Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. areštu 30 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl T. S. turto sugadinimo) areštu 10 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 25 paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl P. J. turto sugadinimo) areštu 10 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 25 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms, bausmę atliekant areštinėje.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, pridėta dalis neatliktos bausmės prie 2008-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2009-03-26 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu pakeistos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš M. D. ir A. A. solidariai T. S. 700 Lt turtinės žalos, o M. D. neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės M. D. 350 Lt.

Priteista iš M. D. P. J. 1100 Lt turtinės žalos, o jam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės M. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. D. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. Šiaulių mieste, prie Tilžės g. (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu padarė plėšimą, o būtent: M. D. vykdydamas A. A. nurodymus užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių mieste, Tilžės g. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. S., duris ir taip atėmus jam galimybę priešintis, iš stovinčio automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) pagrobti CD grotuvą, M. D. užsklendė iš lauko pusės garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių mieste, Tilžės g. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis T. S., duris, tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis ir išdaužęs automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, iš automobilio pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį CD grotuvą „Pionner“ 500 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 2 d., apie 11.30 valandą, Šiaulių mieste, prie Tilžės g. (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), išdauždamas automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, sugadino svetimą – nukentėjusiajam T. S. priklausantį, turtą – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 200 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 2 d. apie 17.30 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, išdaužęs automobilio „Mitsubishi Carizma“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio P. J., dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Mitsubishi Carizma“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą – P. J. priklausantį DVD-CD grotuvą „Silver Crest“ CDV-710, 900 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 2 d. apie 17.30 val. Šiaulių mieste, prie Tilžės g. (duomenys neskelbtini) namo, išdauždamas automobilio „Mitsubishi Carizma“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, sugadino svetimą – nukentėjusiajam P. J. priklausantį, turtą – automobilio „Mitsubishi Carizma“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 200 Lt vertės.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad M. D. gim. 1992-10-30 yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką – plėšimą, o būtent: nurodė M. D. užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas T. S., duris ir iš automobilio „Audi 100“ ,v/n (duomenys neskelbtini), pagrobti CD grotuvą, po ko M. D. padarė minėtą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir jo gynėjas bei nuteistojo A. A. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas P. J. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apeliantų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. ir A. A. pagrįstai buvo nuteisti už bendrai įvykdytą plėšimą pagal BK 180 str. 1 d., atskirai M. D. teisingai inkriminuoti svetimo, T. S. ir P. J., turto sugadinimai pagal BK 187 str. 3 d. ir P. J. turto vagystė pagal BK 178 str. 2 d., o A. A. pagrįstai pripažintas kaltu dar ir už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką pagal BK 159 str.

Apeliantai M. D. ir A. A., motyvuodami tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai jų kaltės įrodymų, skundais prašo juos išteisinti. Nuteistasis A. A. skunde pateikia savitą byloje surinktų duomenų vertinimą ir teigia, kad nėra tiesioginių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl tokių apeliantų argumentų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo ar teisėjo kompetencija (BPK 20 str. 2 d.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus. Taigi dažnai tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas tiesioginių asmens kaltės įrodymų nesurenkama, tačiau tai nereiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas kitais byloje surinktais įrodymais. Įrodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą, neteikiant prioriteto nei vienai įrodymų grupei.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 159 str., 180 str. 1 d., 187 str. 3 d. (T. S. turto sugadinimas)

