Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir A. F. (A. F.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir paskirta jam:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. S. atžvilgiu) – 3 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (UAB „duomenys neskelbtini“ turto pagrobimas) – 1 metai 6 mėnesius laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (L. V. Z. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (P. L. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (J. Ž. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (J. G. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (V. M. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (V. Š. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (R. B. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (T. K. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (N. L. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone) – 2 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas) – 2 metai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (O. K. turto įgijimas apgaule) – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės apimtos, po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir skirta V. B. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 06 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Priteista iš V. B. L. Z. 2000 Lt., P. L. -1000 Lt., J. Ž.-2050 Lt., J. G. - 2750 Lt., V. M.-2000 Lt.,V. Š. - 5000 Lt., R. B.- 1000 Lt., O. K. 1000 Lt., UAB ‚“duomenys neskelbtini“ 500 Lt.

Priteista solidariai iš V. B. ir A. F. M. S. 1590 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. F., 2011-11-06 apie 20.30 val., prie naktinio baro Vilniuje, Kalvarijų g. 131-2, panaudojus fizinį smurtą, sukėlusį fizinį skausmą M. S. t.y. A. F. kumščiu sudavus smūgį nukentėjusiajam M. S. į nosies sritį, o jam (V. B.) trenkus M. S. su ranka į veidą ir spyrus koja, įkišo ranką į kairę nukentėjusiojo M. S. striukės kišenę ir iš ten pagrobė raktų ryšulį, 50 Lt vertės, nuo buto Vilniuje,(duomenys neskelbtini). Po to, kartu su A. F. nuėjo į minėtą butą ir pagrobtais raktais atsirakinęs M. S. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į minėtą butą ir iš ten pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „ Samsung“, 400 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia“, 50 lt vertės, diktofoną 50 Lt, vertės, taip pat ten buvusius automobilio „ Mercedes Benz“ v,n, (duomenys neskelbtini) raktus ir su jais atsirakino prie namo (duomenys neskelbtini)-Vilniuje stovėjusį automobilį, iš kurio pagrobė M. S. priklausančius daiktus- akumuliatorių „ Power Bull“-279 Lt vertės ir automagnetolą 150 Lt vertės. Tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bendros 979 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. S., 2011-01-05 apie 18.00 val. iš administracinio pastato pirmos laiptinės ketvirto aukšto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė 1500 Lt vertės spalvoto vaizdo stebėjimo kamerą JC15G „Veritokalinit“, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 1500 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-06-15 apie 16.30 val. tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai Valerijai L. Z. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė policijos pareigūnu T. R. bei pamelavo, kad nukentėjusios žentas M. B. leisdamasis laiptais Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje nukrito ant mergaitės S. B. ir sunkiai ją sužalojo. Minėtas asmuo pareikalavo sumokėti 2000 Lt, kad žento atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paaiškino, kad į V. L. Z. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvažiuos sužalotos mergaitės brolis, kuriam ji turės perduoti 2000 Lt. 2010-06-15, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvykęs prie nukentėjusios buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš V. L. Z. apgaulės įtakoje jam perduoti sutartus 2000 Lt ir su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, V. L. Z. priklausantį, 2000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, 2011-06-11 apie 16.00 val. atvyko prie nukentėjusiojo P. L. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešė, kad jo sūnus „Kęstutis“ važiuodamas automobiliu sužalojo mergaitę ir ji yra paguldyta į ligoninę. Tam, kad jo sūnaus atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pareikalavo sumokėti 20000 Lt, o nukentėjusysis apgaulės įtakoje V. B. perdavė mažesnę sumą, t. y. 1000 Lt, su kuriais jis iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, naudai apgaule užvaldė svetimą, P. L. priklausantį, 1000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-06-21 apie 13.00 val. tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai J. Ž. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos anūku „Artūru“ bei melagingai pasakius, kad jis padarė avariją, kurios metu partrenkė mergaitę bei pridurdamas, kad jis yra sužalotas, todėl perduoda telefono ragelį tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris melagingai prisistatė policijos pareigūnu. Minėtas asmuo pareikalavo sumokėti 2050 Lt tam, kad būtų paleistas jos anūkas ir paaiškino, kad į J. Ž. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turi atvykti sužalotos mergaitės giminaitis, kuriam ji turės perduoti pinigus. 2011-06-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvyko prie nukentėjusios buto ir paėmė iš nukentėjusios J. Ž. apgaulės įtakoje jam perduoti sutartus 2050 Lt ir su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, naudai apgaule užvaldė svetimą, J. Ž. priklausantį, 2050 Lt vertės turtą

