Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-434/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
1-165-434/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35730-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Nukentėjusysis
B. G.
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-165-434-2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-35730-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;1.1.8.14.;1.1.9.10.;1.2.4.6.2.1.; 2.1.14.;2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant prokurorams Danutei Šleivaitei ir Tomui Bajorūnui,gynėjui adv. Laimučiui Zaukevičiui,

nukentėjusiajai B. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis J. K. ūkyje (duomenys neskelbtini), teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-01 pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., BK 64' str. 1 d. pagrindu bausmė sumažinta 1/3, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 16 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, konflikto su sutuoktine B. G. metu, tyčia trenkdamas ranka B. G. tris kartus per veidą, tuo savo šeimos nariui nukentėjusiajai – sutuoktinei B. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su sutuoktine B. G. jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-07-16 žmona vakare grįžo iš metinių. Tuo metu tiek jis, tiek žmona abu buvo neblaivūs. Buvo apie vidurnaktį. Abu kartu atsigulė į lovą, kur vienas prie kito pasikabinėjo. Begulint lovoje žmona jam įkando į krūtinę, todėl jis jai trinktelėjo vieną kartą su ranka per veidą. Žmona apsiverkė ir nuėjo į vonią, gal jai truputį iš nosies bėgo kraujas. Nesutinka su smūgių skaičiumi, nes žmonai tik vieną kartą trenkė į veidą. Tyrėjai nesakė, kad trenkė tris kartus bei neskaitė, ką ji iš jo žodžių surašė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusiosios B. G. parodymais, tą vakarą grįžo į namus iš metinių. Buvo išgėrusi, vyras buvo namuose ir taip pat buvo išgėręs. Iš pradžių nesibarė, abu nuėjo miegoti, tačiau lovoje jis prie jos ėmė kabinėtis. Tai jai nepatiko, todėl ji atsikėlusi nuėjo į antrą namo aukštą ir atsigulė. Po kokių 10 minučių atėjęs vyras, kuris buvo nusirengęs, užgriuvo ant jos, todėl ji jam kažkur įkando, o tada jis jai ranka tris kartus trenkė per veidą, nuo ko jai pasipylė kraujas iš nosies. Po to vyras nuėjo į savo kambarį ir atsigulė, o jinai nuėjo į vonią praustis, nes jai buvo kruvinas visas veidas, kraujo buvo ir ant grindų. Labai skaudėjo nosį ir galvą. Paskambinusi sūnui pasakė, kas atsitiko, todėl sūnus iškvietė policiją. Vyrui įkando todėl, kad ji jo prašė eiti miegoti, bet jis neklausė, o griuvo ant jos.

Liud. R. Kiburio parodymais, tą dieną dirbo kartu su kolega, buvo jau sutemę, kai iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje Kratiškių k., kur ir nuvyko. Ten rado sumuštą moterį, kuri paaiškino, jog ji vėlai grįžo į namus neblaivi iš metinių, dėl ko vyras buvo nepatenkintas. Smurtas įvyko lovoje miegamajame, sakė, kad sudavė smūgius ranka, tačiau ar sakė, kiek kartų vyras jai sudavė, nepamena. Nukentėjusiajai ant veido akivaizdžiai matėsi sumušimo žymės. Kaltinamasis taip pat paaiškino tą patį, kad dėl to, jog žmona vėlai grįžo iš metinių, tarp jų įvyko konfliktas. Vyras sakė, kad jam žmona įdrėskė krūtinę, suprato, kad ji nuo jo gynėsi. Ar nukentėjusioji buvo neblaivi, nepamena, tačiau ji kalbėjo adekvačiai, suvokė savo veiksmus.

Liud. J. Graičiūno parodymais, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su kolega R. Kiburiu nuvyko į vietą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusi moteris nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis, todėl jie jį sulaikė. Jis smurtautoją nusivedė į tarnybinį automobilį, o kolega iš moters paėmė pareiškimą. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė visą tai, kas buvo nustatyta ir ką sakė tiek kaltininkas, tiek nukentėjusioji.

Liud. E. G. parodymais, tą vakarą jis buvo šventėje, kai paskambinusi mama pasakė, kad ją muša tėvas ir paprašė iškviesti policiją, ką jis ir padarė. Kai grįžo į namus, policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Mama buvo sumušta, jai iš nosies bėgo kraujas. Kiek jai tėvas sudavė smūgių, mama nesakė. Įvykio metu abu tėvai buvo šiek tiek išgėrę. Pirmo aukšto koridoriuje matė kraujo lašus.

