ ir A. U. paskaičiuotus kiekius, tada suderinus kiekius buvo išrašomos sąskaitos. UAB „Geserga“, UAB „Justrima“ pateikdavo sąskaitas A. U. dėl įrengimų nuomos ir kasimo darbų, o A. U. pateikdavo sąskaitas dėl grunto. Apsikeitus sąskaitomis būdavo surašomas tarpusavio užskaitymo aktas dėl įsiskolinimo už transportą bei gruntą. Jokiais leidimais tam, kad būtų galima vykdyti kasimo darbus, UAB „Justrima“ pasirūpinti ūkininkui A. U. įsipareigojusi nebuvo. A. U. sakė, kad reikia daryti karjerą, davė sutikimą gręžiniams atlikti.
Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. U. leido gruntą išvežti už sklypo ribų, nes buvo sudarytos tokios sutartys. Taip pat nebuvo įvertinti G. G. parodymai, kad norint verstis ūkine - komercine veikla reikėjo įsirengti karjerą, norėdamas išvežti gruntą, A. U. turėjo steigti uždarąją akcinę bendrovę.
Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. suvokė, kad neteisėtai verčiasi ūkine veikla, t.y. versliškai vykdo ūkinę veiklą, neturėdamas tam reikalingo leidimo, ir, siekdamas iš tos veiklos gauti pajamų ir išvengti nemažų išlaidų, taip pat laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu, norėjo taip veikti. Neįsteigdamas uždarosios akcinės bendrovės tarėsi su UAB „Justrima“ direktoriumi dėl geologinės žvalgybos ir karjero darymo.
Nurodo, kad teismas neįvertino specialistės R. P. parodymų, jog tai, kad A. U. pardavė gruntą, rodo sąskaitos - faktūros. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ūkininkas A. U. 2006-2007 metais, parduodamas valstybinius gamtos išteklius, gavo 871062,44 Lt (742506,44+128556,00) pajamų. Šias pajamas ūkininkas A. U. deklaravo pavėluotai, tik prasidėjus tyrimui 2008 m. birželio 16 d. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės paneigia teismo motyvus, kad atsiskaitymo tvarka pagal rangos sutartis buvo mainai, kad A. U. neketino grunto parduoti. Nurodo, kad pagal UAB „Keliai“ kūdros darbo projektą, iškastas gruntas turėjo būti panaudojamas privažiavimo kelio paaukštinimui, bet ne pardavimui. A. U. bendrovėms „Geserga“ ir „Justrima“ pardavė 66681,58 kubinius metrus gamtos išteklių (žvyro, smėlio, gruntsmėlio ir grunto) už 1027853,68 Lt ir tai patvirtina sąskaitos faktūros.
Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos 1991 m. kovo 21 d. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu Nr. I-1163 bei jo 2006 m. gegužės 25 d. Mokesčių už gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-616, tyrimo metu buvo nustatyti A. U. išgaunamų gamtos išteklių mokesčio tarifai, nustatyti indeksai ir nustatyta, kad ūkininkas A. U. už išgautus ir parduotus valstybinius gamtos išteklius per 2006-2007 metus nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 19158,88 Lt gamtos išteklių mokesčio. Ūkininko A. U. parduotas smėlio, žvyro, gruntsmėlio kiekis, gautos pajamos, pardavus valstybinius gamtos išteklius nustatyti specialisto 2008-07-28 išvada Nr. 5-5/52. Teigia, kad byloje įrodyta, kad A. U. padaryta veika atitinka objektyviuosius svetimo turto pagrobimo požymius (BK 178 str.). Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad byloje turi būti įrodomas išvežto grunto kiekis ir tik pagal jį gali būti paskaičiuojama vertė, pagrobto turto vertė tapatinama su rangos sutartyje numatyta darbų kaina, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad A. U. , nebūdamas žemės gelmių savininku, laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-01, iš jam priklausančio sklypo, iškasė žemės gelmių išteklius - 1425 m³ žvyro, 10502 m³ smėlio, 44434,58 m3 gruntsmėlio ir 11174 m3 grunto, kurio vertė pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras yra 1027853,68 Lt, o pagal 1995-12-14 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 198 patvirtintą metodiką, kurioje nustatyta, kad 1 m3 vertė yra 5 Lt, ir kuri indeksuojama pagal statistikos departamento patvirtintus aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientus yra 463285, 95 Lt (prokuroro