Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo18 val. 30 min. iki 19 val. 30 min., šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo iš R. V. reikalavo sumokėti 600 eurų išpirką už 2005 m. spalio 6 d. naktį pagrobtą nukentėjusiojo automobilį ,,Volkswagen Golf“, tranz. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigus padėti į automobilio ,,Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono priekinio skydelio dėtuvę, ir taip savo naudai paėmė iš nukentėjusiojo R. V. 2000 litų išpirką bei tą pačią dieną, apie 21 val., telefonu nurodė nukentėjusiajam vietą žvyro karjere, esančiame Plungės r., Milašaičių k., iš kurios gali pasiimti išsipirktą automobilį.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinių aplinkybių panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas Plungės rajono apylinkės teismo 2006-06-30 bei Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-09-19 nuosprendžiais, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 96 MGL (12000 litų) baudą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2005-10-12 iki 2005-10-14 bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2005-10-14 iki 2005-11-03. Nurodo, kad teismas išteisino V. R. motyvuodamas tuo, jog pastarasis nors atvirai ir savo naudai reikalavo perduoti apibrėžtą turtą - nurodytą konkrečią pinigų sumą už pagrobtą turtą, tačiau negrasino pavartoti fizinio smurto, nenaudojo kitokios psichinės prievartos, negrasino paskelbti kompromituojančios medžiagos ar kitokios informacijos, kurios atskleidimas nepageidautinas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad reikalavimo dalykas yra nukentėjusiajam R. V. priklausantys pinigai, kurių, anot teismo, ,,kaltinamasis nepaėmė, o siekė, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą - sumokėtų atlyginimą už informaciją“. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, neva nukentėjusysis pinigus sutiko sumokėti savanoriškai, kaltinamojo įtikintas, kad jo reikalavimas teisėtas. Teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis V. R. būtų pavartojęs turto prievartavimui būdingus kvalifikuojančius požymius - fizinio smurto pavartojimą ar grasinimą pavartoti, kitokios psichinės prievartos pavartojimą, paskelbimą kompromituojančios medžiagos ar kitokios informacijos, kurios atskleidimas nepageidautinas (kuo V. R. nebuvo kaltinamas), tačiau nieko neužsiminė ir nepasisakė dėl kito turto prievartavimui būdingo kvalifikuojančio požymio, kuris ir buvo inkriminuotas V. R. - grasinimo sunaikinti ar sugadinti turtą.

Tai, kad kaltinamojo V. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., požymius, patvirtina nukentėjusiojo R. V. parodymai, iš kurių matyti, jog V. R. jam pasakė, kad jei nori atgauti pagrobtą automobilį, turi sumokėti 600 eurų. Su V. R. jis tarėsi dėl išpirkos, sutarė, kad sumokės 2000 litų. Paėmęs pinigus V. R. jam pasakęs, kad telefonu praneš, iš kur pasiimti pavogtą automobilį, bet tai bus, kai sutems (t. 1, b. l. 57). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. V. patvirtino, jog tuomet, kai V. R. iš jo ėmė reikalauti pinigų, jis pagalvojo, kad automobilį ir yra pagrobęs V. R.. Taip pat R. V. parodė, jog jis suprato, kad jei pinigų V. R. nesumokės, tai automobilio ir automobilyje buvusių svarbių dokumentų gali ir nebeatgauti. Jis suprato, kad jei sumokės reikalaujamus pinigus V. R., tai garantija atgauti pagrobtą turtą bus 50 procentų, o jei nesumokės - tai tik 10 procentų (t. 2, b. l. 3-4). Taigi nukentėjusysis pinigų nemokėjimo pasekmes suprato kaip automobilio ir dokumentų praradimą, nes tas turtas nebus grąžintas. Nukentėjusiojo R. V. suvokimą apie V. R. atliktus veiksmus prieš jį parodo ir jo parodymai, jog 2006 m. gegužės mėn. pas jį į namus atėję V. R. tėvai perdavė V. R. atsiprašymą dėl reketavimo, grąžino jam 2000 litų ir taip visiškai atlygino padarytą žalą. Kadangi jam žala atlyginta, tai pretenzijų V. R. nebeturi. Iš to darytina išvada, kad ir žala R. V. buvo padaryta, ir jis V. R. veiką suprato kaip turto prievartavimą, nes su V. R. susitaikė. Teismas neteisingai įvertino V. R. veiką prieš R. V. kaip ,,radybų“ prašymą ar užmokesčio už informacijos pateikimą prašymą, kurį R. V. neva sutiko įvykdyti savo noru.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo V. R. parodymais, kuriuos tik iš dalies patvirtino nukentėjusysis, nes tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad V. R. nevartojo ir negrasino pavartoti smurto. Tačiau V. R. ir nebuvo kaltinamas kaip neturėdamas teisėto pagrindo vertęs R. V. savo naudai perduoti turtą grasindamas pavartoti fizinį smurtą. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į kaltinamojo netiesioginį arba užmaskuotą grasinimą sugadinti ar sunaikinti R. V. turtą reikalaujant išpirkos už pagrobtą automobilį, jei reikalavimas nebus įvykdytas, tai nukentėjusysis suprato kaip realią grėsmę nebeatgauti pagrobto turto (kuo V. R. ir buvo kaltinamas).

