Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2014 m. spalio 27 d. 12.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Citroen C3 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

A. P. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad laikas, vieta protokole nurodyti teisingai. Ji susitvarkė reikalus ir sėdo į automobilį važiuoti namo. Pradėjo važiuoti atbula, kad galėtų išvažiuoti, nes automobilis stovėjo šalia bortelio. Išvažiuodama ji matė kitą automobilį. Išsukusi, išlipo ir apžiūrėjo automobilį, bet jokių apgadinimų nematė. Išlipo apžiūrėti automobilio, nes jai pasirodė, kad kažkur atsirėmė. Ant jos automobilio apgadinimų žymių nebuvo. Už jos stovėjusiam automobiliui apgadinimo žymių ji irgi nematė. Pripažįsta, kad nuvažiavo, bet autoįvykio nebuvo, nes apgadinimų ji nepastebėjo. Ant savo automobilio sugadinimus pastebėjo kieme, kai atvyko policijos pareigūnai, nes jie buvo labai nežymūs. Ji mano, kad jie galėjo atsirasti to įvykio metu. Įvykio metu automobiliai buvo švarūs. Važiuodama atbuline eiga žiūrėjo į už jos stovėjusį automobilį. Žymė buvo kairės pusės priekyje, ten kur žibintas. Teismo posėdžio, vykusio 2015-01-22 metu ji patikslino, kad jos automobilis stovėjo priekiu į „Lietuvos dujos“ pastatą. Ji atvažiavo iš Pramonės gatvės. Išvažiuodama susilietė su kitu automobiliu. Išlipo, apžiūrėjo, bet nieko nematė. Buvo maža žymė ant kito automobilio plastmasės, o ant jos automobilio išvis nieko nebuvo. Nukentėjusysis jai vėliau sakė, kad jei ne paliktas lapelis ant automobilio, jis nieko nebūtų pastebėjęs.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad A. P. prisimena iš įvykio. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apgadintas automobilis ir pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos. Apgadinto automobilio savininkui apie įvykį pasakė kavinės lankytojas. Nuvykę į įvykio vietą apžiūrėjo ant bamperio įbrėžimus. Šukių ar kitų detalių nebuvo. Buvo tik dažų žymės. A. P. sakė, lyg kliudė, bet apžiūrėjusi nieko nepastebėjo. Ant apgadinto automobilio apgadinimai matėsi. Ant A. P. automobilio apgadinimų nesimatė. A. P. buvo blaivi, nes jie tikrino jos blaivumą. Dėl ko A. P. pasišalino iš įvykio vietos negali pasakyti, gal nejuto.

Teismas remiasi ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio stovėjimo pozicija bei padaryti apgadinimai (5-6 b. l.), G. L. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2014-10-27 apie 12 val. paliko automobilį (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje ir atėjęs apie 12.10 val. rado apgadintą automobilio priekinį bamperį bei raštelį su automobilio, kuris apgadino jo automobilį, numeriais (9 b. l.), policijos pareigūnų E. A. ir A. Š. tarnybiniais pranešimais (10-11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais, kuriuose užfiksuota, kad automobiliui „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinio bamperio kairė pusė; automobiliui „Citroen C3 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinės kairės pusės bamperis (12-13 b. l.), fotonuotraukomis (14-16 b. l.), kompaktiniuose diskuose esančiomis 2014-10-27 eismo įvykio nuotraukomis.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme pripažino apgadinęs G. L. automobilį paaiškindama, kad charakteringų apgadinimų nepastebėjo, tačiau, tikslindama savo paaiškinimus ji nurodė, kad buvo maža žymė. Pažymėtina, kad tai, jog G. L. automobilis buvo apgadintas patvirtina rašytinė bylos medžiaga: transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotonuotraukos ir kompaktiniame diske esančio automobilių nuotraukos bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. A.. Pažymėtina, kad veikai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog G. L. priklausančio automobilio „Opel Omega“ apgadinimas padarytas A. P. vairuoto automobilio „Citroen C3 Picasso“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Nustačius, kad automobiliai vistik buvo apgadinti, o A. P. neneigia jutusi kontaktą tarp automobilių, tačiau išlipusi ir apžiūrėjusi automobilius nustatė, kad apgadinimų nėra, todėl nuvažiavo, konstatuotina, kad tokiuose A. P. veiksmuose yra administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie kvalifikuoti teisingai kaip sąmoningas pasišalinimas iš įvykio vietos.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. A. P. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, darytina išvada, kad jie nėra tokie pavojingi ir jais nepadaryta didelė žala, automobilio apgadinimas nežymus, dėl ko pati A. P. subjektyviai įvertino, kad apgadinimas nepadarytas. Net ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. A. teisme parodė, kad abiejų automobilių apgadinimai yra labai nežymūs ir, kad galimai A. P. pasišalino iš įvykio vietos, nes galėjo nejusti automobilių kontakto. Pažymėtina ir tai, kad po įvykio A. P. buvo tikrintas girtumas ir nustatyta, kad ji yra blaivi, be to, jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jei ji būtų mačiusi akivaizdžius apgadinimus, ji nebūtų turėjusi tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, A. P. nėra bausta administracine tvarka, iš dalies darbinga (netektas 60% darbingumas). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir švelnesnes, nei sankcijoje numatyta, nuobaudas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriama nuobauda – minimali bauda, o už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriama nuobauda – bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Galutinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 28 Eur dydžio baudą.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ str., administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudą skirti 500 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesių

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.