civilinis ieškinys, dėl techninių ir skaičiavimo klaidų nurodytos sumos 461095,95 Lt, 480151,60Lt yra neteisingos). Teismas nuosprendyje nurodė, kad iškasto ir išvežto grunto vertė turi būti apskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str., kur nustatyta, kad už nedeklaruotą ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Remiantis byloje esančiais dokumentais (specialisto išvada, sąskaitomis - faktūromis) galima apskaičiuoti, pagal šio įstatymo 1,2,3,4 prieduose nustatytus tarifus, dauginant juos iš koeficiento 10, taikant indeksavimo koeficientus, iškasto ir išvežto grunto vertę 194855,28 Lt. Nuostoliai padaryti gamtai apskaičiuoti vadovaujantis „Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika“ patvirtinta Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198. Paskaičiuota žala gamtai sudaro 1702,40 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis pats iškasti kūdros negalėjo, tam pasitelkė trečiuosius asmenis, su kuriais sudarė rangos sutartis ir numatė, kad už kūdros kasimo darbus atsiskaitoma suteikiant teisę išsivežti iškastą gruntą. Tačiau teismas, vertindamas surinktus įrodymus neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2006-05-22 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2006-01 nurodyta, kad karjero savininkas A. U. (toliau vadinama Užsakovu) ir UAB „Geserga" (toliau vadinama Vykdytoju), patvirtino bei garantavo, kad turi pilną teisę (t.y. yra gavusios visas teisės aktų nustatytas licencijas, leidimus ir pan.) ir įgaliojimus sudaryti sutartį bei prisiimti ir laikytis visų įsipareigojimų numatytų sutartyje. 2007-05-03 ir 2008-05-06 Transporto priemonių paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad ūkininkas A. U. , toliau vadinamas Užsakovu, ir UAB „Justrima“, toliau vadinama Vykdytoju, už transporto paslaugų atlikimą Užsakovas apmoka Vykdytojui per 30 d. nuo sąskaitų - faktūrų gavimo. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad leidimas kasimo darbams privalėjo būti išduotas uždarosioms akcinėms bendrovėms, kadangi jos tiesiogiai vykdė kasimo darbus, gruntą naudojo savo ūkinėje - komercinėje veikloje, tokios nuomonės laikomasi teismų praktikoje. Tačiau grunto ištekliai gali būti naudojami tik nuosavybės ar kitais teisiniais pagrindais naudojamame žemės sklype, šiuo atveju sklypas nuosavybės teise priklauso A. U. , jis sudarė rangos sutartis kasimo darbams su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, įstatymas leidžia atlikti atskirus tyrimus. Nurodo, kad ūkininkas A. U. prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdydamas ūkinę veiklą, neįsirengė karjero, negavo reikalingo leidimo (pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.); nebūdamas žemės gelmių savininku, žemės gelmes naudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 2 str.); žemės gelmių ištekliai buvo naudojami negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 str.); neturėdamas leidimo naudoti naudingųjų iškasenų - smėlio, žvyro, gruntsmėlio, žemės gelmių išteklius naudojo ne savo ūkio reikmėms, o parduoti (nesilaikyta 2002 m. vasario 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 1 ir 2 punktų.). Teigia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstama veika buvo daroma sistemingai, smėlis, žvyras, gruntsmėlis buvo kasamas ir vežamas už ūkininko A. U. sklypo ribų apie du metus laiko. A. U. , neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, iškasdamas valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius. A. U. padaryta veika atitinka BK 202 str. l d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nurodo, kad nebūdamas žemės gelmių savininku, neturėdamas būtino leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingas iškasenas - smėlį, žvyrą, gruntsmėlį, gruntą jas išgavo ir pardavė, t.y. be atitinkamo leidimo paėmė iš natūralios gamtinės aplinkos jos gelmėse esantį bei valstybei priklausantį turtą - naudingą iškaseną ir ją realizavo. Tokios veiklos objektas yra valstybei priklausanti nuosavybė, o dalykas - nusikaltimų nuosavybei dalykas. Todėl mano, kad A. U. padarytoje veikoje yra BK 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Nurodo, kad visi baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, kurie buvo patikrinti ir teisiamojo posėdžio metu, paneigia nepagrįstas teismo išvadas, vertinant A. U. kaltę, todėl nuosprendis turi būti panaikintas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. U. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 202 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d. požymių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įvertino bylos įrodymų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Išteisindamas A. U. iš kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. U. tikslas buvo iškasti kūdrą, jog nėra įrodyta, kad šie A. U. veiksmai būtų buvę ūkinės – komercinės veiklos priedanga, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip žemės gelmių išteklių naudojimo, taip pat teismas nurodė, kad A. U. turėjo teisę išteklius naudoti savo reikmėms.
Pagal BK 202 str. 1 d. atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. BK 202 str. 1 d. vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienam iš alternatyvių požymių, t. y. neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimą komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kyla tik tada, kai šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 str. 1 d. būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikia suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir nori taip veikti, t.y. tiesioginę jo tyčią.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ūkinė-komercinė veikla susideda iš ūkinių-komercinių operacijų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 21 p. ūkinė operacija apibūdinama kaip ūkio subjekto veikla, keičiant turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūra. Atsižvelgus į tai galima iš dalies sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad A. U. leisdamas išsivežti iškastą gruntą gavo tam tikras pajamas, t.y. jis už tai gavo tvenkinį, tačiau negalima sutikti, kad tos pajamos buvo 871 062,44 Lt dydžio. Tas faktas, kad V. U. už iškastą gruntą ėmė ne pinigus, o įgijo tvenkinį kaip vertybę, tik patvirtina, kad jo tikslas buvo ne naudingųjų iškasenų eksploatavimas, o būtent tvenkinys. Tai reiškia, kad perleidžiant iškastą gruntą darbus atliekančioms bendrovėms, A. U. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Tai, kad A. U. už iškastą ir išvežtą gruntą negavo jokių pinigų kategoriškai patvirtino ir UAB „Geserga“ bei UAB „Justrima“ vadovai J. G. bei R. K. (T. 3, b.l. 137 – 138, 161 – 162). Be to R. K. nurodo, kad už lauko keliuko tiesimą A. U. pats sumokėjo bendrovei apie 2000 Lt. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tas faktas, kad dalis iškasto grunto buvo panaudota keliuko tiesimui niekaip nepatvirtina A. U. kaltės, kadangi įstatymai leidžia, kasant tvenkinį, iškastą gruntą panaudoti privažiavimo keliukų tiesimui.
A. U. teigia, kad jis nežinojo, jog negalima iškasto grunto išvežti už sklypo ribų. Tai, kad A. U. nuoširdžiai klydo nėra paneigta. Liudytojas S-Ž. P. nurodo, kad bendraudamas su A. U. yra akcentavęs, kad pardavinėti iškastos žemės negalima, nors kiti taip ir daro (T. 3, b.l. 236). Netikėti liudytojo parodymais, kad toks pokalbis buvo nėra pagrindo. Tačiau iš A. U. paaiškinimų matyti, kad jis, leisdamas darbus atliekančioms bendrovėms išsivežti iškastą gruntą, nelaikė to pardavimu. Tai, kad jis už išvežtą gruntą negavo pinigų taip pat patvirtina, jog jis galėjo nuoširdžiai klysti. Kaip paaiškino išteisintasis, kiek jam yra žinoma, tai visi aplinkiniai gyventojai, kurie yra išsikasę tvenkinius, būtent taip ir elgėsi – už atliekamus darbus atiduodavo iškasamą gruntą. Todėl manė, jog tai yra visai teisėta. Kad yra tokia praktika patvirtino ir minėtas liudytojas S-Ž. P. .