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-06-27 apie 19.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į J. G. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasakė, kad jos giminaitė lipdama laiptais nukrito ant mergaitės, kuriai yra sužalotas sprandas, o nukentėjusios giminaitė yra sulaikyta. Norėdama, kad jos giminaitė išvengtų gresiančios atsakomybės, ji turi mergaitės artimiesiems, kurie ateis į jos butą, perduoti 2750 Lt. J. G. nurodžius savo buto adresą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir laiptinės kodą, V. B. 2011-06-27, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu, atvyko prie nukentėjusiosios buto ir paėmė iš J. G. apgaulės įtakoje jam perduoti sutartus 2750 Lt bei su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, J. G. priklausantį, 2750 Lt vertės turtą

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-06-28 apie 18.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusios V. M. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos sūnėnu „Mantu“ bei pasakius, kad sūnėnas partrenkė dviračiu mergaitę ir ją sužalojo. Vėliau ragelis buvo perduotas asmeniui, kuris melagingai prisistatė konsulu ir pareikalavo sumokėti 9000 eurų tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pavykus sutarti, kad bus sumokėti 2000 Lt, minėtas asmuo paaiškino, kad į nukentėjusios butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ateis tariamai sužalotos mergaitės brolis „T. B.“. 2010-06-28, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvykęs prie nukentėjusios buto ir prisistatęs „T. B.“ paėmė iš nukentėjusiosios 2000 Lt ir su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, V. M. priklausantį, 2000 Lt vertės turtą

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-06-29 apie 14.00 val. nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam V. Š. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jo anūku „Vladimiru“ pamelavo, kad anūko mergina nukrito nuo laiptų, susilaužė šonkaulius ir yra reikalingi pinigai jos operacijai, todėl pareikalavo sumokėti 5000 Lt. Papildomai paaiškino, kad 2011-06-29 į nukentėjusiojo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turi atvykti anūko draugas „Dima“, kuriam jis turės perduoti pinigus. 2011-06-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. Š. apgaulės įtakoje perdavė pas jį į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atėjusiam V. B. 5000 Lt, kuris su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, V. Š. priklausantį, 5000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-07-22 apie 19.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusios R. B. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos anūku bei melagingai pasakius, kad padarė avariją, kurios metu jam išmušti priekiniai dantys ir sužalota mergaitė. Taip pat paaiškinus, kad perduoda ragelį kitam asmeniui, kuris melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodė, kad į nukentėjusios butą atvyks žmogus, kuriam privalės perduoti 1000 Lt tariamai sužalotos mergaitės gydymui. 2011-07-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvykęs prie nukentėjusios buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė sužalotos mergaitės broliu ir paėmė iš R. B. apgaulės įtakoje jam perduotus 1000 Lt bei su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, R. B. priklausantį, 1000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-07-24 apie 13.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam T. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jo anūku „Andžejumi“ bei pamelavus, kad nukrito nuo laiptų ir sužalojo merginą, todėl reikės padengti jos gydymo išlaidas pareikalavo 3000 Lt. 2011-07-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvykęs prie nukentėjusiojo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš T. K. apgaulės įtakoje jam perduoti sutartus 3000 Lt bei su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, T. K. priklausantį, 3000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-07-26 nuo 12.00 val. iki 12.30 tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino į nukentėjusios N. L. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pristatęs policijos pareigūnu pamelavo, kad jos anūkas „Jonas“ lipdamas laiptais pastūmė mergaitę, kuri nukritusi nuo laiptų susižalojo bei pareikalavo sumokėti 3000 Lt už jos gydymą. Skambinęs asmuo paaiškino, kad į N. L. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyks sužalotos mergaitės brolis, kuris paims pinigus, o vėliau perdavė ragelį kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris melagingai prisistatė nukentėjusios anūku ir paprašė jam padėti. N. L. nurodžius savo buto adresą ir mokėjimo kortelės PIN kodą, 20 min laikotarpyje V. B. atvyko prie nukentėjusios buto, o N. L. apgaulės įtakoje perdavė „Swedbank“ AB banko jai išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria V. B. nuėjo prie parduotuvės „IKI“, Žirmūnų g. 2, esančio, UAB „Swedbank“ priklausančio bankomato, ir 2012-07-26, 12.33 val., pasinaudojęs minėta mokėjimo kortele bei iš nukentėjusiosios sužinotu PIN kodu iš N. L. sąskaitos, esančios UAB „Swedbank“ paėmė 3000 Lt, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, N. L. priklausantį, 3000 Lt vertės turtą,

