Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria E. L. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiojo tyrėjo Kęstučio Trinkūno 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 12N-28944333-15 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Arūnas Mockevičius 2015 m. balandžio 11 d. E. L. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-28828338-15 už tai, kad ji 2015 m. balandžio 11 d., apie 13 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), atidarė atitvertos teritorijos vartus ir tuo metu iš kiemo į gatvės važiuojamąją dalį išbėgo vokiečių aviganių veislės šuo, kurį partrenkė tuo metu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Subaru Forester“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavęs R. S.. E. L. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto reikalavimų.

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Trinkūnas 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 12N-28944333-15 E. L. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir paskyrė nuobaudą – 144 EUR baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. L. pažymi, jog ji, prieš išvažiuodama iš namų, šunį uždarė namuose. Todėl grįžusi negalėjo žinoti, kad dukra šunį išleido, jis yra lauke ir atidarius teritorijos vartus išbėgs iš kiemo. Be to pažeidėja nežinojo, kad dukra ją aplankys, nes ji atvyksta nedažnai, prieš tai praneša.

E. L. nuomone, apylinkės teismo išvada, jog šuo yra laikomas ir lauke, ir namuose, neatitinka tikrovės, nes šuo turi dubens displaziją ir visą laiką negali būti lauke. Todėl E. L. negalėjo numanyti, kad šuo yra lauke.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. L. pažymi, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Tyčios jos veiksmuose nėra. Ji taip pat nežinojo, kad dukra yra atvykusi ir išleido šunį į kiemą, todėl ji negalėjo numanyti, kad šuo yra kieme ir kils žalingos pasekmės, nes per tvorą nesimatė, kas dedasi kieme. Todėl, nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra teisėto pagrindo ją patraukti administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis teisėta, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas E. L. apeliacinio skundo argumentas, jog jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog E. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

E. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), R. S. paaiškinimu (b. l. 9), pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos E. L. paaiškinimu (b. l. 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11).

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta E. L. aiškino, kad jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., sudėties, nes ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šuo yra kieme ir atidarius vartus jis išbėgs į lauką, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, administracinis teisės pažeidimas numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Neatsargiai šis pažeidimas gali būti padaromas tada, kai pažeidėjas numato, jog jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikisi, kad jų bus išvengta, arba nenumato, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turi ir gali jas numatyti.

Apeliaciniame skunde E. L. pažymėjo, jog šunį į lauką išleido jos dukra, kuri į svečius atvažiavo jos neįspėjusi ir jai apie vizitą nepranešusi. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog E. L. namuose gyvena ne viena, ji, prieš atidarydama teritorijos vartus, privalėjo įsitikinti, ar šuo nėra išbėgęs į kiemą. Nors E. L. nurodo, kad šuo turi dubens displaziją ir visą laiką lauke būti negali, tačiau jis pabėgioti yra išleidžiamas ir į kiemą. Taigi E. L. prieš atidarydama vartus ir žinodama, jog, kam nors esant namuose, šuo gali būti išleistas į kiemą, privalėjo įsitikinti, jog tai padaryti yra saugu, tačiau to nepadarė, todėl pasielgė nerūpestingai. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad E. L. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., padarymą.

Nuobaudą paskyrusi institucija pagrįstai E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdama nuobaudą institucija įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, E. L. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą. Todėl pagrįstai paskyrė minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją dėl E. L. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.