Liud. L. Simanavičiūtės parodymais, ji dirba vyr. tyrėja ir buvo nuvykusi į Panevėžio areštinę pareikšti asmeniui įtarimo ir tai, ką jis sakė, buvo užfiksuota apklausoje. Įtariamajam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau tuo metu jis dar nebuvo jo pasirinkęs, todėl atsisakė duoti parodymus. Ji suprato, kad jis pats pasirinks norimą advokatą.

Liud. O. Dagienės parodymais, dirba tyrėja ir gavo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl pareiškė galutinį įtarimą, išaiškino įtariamajam jo teises bei jį apklausė, taip pat papildomai paklausė nukentėjusiąją. A. G. buvo išaiškintos visos jo teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją, po protokolu jis pasirašė, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklaustas. Ji protokolą surašė iš įtariamojo žodžių, jis pats perskaitė protokolą ir jį pasirašė, jokių pastabų dėl protokolo turinio neturėjo. Ji įtariamojo neįtikinėjo atsisakyti gynėjo bei greičiau visą prisipažinti.

Kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be jo dalinio prisipažinimo teisme, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l.1-2), iš kurio matyti, kad B. G. pranešė, jog 2017-07-16 d. apie 00.10 val. jų namuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. G. konflikto metu ranka tris kartus trenkė į veidą bei taip sukėlė fizinį skausmą; apžiūrint įvykio vietą konstatuojama, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Iš namo virtuvės patenkama į miegamąjį, kuriame pagal šiaurinę sieną yra lova. Koridoriuje prieš miegamąjį matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l.20-22) matyti, kad smurtą patyręs asmuo pareiškė, jog jai sutuoktinis sudavė tris kartus į veido sritį ranka ir taip sukėlė fizinį skausmą; nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai: nosies srityje esantis nubrozdinimas ir patinimas; smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad sudavė sutuoktinei į veido sritį, kadangi ši jį išvedė iš kantrybės. Alkotesteriu A. G. 2017-07-16 02 val. 32 min. buvo nustatytas alkoholinis girtumas 1,60 promilės (b.l. 29).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal LR BK 140 str. 2 d. padarymo. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia suduodamas nukentėjusiajai – savo sutuoktinei, t.y. šeimos narei smūgius ranka į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Nors teismo posėdyje kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, teigdamas sudavęs sutuoktinei tik vieną smūgį į veidą, tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina siekimu sušvelninti savo atsakomybę. Nukentėjusioji tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžios (b.l.1-2, 15, 20-22) nuosekliai teigė, kad konflikto metu sutuoktinis jai sudavė tris smūgius į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Tiek liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. Kiburys bei J. Graičiūnas, tiek motinos prašymu į namus sugrįžęs sūnus E. G. patvirtino teismui, kad ant nukentėjusiosios veido buvo akivaizdžios sumušimų žymės, kas buvo užfiksuota ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Taigi visi šie byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuo kaltinamojo suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo labiau kad ir pats kaltinamasis, apklaustas įtariamuoju (b.l.45), apklausos metu patvirtino, jog jis žmonai kelis kartus trenkė per veidą. Nors teismo posėdyje jis ėmė teigti, kad šios apklausos metu sakė tik tai, ką apie konfliktą buvo nurodžiusi jo žmona, nes jam tyrėja taip sakiusi daryti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo metu jokioje apklausoje nukentėjusioji dar net nebuvo nurodžiusi aplinkybės, kad po suduotų smūgių jai bėgo iš nosies kraujas. Šią aplinkybę ji patvirtino tik teisme, paaiškindama, kad iš tiesų jai po sutuoktinio suduotų smūgių ėmė bėgti iš nosies kraujas, dėl ko ji ėjo praustis į vonią, todėl koridoriuje jo ir buvo prilašėję, kas yra užfiksuota ir įvykio vietos apžiūroje (b.l.2). Tuo tarpu teismo posėdyje apklausta tyrėja O. Dagienė patvirtino teismui, kad apklausiant įtariamąjį, ji jo parodymus surašė iš jo žodžių, o įtariamasis, susipažinęs su protokolu, jokių pastabų dėl protokolo turinio neturėjo. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo išketą versiją apie tai, kad neva jis ikiteisminio tyrimo metu, norėdamas greitesnio bylos tyrimo, patvirtino tik nukentėjusiosios parodymus, dėl ko ir nurodė sudavęs ne vieną, o keletą smūgių nukentėjusiajai. Tačiau šiuo atveju suduotų smūgių skaičius padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nekeistų.