ir 2011-07-26, 12.34 val., prie parduotuvės „IKI“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, esančiame UAB „Swedbank“ priklausančiame, bankomate bandė paimti iš N. L. sąskaitos, esančios UAB „Swebank“ 300 Lt, tačiau finansinės operacijos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi finansinė operacija buvo atmesta, nes buvo viršytas limitas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Jis, neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, kuomet 2011-07-26 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gavo, t. y. neteisėtai įgijo, iš nukentėjusios N. L. banko „Swedbank“ AB jai išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė ją su savimi iki 2011-07-26, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, kuomet minėtą kortelę išmetė.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kuomet 2011-07-26 nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu neteisėtai įgijęs iš nukentėjusios N. L. banko „Swedbank“ AB jai išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaulės įtakoje sužinojęs jos PIN kodą su minėta kortele neteisėtai atliko finansinę operaciją per vieną kartą nuėmė, kuomet 2011-07-26, 12.33 val., prie parduotuvės „IKI“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, esančiame UAB „Swedbank“ priklausančiame, bankomate paėmė iš N. L. sąskaitos, esančios UAB „Swebank“ 3000 Lt.

2011-07-26, 12.34 val., prie parduotuvės „IKI“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, esančiame UAB „Swedbank“ priklausančiame, bankomate bandė paimti iš N. L. sąskaitos, esančios UAB „Swebank“ 300 Lt, tačiau finansinei savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi finansinė operacija buvo atmesta, nes buvo viršytas limitas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, t. y. apgaule gauti pinigų, veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuomet 2011-07-27 laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajai O. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė gydytoju bei pamelavo, kad jos dukra padarė avariją, kurios metu sužalota mergaitė. Vėliau perdavė telefono ragelį asmeniui, kuris prisistatęs O. K. dukra pavadino nukentėjusiąja „mamyte“ ir vėl perdavė ragelį tariamam gydytojui, kuris mergaitės operacijai pareikalavo 7000 Lt. Sutarus dėl 1000 Lt sumos nurodė, kad į jos butą ateis sužalotos mergaitės brolis. 2011-07-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, V. B. atvyko į nukentėjusios butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš O. K. apgaulės įtakoje jam perduotus 1000 Lt bei su gautais pinigais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule užvaldė svetimą, O. K. priklausantį 1000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