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tas faktas, kad buvo iškastas didesnio ploto tvenkinys nei nurodyta išduotame leidime, neįrodo, jog A. U. tikslas buvo naudingųjų iškasenų eksploatavimas. Iš tikrųjų A. U. buvo išduotas leidimas 4800 m² tvenkiniui. Parengtuose planuose nurodyta, kad to tvenkinio ilgis 120 m., o plotis 40 m. Tačiau A. U. patektame plane (t. 1, b.l. 172) nurodyta, jog tvenkinio ilgis yra 120 m. o plotis 80 m. A. U. nurodo, kad būtent pagal tokius išmatavimus jis ir nužymėjo ribas. Liudytojas S-Ž. P. nurodo, kad A. U. patektame plane mastelis yra nurodytas teisingai ir pagal jį tvenkinio ilgis turėtų būti 40 m. Kodėl plane esantys skaitmeniniai įrašai apie ilgį ir plotį neatitinka mastelio negali paaiškinti. Iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad norint teisingai pažymėti tvenkinio ribas buvo reikalingos specialios žinios, t.y. tvenkinio ribas apskaičiuoti pagal plano mastelį, o ne pagal nurodytus matmenis. Tai leidžia manyti, jog A. U. tiesiog buvo suklaidintas. Duomenų, kad plane nurodytus tvenkinio parametrų dydžius būtų pakeitęs pats A. U. nėra. Kita vertus jam ir nėra pareikštas kaltinimas dėl tvenkinio plano suklastojimo. Dėl to, kad realus tvenkinio plotis yra didesnis nei nurodyta padindintuose parametruose A. U. paaiškino, kad iškasus tvenkinį buvo netinkamai sutvarkyti jo šlaitai. Taisant šiuos trūkumus ir padidėjo paties tvenkinio plotas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad net jei būtų įrodyta, jog tvenkinio plotas padidintas būtent A. U. iniciatyva, tai nebūtų besąlyginis pagrindas laikyti, jog jis turėjo tikslą versliukai eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Tai galėtų reikšti tik tai, kad jis siekė išsikasti didesnio ploto tvenkinį nei numatyta leidime.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad A. U. kaltę įrodo liudytojų J. G. ir R. K. parodymai, jog jų bendrovės kasė A. U. nurodytose ribose. Liudytojas J. G. apklausiamas teisme (t. 3, b.l. 138) nurodė, kad A. U. pats nurodė maždaug 1 ha ploto tvenkinio ribas. Tai, kad nurodė būtent tokias tvenkinio ribas, apie 9600 m² (120X80) pripažino pats A. U. . Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, A. U. galėjo suklysti dėl tvenkinio matmenų, kadangi pas jį esančiame plane nurodyti būtent toks ilgis ir plotis. Tai neleidžia daryti išvados, kad pradedant tvenkinį kasti tyčia buvo padidintas jo plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. G. nurodo, jog prieš pradedant darbus jis matė A. U. išduotą leidimą tvenkiniui ir jam kaip specialistui nekilo jokių įtarimų, jog vietovėje pažymėtas maždaug 1 ha plotas neatitinka leidime nurodytam plotui. Vėliau kasimo darbus tęsė UAB „Justrima“. Jos vadovas R. K. apklaustas teisme (t. 3, b.l. 161 – 162) nurodė, kad „kiek A. U. buvo skolingas už technikos nuomą, tiek ir iškasėm“. Šis pasakymas rodo, kad UAB „Justrima“ kasant gruntą vienintelis kriterijus buvo pasiimti tiek to grunto, kad padengtų technikos nuomos kaštus. Kitaip tariant bendrovės tikslas buvo būtent naudingosios iškasenos.
Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, A. U. turėjo tikslą išsikasti tvenkinį. To, kad iškasto grunto negalima ne tik parduoti, bet ir aplamai išvežti iš sklypo teritorijos jis galėjo ir nesuprasti. Priešingai, to negalima pasakyti apie bendroves, atlikusias kasimo darbus. Kaip matyti tiek iš operatyvinio patikrinimo pažymos (t. 1, b.l. 5), tiek iš J. G. parodymų, UAB „Geserga“ tuo metu vykdoma veikla buvo smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas. Bendrovės, užsiimančios tokia veikla vadovas neabejotinai žinojo naudingųjų iškasenų eksploatavimo tvarką, įstatymų reikalavimus. Tai reiškia, kad bendrovės vadovai turėjo žinoti ir žinojo, jog naudingųjų iškasenų eksploatavimu, karjerų kasimu gali užsiimti tik juridiniai asmenys, leidimai naudoti naudingąsias iškasenas fiziniams asmenims neduodami. Todėl paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „Geserga“ ir A. U. , kurioje A. U. įvardinamas kaip karjero savininkas laikytina neatitinkanti tikrovės. Kaip matyti iš A. U. paaiškinimų, jam tikrai nebuvo svarbu, kaip jis yra įvardintas sutartyje, ar tvenkinio savininku, ar karjero savininku ir nesuprato tokio įvardinimo galimų pasekmių. Savo ruožtu darytina išvada, kad UAB „Geserga“ žinodama ir suprasdama, kad negali įgyti naudingąsias iškasenas iš fizinio asmens, ir siekdama išvengti galimos atsakomybės, sąmoningai į minėtą sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent tai, kad A. U. yra karjero savininkas. Tai netiesiogiai rodo, jog ne A. U. , o UAB „Geserga“ turėjo tikslą eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Tą aplinkybę iš dalies patvirtina ir UAB „Geserga“ vadovo J. G. parodymai, duoti teisme (t. 3, b.l. 138), kur jis kaip bendrovės klaidą nurodė tai, jog sąskaitose faktūrose buvo nurodytos per didelės tiek transporto, tiek grunto iškasimo technikos nuomos sumos. Šie liudytojo žodžiai leidžia manyti, kad nuomos kainos buvo didinamos vienu tikslu, kad siekdamas padengti šias sąskaitas A. U. leistų iškasti kuo daugiau grunto. Tą pačią išvadą galima būtų padaryti ir įvertinus A. U. ir UAB „Justrima“ sutartį. Minėtoje sutartyje (t. 1, b.l. 27) matyti, kad bendrovė išnuomoja ekskavatorių ir transportą birių krovinių pervežimui ūkininkui A. U. , o pastarasis įsipareigoja laiku apmokėti šias paslaugas. Iš byloje esančių dokumentų bei paties A. U. ir liudytojo R. K. parodymų matyti, kad už sutartyje numatytos technikos nuomą A. U. atsiskaitė iškastu gruntu. Tačiau iš byloje esančios sutarties Nr. 09/01 tarp UAB „Justrima“ ir UAB „Kauno keliai“ matyti, kad vykdytojas (UAB „Justrima“) įsipareigoja savo užsakovui savo transportu pristatyti smėlį ir žvyrą. Į paslaugos kainą įtraukta ne smėlio ir žvyro kainą, tačiau ir šio grunto pakrovimas (iškasimas) bei atvežimas. Tai reiškia, kad už tos pačios technikos panaudojimą (grunto iškasimą ir iš vežimą) apmokėjo tiek A. U. (atsiskaitė gruntu), tiek smėlio ir žvyro gavėjas UAB „Kauno keliai“. Iš aptartų įrodymų matyti, kad A. U. tikslas buvo tvenkinys ir kadangi kasimo darbus atlikusios bendrovės sutiko tai padaryti ne už pinigus, o mainais į iškastą gruntą, todėl akivaizdu, kad A. U. nebuvo svarbu kokia sutartyse nurodoma technikos nuomos kaina, ar ji reali, o tai savo ruožtu leido minėtoms bendrovėms sudaryti tokias sutartis, kad galėtų kuo daugiau iškasti smėlio ir žvyro. Todėl kelia abejonių, kad kasant tvenkinį, buvo atliktą darbų už tokią sumą kaip nurodyta kaltinime, t.y. 871 062,44 Lt
Apibendrinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad šiuo atveju jei kas ir turėjo tikslą naudoti naudingąsias iškasenas, tai buvo ne A. U. , o kasimo darbus atlikusios bendrovės. Todėl A. U. iš kaltinimo pagal LR BK 202 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.