Neteisus A. A. skunde teigdamas, kad niekas nežino nei kada buvo padarytas plėšimas T. S. atžvilgiu, nei kur jis buvo tuo metu. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad plėšimo būdu nukentėjusiojo T. S. turtas buvo pagrobtas 2009 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. Būtent tokį laiką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nukentėjusysis, pranešdamas policijos pareigūnams apie įvykdytus neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu (1 t., 11 b. l.). 2009 m. vasario 2 d. 12.20 val. ikiteisminio tyrimo tyrėjas priėmė nukentėjusiojo pranešimą, o tą pačią dieną nuo 12.55 val. iki 13.30 val. buvo apžiūrima įvykio vieta (1 t., 13-19 b. l.). Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. S. parodymais ir kolegijai nekyla jokių abejonių dėl A. A. ir M. D. inkriminuoto plėšimo (M. D. dar ir T. S. turto sugadinimo) įvykdymo laiko, tuo labiau, kad A. A. nei teisiamajame posėdyje (3 t., 167 b. l.), nei apeliaciniu skundu neneigė įvykio dieną buvęs įvykio vietoje ir kalbėjęs su nukentėjusiuoju. Tiesa, nuteistasis A. A. tvirtino, kad įvykio vietoje pas nukentėjusįjį T. S. buvo apie 9-10 val., neva, ankščiau nei buvo įvykdytas plėšimas, tačiau tokius jo teiginius paneigia ne tik byloje surinkti įrodymai, tačiau jie prieštaringi ir jo paties bei kito nuteistojo – M. D. parodymams. Teisiamajame posėdyje M. D. teigė, kad 2009 m. vasario 2 d. ryte, maždaug iki pietų, jis su A. A. (duomenys neskelbtini) mokykloje žaidė stalo tenisą, o A. A., kaip minėta, nurodė, kad ryte buvo nuvažiavęs į nukentėjusiojo garažą, o po to su M. D. žaidė stalo tenisą (duomenys neskelbtini) mokykloje (3 t., 167-168 b. l.). Tačiau byloje esančios 2009 m. vasario 2 d. M. D. telefoninių pokalbių įrašų išklotinės (1 t., 45-49 b. l.) aiškiai patvirtina nukentėjusiojo T. S. parodymus ir paneigia pačių nuteistųjų keliamas versijas apie tai, kur jie buvo ir ką veikė 2009 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. M. D. 2009 m. vasario 2 d. 11.29 val. paskambino A. A. ir pranešė, kad užšalusios rankenėlės, o A. A. teiraujasi pastarojo, ar ,,...uždarei...užrėmei...“. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad M. D. nebuvo ,,uždaręs“ ar ,,užrėmęs“, todėl A. A. pastarajam griežtai nurodė – ,,Eik užremk sakau ir viskas ir daryk taip kaip reikia...“ (1 t. b. l. 45). M. D. bendrininko nurodymams pakluso. Tolimesnę įvykių seką atspindi nukentėjusiojo T. S. parodymai teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 168). Nukentėjusysis nurodė, kad baigus kalbėtis su A. A., pastarasis nuėjo link Tilžės gatvės, o jis vėl įėjo į garažą, užsidarė duris ir po 5 minučių išgirdo, kaip kažkas užsklendė garažo duris, išgirdo įsijungusią savo automobilio signalizaciją, iš garažo išeiti negalėjo, todėl atsisuko duris iš vidaus ir išėjęs pamatė, kad išdaužtas jo automobilio lango stiklas ir pavogtas CD grotuvas.