A. F. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėj kartu su V. B. 2011-11-06 apie 20.30 val., prie naktinio baro Vilniuje, Kalvarijų g. 131-2, panaudojus fizinį smurtą, sukėlusį fizinį skausmą M. S. t.y. jam (A. F.) kumščiu sudavus smūgį nukentėjusiajam M. S. į nosies sritį, V. B. trenkus M. S. su ranka į veidą ir spyrus koja, V. B. įkišo ranką į kairę nukentėjusiojo M. S. striukės kišenę ir iš ten pagrobė raktų ryšulį, 50 Lt vertės, nuo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to, (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į minėtą butą ir iš ten pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „ Samsung 3600“, 400 Lt. vertės, mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia“, 50 lt vertės, diktofoną 50 Lt. vertės, taip pat ten buvusius automobilio „ Mercedes Benz“ v,n, (duomenys neskelbtini) raktus ir su jais atsirakino prie namo (duomenys neskelbtini)-Vilniuje stovėjusį automobilį, iš kurio pagrobė M. S. priklausančius daiktus- akumuliatorių „ Power Bull“-279 Lt vertės ir automagnetolą 150 Lt vertės. Tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bendros 979 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. į 178 str. 2 d. ir bausmę sušvelninti. Nuteistasis nurodo, jog nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., nurodo, jog buvo vienas, dėl kito nuteistojo veiksmų atsakyti negali, jog nebuvo bendrininkai, o veikė vienas nuo kito atskirai. Pasak apelianto, jis pripažįstą padaręs vagystę, o tai, jog buvo panaudotas smurtas – tikslių duomenų nėra, nebuvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. Skunde nurodoma, jog liudytojo parodymais negalima vadovautis, kadangi tai nėra tikri faktai, o kalbos. Apeliantas prašo atsižvelgti į nukentėjusiojo būseną, į tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti ir į jo amžių, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, ko pasak nuteistojo, teismas neužsiminė, į tai, jog dėl kitų epizodų jis prisipažįsta, gailisi, pažada nukentėjusiesiems atlyginti žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendį dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė: A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 1 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; priteisti solidariai iš V. B. ir A. F. M. S. 1590 Lt.", ir priimti naują nuosprendį- A. F. išteisinti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., o nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį A. F. atžvilgiu atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas grubiai pažeidė BPK 20 str. ir 305 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.4 p., 3.1.7. p., 3.1.8 p., 3.5. p. reikalavimus, taip pat pažeidė BPK 303 str. ir 329 str. reikalavimus, kadangi A. F. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, kuo yra pažeidžiama Konstitucijos garantuota nekaltumo prezumpcija, kuomet visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Pažymima, kad nuteistojo A. F. veiksmuose nėra nei plėšimo, nei bendrininkavimo sudėties, nes jis nenaudojo fizinio smurto tikslu pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, jo turto nebuvo fiziškai užvaldęs ir negavo jokios naudos, neturėjo jokio išankstinio susitarimo su nuteistuoju V. B. ir jų veiksmai nebuvo bendri ir apjungti vieninga tyčia.

Pasak apelianto pirmosios instancijos teismas, visiškai nesigilindamas į duomenų ir įrodymų visumą, apkaltinamajame nuosprendyje atkartojo pagal prokuroro 2014-06-11 prašymą pakeistą kaltinimą A. F., kai tuo tarpu kaltinime pakeitime nurodytos iš esmės skirtingos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, t.y. jokie ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys ir įrodymai nepatvirtina fakto, kad A. F. kartu su kaltinamuoju V. B. nuėjo į nukentėjusiojo M. S. butą ir, pagrobtais raktais jį atsirakinus, į jį įsibrovė bei iš ten pagrobė kaltinime nurodytą turtą, o vėliau atsirakinus nukentėjusiajam priklausantį automobilį, iš jo pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Pažymima, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tokių faktinių aplinkybių nenurodė, tačiau jis parodė, kad iš pradžių prie jo priėjo A. F., kuris po pokalbio sudavė jam į nosies sritį, o vėliau pribėga V. B., kuris iš jo kišenės ištraukė raktų ryšulį, nukentėjusysis parodė, kad nežino kas buvo bute, tačiau parodė, kad dėl įvykdyto plėšimo ėjo kalbėtis su V. B. motina, į A. F. dėl šio įvykio nesikreipė, o V. B. vėliau žadėjo grąžinti jam pavogtus daiktus. Apeliantas nurodo ir tai, kad nukentėjusysis plėšimo metu buvo neblaivus, ką patvirtino ir jis pats, ir kaltinamieji, ir teisme apklausti liudytojai R. B. ir A. J., dėl ko yra didelė tikimybė, kad įvykio aplinkybes jis prisimena netiksliai ir iškreiptai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog iš nukentėjusiojo buvo pagrobti kaltinamajame akte nurodyti daiktai, nes nukentėjusysis pateikė tik telefono "Samsung 3600" ir akumuliatoriaus "Power Bull" įsigijimo dokumentus, o kiti, neva dingę, daiktai surašyti tik iš nukentėjusiojo žodžių, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo nurodyti daiktai buvo jo žinioje plėšimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, tikslu patikrinti nukentėjusiojo parodymus. Tuo pačiu pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nei nukentėjusiojo bute, nei automobilyje "Mercedes Benz" valst.nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nuimti pirštų pėdsakai, kurių pagrindu galima būtų atlikti daktiloskopini identifikacinį tyrimą ir patikimai nustatyti kas buvo nukentėjusiojo bute ir automobilyje.