Teismas, neteisingai konstatuodamas, kad nėra visų nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, neatsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti - šalutiniai – įrodymai, būtent tai, kad nukentėjusįjį R. V. kaltinamasis susirado per tarpininką, su nukentėjusiuoju kalbėdamas telefonu, kaltinamasis V. R. skambino tik į tarpininko A. J. telefoną, pinigus pareikalavo padėti į automobilio dėtuvę, susitikti su nukentėjusiuoju atvykęs buvo svetimu automobiliu, pasakyti, kur yra pagrobtas automobilis, pažadėjo sutemus, ir kitas aplinkybes.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija nustato, kad V. R. 2005 m. spalio 10 d., laikotarpiu tarp 18 val. 30 min. ir 19 val. 30 min., šalia daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. sudarydamas situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį R. V. bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jo turtui, iš R. V. reikalavo sumokėti 600 eurų išpirką už 2005 m. spalio 6 d. naktį pagrobtą nukentėjusiojo automobilį „Volkswagen Golf“, tranz. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigus padėti į automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono priekinio skydelio dėtuvę, ir tokiu būdu savo naudai iš nukentėjusiojo R. V. paėmė 2000 litų išpirką bei tą pačią dieną, apie 21 val., telefonu nurodė nukentėjusiajam vietą žvyro karjere, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurios pastarasis gali pasiimti išsipirktą automobilį.

Išteisintasis V. R. parodė, kad 2005 m. spalio 10 d. vakare prašė ir paėmė iš nukentėjusiojo R. V. pinigus kaip atlygį už informaciją apie R. V. pagrobto automobilio buvimo vietą, kurią jis sužinojo atsitiktinai. Prieš nukentėjusįjį jokio smurto ar prievartos nevartojo. Pinigus nukentėjusysis jam davė gera valia.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2005 m. spalio 7 d. ryte nuėjęs į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išlaužtos garažo durys ir pavogtas jam priklausantis automobilis ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. spalio 10 d. pavakare pas jį atvažiavo A. J., kuris pasakė, kad su juo nori susitikti V. R.. Jis tą patį vakarą susitiko su V. R., kuris pasakė, kad žino, kur yra jo pavogtas automobilis, tačiau už informaciją V. R. paprašė 2000 litų. Supratęs, kad nesumokėjęs minimos pinigų sumos jis automobilio neatgaus, 2005 m. spalio 10 d., laikotarpiu tarp 18 val. 30 min. ir 19 val. 30 min., sumokėjo V. R. 2000 litų ir pastarasis pasakė, kad automobilis stovi Milašaičių kaime. Ten automobilį ir rado. V. R. jam niekuo negrasino.

Iš protokolo-pareiškimo ir įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-10) matyti, kad 2005 m. spalio 7 d. ryte nukentėjusysis pastebėjo, jog pavogtas jo automobilis ,,Volkswagen Golf“.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nukentėjusysis pinigus sutiko sumokėti savanoriškai, kaltinamojo įtikintas, kad jo reikalavimas teisėtas, kadangi viso bylos tyrimo metu ir teisme nesurinkta įrodymų apie turto prievartavimą kvalifikuojančius požymius - fizinio smurto pavartojimą ar grasinimą pavartoti, kitokios psichinės prievartos pavartojimas, paskelbti kompromituojančią medžiagą ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, V. R. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 1 d., nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Su tokiu apylinkės teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu kolegija nesutinka.