Be išdėstytų motyvų, turi būti atsižvelgiama ir į esamus precedentus, nes 2006-03-28 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime D. K. Teismo įgaliojimų peržiūrėti savo nutarimą ir nutraukti pradėtą teiseną, taip pat dėl teismų finansavimo peržiūrėjimo yra nurodyta, jog tokios pat (analogiškos) bylos bendros kompetencijos teismuose turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
Tokiu būdu, pagal minėtą Konstitucinio teismo nutarimą, teismas privalo vadovautis precedentais, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-03 nutartimi (byla Nr. 2K-174/2012), paliktas galioti pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (panaikintas apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis) dėl analogiškų veikų.
A. U. pagal BK 178 str. 3 d., buvo kaltinamas tuo, kad jis iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, kuriame esantys žemės gelmių ištekliai yra išimtinė valstybės nuosavybė, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos jam suteiktos teisės naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasė, išvežė ir už 1027853,68 Lt pardavė UAB „Geserga ir UAB „Justrima“ jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, t.y. pagrobė didelės vertės svetimą - Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą.
Vagystė gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad veikia prieš turto savininko valią, kad grobia svetimą turtą, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kaip jau yra minėta, A. U. nesuprato, kad leidimas iškastą gruntą išsivežti yra tapatus pardavimui. Tuo pačiu tai reiškia, kad jis nesuprato ir to, jog atiduoda svetimą turtą. Pats A. U. to grunto užvaldęs nebuvo. Jį išsikasė ir išsivežė tvenkinį kasusios bendrovės.
Kaltinime nurodyta, jog buvo išvežta žemės gelmių išteklių už 1 027 853,68 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ši suma paskaičiuota pagal tvenkinį kasusių bendrovių važtaraščius. Visos naudingosios iškasenos neabejotinai priklauso valstybei, tačiau jų vertė joms esant žemės gelmėse ir jas parduodant rinkoje nėra tapati. Naudingosios iškasenos, kurios parduodamos rinkoje, jau būna išimtos iš žemės gelmių, t.y. į jas įdėtas darbas, sąnaudos, jos įgyja pridėtinę vertę, kuri nėra valstybės nuosavybė. Kaip matyti iš galiojančių įstatymų, valstybė nepardavinėja naudingųjų iškasenų, o tik leidžia juridiniams asmenims jas naudoti (eksploatuoti) už nustatytą mokestį. Todėl kalbant apie žalą padarytą valstybei galima kalbėti tik apie nesumokėtus mokesčius už leidimą. Akivaizdu, kad naudingųjų iškasenų eksploatavimas yra veikla kuriai reikalingas specialus leidimas. Atsakomybę už vertimasį ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint leidimo tokiai veiklai numatyta LR BK 202 str. Šis straipsnis laikytinas specialia norma ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo atveju apima tiek tų naudingųjų iškasenų išgavimą iš žemės gelmių, tiek tolimesnį jų panaudojimą. Todėl tais atvejais veikos, kai eksploatuojamos naudingosios iškasenos neturint atitinkamų leidimų nebereikia papildomai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimo.
Įvertinus visumą aptartų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. U. nepadarė veikų, turinčių BK 202 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių yra pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.