Taip pat pažymima, kad tiek kaltinamajame akte ir jo pakeitime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodytos skirtingos plėšimo M. S. atžvilgiu įvykdymo datos - vienur nurodyta, kad veika buvo padaryta 2010 m., kitur nurodyta, kad veika padaryta 2011 m. Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų tikslu nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra grįstas tik prielaidomis ir spėjimais, kuo yra grubiai pažeistas BPK 305 str. 1 d. 1 p.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje gauti įrodymai - liudytojų A. J. ir R. B. parodymai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra surašyti tik fragmentiškai, t.y. nurodyta, jog jie matė, kaip A. F. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. S., V. B. tuo metu šalia nebuvo, dėl ko susidaro klaidingas įspūdis, jog šių liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo A. F. kaltę. Tuo tarpu, teismo posėdyje nurodyti liudytojai davė kitokius parodymus, kurie nėra užfiksuoti nuosprendyje, bet turi atsispindėti teismo posėdžio garso įraše. Liudytojai A. J. ir R. B. patvirtino nuteistojo A. F. parodymus dėl 2011-11-06 įvykio aplinkybių, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje tai neatsispindėjo, kuo yra grubiai pažeistas BPK 305 str. 1 d. 2 p. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visai neanalizavo liudytojų A. J. ir R. B. parodymų, nepateikė jokių motyvų dėl šių liudytojų parodymų atmetimo, kuo nepaneigė kaltinimui prieštaraujančius duomenis.

Pasak apelianto pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nesiekė nustatyti visų būtinų bendrininkavimo požymių, nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, nesigilino į tai, kad byloje yra nepaneigti įrodymai, jog tarp V. B. ir A. F. veiksmų nebuvo bendrumo, nes kiekvieno veiksmai buvo nukreipti į skirtingą tikslą. Nurodoma, jog byloje nėra įrodyta, kad nuteistuosius siejo bendra tyčia apiplėšti nukentėjusįjį M. S., todėl tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio susitarimo dėl apiplėšimo, o pasekmės atsirado tik dėl V. B. suvoktos ir jo paties realizuotos nusikalstamos veikos. Pasak apelianto, toks teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisė­tu, nes juo yra pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje privalu nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurie turi būti išsamūs ir paremti by­loje esančiais įrodymais. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį pilna apimtimi, apsiribojo tik pasisakymu "Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir tenkintini visumoje", o šioje dalyje nuosprendis yra visiškai nemotyvuotas, teismas neanalizavo ir netikrino, ar byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad nuketėjusiajam M. S. yra padaryta 1590 Lt žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismas nuosprendyje neįvardino iš ko susideda nukentėjusiojo patirta turtinė žala, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobti kaltinamajame akte nurodyti daiktai, nes vien įsigijimo dokumentų pristatymas negali būti vertinamas, kaip įrodymas, kad buvo pavogti visi nukentėjusiojo nurodyti daiktai, kadangi šių daiktų galėjo aplamai nebūti jo žinioje plėšimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, tikslu patikrinti nukentėjusiojo parodymus. Taip pat pastebima, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė 600 Lt dėl buto šarvuotų durų laužymo ir 70 Lt dėl naujos durų spynos įsigijimo turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji V. B. ir A. F. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų V. B. ir A. F. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniai skundai nagrinėjami ribose, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis. Pastebėtina, kad apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų liečiančių veikos kvalifikaciją pagal BK 180 str. 1 d. dėstis bendrai.