Kaltinamasis nurodo, kad jis smūgį sutuoktinei sudavė todėl, kad ji jam įkando į krūtinę. Šios aplinkybės nukentėjusioji ir neneigia, tačiau parodė, kad ji jam kažkur įkando tik todėl, kad jis ant jos užgriuvo, nors ji ir buvo prašiusi prie jos nelįsti. Į įvykio vietą tuoj po konflikto atvykęs policijos pareigūnas R. Kiburys teismui taip pat patvirtino, jog vyras sakė, kad jam žmona įdrėskė krūtinę, suprato, kad ji nuo jo taip gynėsi. Taigi ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl jo po to atliktų nusikalstamų veiksmų savo žmonos atžvilgiu. Taip pat nepagrįsti teismo posėdyje išsakyti kaltinamojo gynėjo argumentai apie tai, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai, nes nebuvo tiriamas kaltinamojo pateiktas pareiškimas dėl jam konflikto metu padaryto sužalojimo, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. G. į policiją su pareiškimu dėl to paties įvykio metu patirto sužalojimo kreipėsi tik 2017-08-04 d. (b.l.92), t.y. jau po to, kai tyrimas byloje buvo užbaigtas ir kai jo atžvilgiu 2017-07-26 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir jis 2017-08-02 jau buvo pareiškęs prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kas ir buvo padaryta.

Taip pat niekuo nepagrįsti ir argumentai dėl to, kad įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą. Šiuo atveju įstatyme, t.y. LR BPK 51 str. numatytų būtinojo gyvėjo dalyvavimo pagrindų šioje byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-07-16 pranešus A. G. apie įtarimą ir išaiškinus jo teisę turėti gynėją, jis pageidavo turėti gynėją, dėl ko atsisakė duoti parodymus (b.l.32-35). 2017-07-17 d. jam vėl išaiškinus įtariamojo teises, tame tarpe ir teisę turėti gynėją, jis jo atsisakė ir davė parodymus apie pareikštą įtarimą (b.l.36-45). BPK 52 str. 1 d. nurodyta, kad dėl įtariamojo (kaltinamojo) gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Kasacinėje praktikoje vadovaujantis, be kita ko, EŽTT sprendimais, pabrėžiama, kad procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant ir gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turi būti tinkamai užfiksuotas, kad būtų išvengta abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriškumo. Šiuo atveju tyrėja 2017-07-17 d. išaiškino A. G. jo visas teises ir įteikė protokolo priedą, kuriame plačiai išaiškintos visos jo teisės (b.l.36-40), A. G. 2017-07-17 pasirašė protokolą dėl gynėjo atsisakymo (b.l.41). Vadinasi, jis pasinaudojo savo teise atsisakyti gynėjo, numatyta BPK 52 str. 1 d., ir tai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai užfiksuota. Duomenų, kad gynėjo buvo atsisakyta ne paties įtariamojo iniciatyva, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos, byloje nėra. Gi priešingai, teismo posėdyje apklausta tyrėja O. Dagienė patvirtino, kad A. G. buvo išaiškintos visos jo teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją, jis gynėjo atsisakė ir apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame jis pasirašė, po ko jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklaustas. Visi šie veiksmai užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios pareigūnės parodymais, nes juos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys.

Taigi, visais virš išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad veiką padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 26-28), administracine tvarka nebaustas (b. l. 25), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, dirbantis (b. l. 24), vedęs. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad konflikto metu neblaivi buvo ir nukentėjusioji bei įkando kaltinamajam.

Kadangi A. G., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.).

Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 66 str. 1, 2 d.)(b. l. 30-31, 50-51).

Paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-49) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 58-60) iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos liudytojo kelionės ir pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį keturias laisvės apribojimo dienas.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priteisti iš A. G. 8,63 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Nida Solovjovienė