Nuteistieji A. A. ir M. D. neneigė 2009 m. vasario 2 d. 11.29 val. įvykus telefoniniam pokalbiui tarp jų, tačiau apie pokalbio turinį pateikė visiškai nelogiškus komentarus. Pasak apeliantų, tas pokalbis buvo apie užšalusias A. A. automobilio rankenėles, kai M. D. nuėjo prie A. A. automobilio ir negalėdamas patekti į jo vidų, skambino A. A. ir teiravosi, ką tokiu atveju daryti. Iš tokių aiškinimų sektų, kad A. A. turėjo paaiškinti M. D., kaip patekti į automobilio vidų, tačiau šis į pasiteiravimą atsakė – ,,...koks skirtumas...“ ir nurodė ,,...užremk sakau ir viskas...“. Šiuo atveju, elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui kiltų logiškas klausimas, ką reikia ,,užremti“, kad darinėtųsi užšalusios automobilio durelių rankenėlės. Tačiau iš bylos duomenų viseto akivaizdu, kad pokalbis tarp M. D. ir A. A. vyko visai ne apie užšalusias pastarojo automobilio durelių rankenėles.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu įvertinus loginę įrodymų grandinę, kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui atmesti nuteistųjų keliamas versijas, kaip niekuo nepagrįstą deklaratyvų savo kaltės neigimą – siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijai nekelia abejonių, kad A. A. ir M. D. 2009 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. buvo ne kur kitur, o nusikaltimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atkurta įvykių seka leidžia daryti išvadą, kad iš pradžių A. A. išsiaiškino situaciją įvykio vietoje – nustatė, kad garaže, prie kurio stovėjo T. S. automobilis, yra pats T. S. ir, be abejonės, apie tai nurodė bendrininkui – M. D., kuris atėjęs uždarė garaže nukentėjusįjį, išdaužė pastarojo automobilio lango stiklą ir pagrobė CD grotuvą. Ankščiau aptartas telefoninis pokalbis tarp A. A. ir M. D. atskleidžia keletą svarbių aplinkybių. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. A., paskambinus M. D., pastarojo aiškiai paklausė, ar šis ,,uždarė“, ,,užrėmė“, o M. D. atsakė – ,,...ne dar.“. Savo skunde nuteistasis A. A. apeliuoja į tai, kad jis neminėjo M. D., ką reikia ,,užremti“, bet tai tik patvirtina aplinkybę, kad jie buvo iš anksto aptarę nusikalstamo kėsinimosi aplinkybes, tarp jų uždaryti garaže nukentėjusįjį. Vadinasi, nuteistieji veikė bendrai – ir vienam, ir kitam buvo aišku, ką reikia daryti. Kiekvienas iš nuteistųjų įnešė savo indėlį į nusikaltimo padarymą – A. A. išsiaiškino situaciją įvykio vietoje ir apie tai pranešė M. D., o pastarasis uždarė nukentėjusįjį garaže, kad atimtų T. S. galimybę ginti savo nuosavybę, ir išdauždamas stiklą įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą.

Iš mobilaus ryšio operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad M. D. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2009 m. vasario 2 d. 11.30 val. buvo tos pačios celės veikimo zonoje, kurioje yra įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (1 t., b. l. 100-112). Savaime šie duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad M. D. ir A. A. buvo įvykio vietoje, nes celių veikimo zona apima ne vieną adresą, tačiau apylinkės teismui nebuvo pagrindo nesiremti aptartais mobilaus ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis, nes jie bendrai su kitais įrodymais sudaro vieningą apeliantų kaltę įrodančią medžiagą.

Nuteistasis A. A. skunde teisingai nurodė, kad nukentėjusysis T. S. jo, kaip asmens, pavogusio jo (nukentėjusiojo) turtą, neatpažino. Dėl to pažymėtina, kad nukentėjusysis nematė, kas jį uždarė garaže, kas išdaužė automobilio lango stiklą ir pagrobė grotuvą, vadinasi, nurodyti apie tai ir negalėjo, tačiau dėl visų ankščiau aptartų aplinkybių tai nepaneigia, kad A. A. dalyvavo plėšime. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis savo garaže buvo uždarytas būtent tada, kai tai M. D. telefoninio pokalbio metu liepė A. A., su kuriuo T. S. prieš kelias minutes (pasak nukentėjusiojo prieš 5 min.) akivaizdžiai kalbėjosi. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad išdaužė automobilio stiklą ir pagrobė grotuvą ne M. D. su A. A., o kažkokie kiti asmenys, nes iškart po to, kai buvo uždarytas garaže, T. S. išgirdo įsijungusią jo automobilio apsaugos signalizaciją (3 t., 168-169 b. l.), vadinasi, į automobilį buvo braunamasi.

Teisiamajame posėdyje A. A. pripažino, kad jis žinojo, jog M. D. mokosi mokykloje, nors ir tvirtino, nežinojęs, nei kokioje mokykloje mokosi, nei kiek pastarajam yra metų. Visgi kolegijai nekyla abejonių, kad A. A. buvo žinoma apie M. D. nepilnametystę, nes su juo bendravo ne pirmą dieną, pasak A. A. – ,,M. D. buvo mano žaidimų partneris.“ (3 t., 168 b. l.). A. A. telefonu teiraudavosi ar M. D. eis į mokyklą, ar ne (1 t., 41 b. l.), todėl nekyla abejonių, kad jis žinojo, jog M. D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir kad yra nepilnametis, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, veikdamas tiesiogine tyčia įtraukė M. D. į nusikalstamą veiką.

Aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryt neabejotiną išvadą, kad A. A. įtraukė vaiką – M. D., į nusikalstamą veiką, abu kartu padarė plėšimą, o M. D., braudamasis į automobilį, dar ir sugadino T. S. turtą. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir apeliantus išteisinti, kaip prašoma apeliaciniais skundais.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė T. S. pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už pagrobtą turtą – 500 Lt ir už sugadintą turtą – 200 Lt (1 t., 23 b. l.). A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas tik už kartu su M. D. pagrobtą T. S. turtą, o už T. S. turto sugadinimą nuteistas vienas M. D.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą dėl sugadinto T. S. turto priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas iš dalies tenkinant nuteistojo A. A. apeliacinį skundą (BPK 328 str. 4 p.).

M. D., be ankstesnėje dalyje jau aptartų argumentų, kitų motyvų, dėl ko turėtų būti išteisintas dėl nukentėjusiojo P. J. turto vagystės ir turto sugadinimo, nenurodė.

Nukentėjusysis P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 13 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje (3 t., 170 b. l.) nurodė, kad nežinomi asmenys išdaužė jo automobilio, stovėjusio prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), „Mitstubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durelių stiklą ir pagrobė DVD-CD grotuvą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo M. D. atžvilgiu buvo vykdoma tikslinė sankcionuota priemonė – slaptas sekimas, kitoje baudžiamojoje byloje (2 t., 34-35 b. l.). Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad M. D. 2009 m. vasario 2 d. 16.42 val. buvo priėjęs prie automobilio „Mitstubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir po 2 min. nubėgo nuo minėto automobilio po striuke ranka prilaikydamas kažkokį turėtą daiktą (2 t., 36-37 b. l.). Kad M. D. buvo nusikaltimo vietoje, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą, patvirtina specialisto išvada, kuria konstatuota, kad ant M. D. striukės, paimtos iš jo asmens kratos metu (2 t., 133 b. l.), buvo rastos stiklo mikrodalelės, kurios yra vienarūšės automobilio „Mitstubishi Carisma“, į kurį buvo įsibrauta, priekinių dešinės pusės durelių stiklui (2 t., 25-26 b. l.). Byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės rodo, kad M. D. skambino nenustatytam asmeniui (telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įvardijo ,,Š.“, ir prašė patvirtinti, jei kas klaus, kad 2009 m. vasario 2 d. nuo 14 val. iki 17.17 val. (kada buvo skambinta) jie kartu buvo ir sėdėjo prie „Iki“ (2 t., 42 b. l.). Akivaizdu, kad taip M. D. mėgino susikurti alibi.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas paminėta, M. D. deklaratyvų teiginį, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė, vertina tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (P. J. turto sugadinimas), todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių

Paskirdamas nuteistajam A. A. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, o M. D. arešto bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., atsižvelgė ir į BK XI skyriaus nuostatas, numatančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, skirdamas bausmes M. D.. Teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – M. D. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai, A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas apysunkis nusikaltimas, kitas nesunkus nusikaltimas, į apeliantų asmenybes, nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kolegija, įvertinusi M. D. asmenybę – nusikalto būdamas nepilnamečiu, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, mokosi Šiaulių jaunimo mokykloje, kur administracijos charakterizuojamas neigiamai, nedirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė M. D. arešto bausmes.

Vertinant A. A. asmenybę – teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, pagal BK 27 str. laikomas recidyvistu, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, pagal gyvenamą vietą policijos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti A. A. laisvės atėmimo bausmes, nes recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos būtent tokios rūšies bausmės (BK 56 str. 1 d.).

Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes, apeliantai nenurodė, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:

priteistą iš M. D. ir A. A. solidariai T. S. turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt.

Iš M. D. priteisti T. S. 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.