Dėl nuteistųjų V. B. ir A. F. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį

Abu nuteistieji ginčija kaltę dėl padaryto plėšimo nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu. Nuteistasis V. B. pripažįsta, jog padarė vagystę, tačiau neigia buvęs kartu su A. F., nurodo jog jie nebuvo bendrininkai ir veikė vienas nuo kito atskirai. Tuo tarpu nuteistasis A. F. nors ir neneigia prieš nukentėjusįjį panaudojęs smurtą, tačiau taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrai kartu su V. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nuteistuosius A. F. ir V. B. pripažino kaltais padarius plėšimą, tai yra pagrįstai nuteisė pagal BK 180 str. 1 d.

Kaip jau buvo minėta nuteistieji V. B. ir A. F. neprisipažįsta, kad veikdami bendrininkų grupėje padarė plėšimą, tačiau jų kaltė yra įrodyta ne prielaidomis kaip teigia nuteistieji, o byloje esančiais objektyviais duomenimis: nukentėjusiojo M. S. parodymais, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, nuteistojo A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2011-09-16 akistatos protokolu, daiktų, 2011-03-28 dokumentų pateikimo protokolu, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Nukentėjusysis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jį prie baro užpuolė du vaikinai. Vienas vaikinas vardu „A.“ jam smūgiavo kelis kartus į veidą, galvą, tuo tarpu kitas vaikinas – V. B. taip pat jam sudavė ir iš kišenės ištraukė raktus, po ko abu jaunuoliai nubėgo. Nukentėjusysis nurodė, jog jį užpuolusius vaikinus jis pažįsta, jie yra jo kaimynai ir juos įvardino, kaip A. F. ir V. B. ( t 1 b.l. 74; 4-75; t 5 b.l. 111). Akistatos tarp M. S. ir V. B. metu, M. S. patvirtino savo parodymus (t 1 b.l. 94-96). Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis parodė, kad vaikinas vardu „A.“ kuris jį užpuolė yra kaltinamasis A. F.. Nors nuteistieji ir nurodo, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, ko neneigia ir pats nukentėjusysis, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu, kadangi viso proceso metu jie iš esmės yra nuoseklūs, be to, esminėse detalėse sutampantys ir su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu A. F. parodė, jog įvykio metu jis buvo bare, kuriame buvo ir V. B.. Išėjus iš baro, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir jis M. S. trenkė į nosies sritį, po ko prie nukentėjusiojo pribėgo V. B., kuris iš M. S. striukės paėmė raktus ir nubėgo (t 3 b.l. 167, 171). Taigi pats nuteistasis A. F. patvirtino, jog jam naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį kartu buvo ir V. B., kuris tuo metu pagrobė raktus. Nuteistasis V. B. parodė, jog prie baro pamatė pažįstamą (M. S.), prisiartino prie jo iš nugaros ir iš kišenės ištraukė raktus, po ko nukentėjusįjį apvogė (t 1 b.l. 92-93; t 4 b.l. 6). Iš esmės abu nuteistieji neigdami padarę plėšimą apeliuoja į tai, kad tarp jų nebuvo išankstinio susitarimo, jų veiksmai buvo nukreipti į skirtingą tikslą. Nuteistasis A. F. neneigia smūgiavęs nukentėjusiajam, tačiau nurodo, jog jo naudojamas smurtas nebuvo nukreiptas užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, kad jis neturėjo išankstinio susitarimo su V. B., jų veiksmai nebuvo bendri, apjungti vieninga tyčia. Nors nuteistieji ir nurodo, kad iš nukentėjusiojo raktus pagrobė V. B., o vėliau jis nukentėjusįjį