Plungės rajono apylinkės teismo 2005-05-23 nutartimi, esant pakankam pagrindui manyti, kad V. R. veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, asmenų teisėms į nuosavybės neliečiamumą, siekiant apriboti jam galimybę užsiimti neteisėta veikla, galinčia sukelti sunkias pasekmes ar padaryti didelę žalą visuomenės ir atskirų asmenų interesams, V. R. 3 mėnesiams skirti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 8 str. numatyti įpareigojimai – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su 12 asmenų, nesilankyti 10 viešų vietų (kavinių) Plungėje, taip pat nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku (t. 1, b. l. 136). Be to, Plungės rajono policijos komisariato ONTT tyrėjas R. Jonušas 2005-10-13 pareikalavo iš V. R. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų bei oficialiai jį perspėjo, jog priešingu atveju jam bus taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos priemonės (t. 1, b. l. 137). Nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog V. R. pažinojo anksčiau, tačiau tik kaip asmenį, pravarde „P.“. Iš tokių nukentėjusiojo parodymų, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusysis puikiai žinojo apie jo glaudžius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, beje, pats V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005-11-02, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, parodė, jog jam susitikus su nukentėjusiuoju, pastarasis neva juokdamasis sakė, kad jei jis (V. R.) rado automobilį, tai tikriausiai ir bus jį pavogęs (t. 1, b. l. 108). Nukentėjusysis teisme parodydamas, jog sutiktas gatvėje V. R. pasakė, kad atskleis, kur yra jo mašina, jei jis duos 2000 litų (t. 1, b. l. 190), akivaizdžiai paneigė V. R. versiją, jog jis tik paklausė nukentėjusiojo, kiek jis duos už tai, kad pasakys, kur yra pavogtas automobilis, o 2000 litų sumą pasiūlė pats nukentėjusysis. Iš to kas išdėstyta akivaizdu, jog nukentėjusysis R. V. iš asmens, susijusio su nusikalstamu pasauliu, pravarde „P.“, kuris jį susirado per tarpininką bei nustatinėjo susitikimo vietas, išgirdęs reikalavimą susimokėti konkrečią sumą pinigų už informaciją apie pavogtą automobilį (ta suma sudarė beveik pusę automobilio vertės), suprato, kad jeigu jis pinigų nesumokės, automobilio neatgaus, ir, bijodamas jo netekti, sutiko mokėti išpirką. Tai, jog nukentėjusysis V. R. „pasiūlymą“ suprato kaip neteisėtą pinigų – išpirkos – reikalavimą, patvirtina tiek jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaip antai, „...Tas vaikinas man pasiūlė už pavogto automobilio išsipirkimą sumokėti 600 eurų...“, „...Po to, vaikinas, paėmęs iš manęs išpirką...“ (t. 1, b. l. 53), „...Sutarus su „P.“ dėl išpirkos...“ (t. 1, b. l. 57), „...Įėjus į laiptinę, „P.“ su manimi vedė derybas dėl išpirkos...“ (t. 1, b. l. 62), tiek ir teisiamajame posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą duoti parodymai, jog jis pagalvojo, kad jei nesumokės, mašinos ir dokumentų gali nebeatgauti (t. 2, b. l. 4). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis į automobilio dėtuvę prievartaujamus pinigus įdėjo V. R. nurodymu, o tai rodo V. R. baimę, kad pas jį nebūtų surasti pažymėti pinigai tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl turto prievartavimo kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis R. V. 2000 litų atidavė V. R. ne savanoriškai, jo įtikintas, kad jo reikalavimas teisėtas, bet V. R. panaudojus kitokią psichinę prievartą, t. y. sudarius situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jo turtui.

V. R. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Veika kvalifikuojama pagal BK 181 str. 1 d. kaip turto prievartavimas, nes V. R., neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas kitokią prievartą (aptartą šiame nuosprendyje) vertė R. V. sumokėti išpirką už pavogtą automobilį.

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog yra atlyginta žala nukentėjusiajam. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. R. yra recidyvistas, naują apysunkį tyčinį savanaudišką nusikaltimą padarė nepraėjus nė mėnesiui po baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatlikęs šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Tokiu savo elgesiu V. R. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. R. nusikaltimą, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė 2005-10-10, t. y. įsiteisėjus 2005-09-19 baudžiamajam įsakymui, o nusikaltimą, už kurį nuteistas 2006-06-30 baudžiamuoju įsakymu, padarė 2005-08-18, t. y. iki 2005-09-19 baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. nustatyta tvarka bendrinama su Plungės rajono apylinkės teismo 2006-06-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtos BK 63 str. nustatyta tvarka subendrintos bausmės iki šio nuosprendžio priėmimo dienos neatlikta dalimi – 11723,60 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., 65 str. 2 d. šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Plungės rajono apylinkės teismo 2006-06-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki šio nuosprendžio priėmimo dienos neatlikta 11723,60 litų dydžio bauda, galutinę subendrintą bausmę nustatyti vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo ir 11723,60 litų dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2005-10-12 iki 2005-10-14 bei suėmimo laiką nuo 2005-10-14 iki 2005-11-02.