apvogė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika - plėšimas buvo padaryta neesant bendrininkavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku – vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį). Taigi tai, kad A. F. tik mušė nukentėjusįjį, o V. B. pagrobė daiktus, nepanaikina abiejų nuteistųjų atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. Šiuo atveju nuteistasis A. F. pats pripažįsta, kad vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tai, kad jis savo veiksmus traktuoja sau palankia linkme, jog tik susimušė su nukentėjusiuoju, bet neturėjo tikslo apiplėšti, nepanaikina jo atsakomybės BK 180 str. 1 d. prasme. Nuteistasis V. B., neneigia vagystės fakto, tačiau nurodo, jog apvogė nukentėjusįjį vienas, tačiau tokia jo versija paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nuteistojo A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nusikaltime kartu su V. B. dalyvavo ir nuteistasis A. F.. Pastebėtina, kad apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį, darant nusikalstamą veiką. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad abu nuteistieji prie M. S. priėjo kartu, nuteistasis A. F. smūgiavo nukentėjusiajam, o M. B. tuo metu ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės raktus, po plėšimo abu kartu pabėgo į ta pačią pusę. Šį aplinkybių chronologija teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad abu nuteistieji veikė vieningai ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d. buvo padaryta minėtiems asmenims bendrininkaujant. Šiuo atveju nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojamas nukentėjusiojo neblaivumas nusikaltimo kvalifikacijai reikšmės neturi bei nepaneigia jo atžvilgiu nagrinėjamo nusikaltimo padarymo fakto. Vertindamas surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys, pripažinti tinkamais įrodymais. Pripažintina, kad nukentėjusiojo parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Tuo tarpu nuteistųjų kaltės nepripažinimas dėl plėšimo vertintinas kaip jų gynybinė pozicija, siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad apvogiant nukentėjusiojo butą, mašiną kartu su V. B. dalyvavo ir A. F., tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo parodymus, kad po plėšimo, abu nuteistieji nubėgo į ta pačią pusę, kaip nurodė nukentėjusysis, link jo namų. Šiuo atveju atimdami bendrai dalį turto – raktus nuo buto, nuteistieji turėjo tikslą užvaldyti kitą turtą, patekdami į nukentėjusiojo namus. Pažymėtina ir tai, jog esant bendrininkavimui visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį straipsnį, todėl, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. B. prašymo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal kitą straipsnį (BK 178 str. 2 d.), o nuteistąjį A. F. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja ir tai, kad suformuluotas kaltinimas iš esmės atitinka BPK reikalavimus, esminių pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistasis V. B. nurodo, jog nėra tikslių duomenų, jog buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nebuvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, tačiau tokius nuteistojo argumentus, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo A. F. parodymais, kurie įrodo, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo.

Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje nėra užfiksuoti liudytojų A. J. ir R. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šių liudytojų esminiai parodymai užfiksuoti yra. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais parodymais nesivadovavo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojai A. J. ir R. B. procese atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis A. F. šių asmenų, kurie patvirtintų jo keliamą versiją, kad jis tik sudavė nukentėjusiajam smūgius, o V. B. tuo metu iš viso nebuvo - nenurodė. Akivaizdu, kad šie asmenys, kurie yra nuteistųjų draugai ir pažįstami, byloje atsirado nuteistųjų iniciatyva, jų parodymai nėra objektyvūs, be to jie yra suinteresuoti padėti sušvelninti nuteistiesiems baudžiamąją atsakomybę, todėl teisėjų kolegija taip pat juos vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Taip pat nuteistojo A. F. apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, kaip antai, nukentėjusiojo bute ir automobilyje nuimti pirštų pėdsakai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrą veiksmą atlikti būtina; atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344/2011). Taigi tyrimą atliekantis pareigūnas pats priima sprendimą, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, kokių tyrimui reikšmingų duomenų ieškoti, ar tam tikrų pėdsakų indentifikavimas gali suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, ar ne ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pareigūnams galėjo nurodyti nusikalstamą veiką padariusių asmenų tapatybę, todėl darytina išvada, jog pirštų antspaudų ar kitų pėdsakų ieškojimas buvo netikslingas.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo A. F. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl skirtingai nurodytos M. S. atžvilgiu padaryto plėšimo datos, teisėjų kolegijos laikytina, technine klaida, kuri apeliacinės instancijos teismo ištaisoma. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nusikaltimas buvo padarytas 2010-11-06. Ši aplinkybė nepaneigia nuteistųjų kaltės dėl padaryto plėšimo.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą patikrinęs tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus pripažįsta, kad nors skundžiamas nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis nuteistieji pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. yra pagrįstos ir teisingos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės dalyvaujant plėšime. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantų lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas. Šiuo atveju esminių BPK reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Dėl bausmės

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašė perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. į 178 str. 2 d. ir bausmę sušvelninti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų V. B. veikos perkvalifikavimui, teisėjų kolegija laiko, kad pagrindo skirti švelnesnę bausmę, kokios prašo nuteistasis, nėra. Tuo tarpu iš nuteistojo A. F. apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai nuteistojo nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu teiginiai ir argumentai susiję su jo nuteisimu pagal BK 180 str. 1 d. Kadangi nuteistojo A. F. apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas apkaltinamasis nuosprendis, be to bausmės klausimo nekelia ir pats nuteistasis, tai pat paliekama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V. B. praeityje teistas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už eilę nusikaltimų, tame tarpe ir analogiškų nusikaltimų, nedirba, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tiesioginę tyčią, nuteistojo padarytų nusikaltimų visuomeninę reikšmę. Akivaizdu, kad nuteistasis V. B. pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, į nuteistojo V. B. amžių, į tai, kad dėl kitų epizodų jis prisipažįsta, gailisi, pažada atlyginti žalą, vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių skirti švelnesnės bausmės, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek bausme siekiamiems tikslams. Tuo tarpu skirdamas nuteistajam A. F. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nuteistasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į nuteistojo asmenybę, į tai, kad A. F. praeityje neteistas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Dėl civilinio ieškinio

Civilio ieškinio klausimą kelia nuteistasis A. F.. Nuteistasis A. F. nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog iš nukentėjusiojo buvo pagrobti kaltinamajame akte nurodyti daiktai. Nors byloje pateikti ne visi pavogtus daiktus bei jų vertę patvirtinantys dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais, dėl pavogtų daiktų bei jų vertės. Nenustatyta, kad nukentėjusysis elgtųsi nesąžiningai ir tokiu būdu norėtų pasipelnyti. Šiuo atveju pagrobtų daiktų vertė laikytina reali ir vertinant apylinkės teismo 1590 Lt priteistos sumos pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, ji nelaikytina aiškiai nepagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus. Nors apeliantas nesutinka su kaltinamajame akte nurodytais pavogtais daiktais, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis nurodė melagingus duomenis apie dingusių daiktų priklausomybę. Pastebėtina ir tai, kad nuostoliai, susiję su padarytu nusikaltimu, taip pat turi būti atlyginti. Šiuo atveju nukentėjusiajam dėl pavogtų buto raktų, reikėjo keisti spyną, buvo apgadintos šarvuotos durys. Dėl šių apgadinimų nurodoma suma yra pakankamai reali, nėra aiškiai per didelė, todėl pagrįstai buvo priteista iš nuteistųjų. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pavogti daiktai bei jų vertė iš esmės abejonių nekelia, todėl mažinti civilinio ieškinio sumą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų V. B. ir A. F. (A. F.) apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendyje techninę klaidą, nustatant, kad plėšimas M. S. atžvilgiu buvo padarytas 2010-11-06.