- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-1093-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03308-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.e2-7380-435/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Knygininkas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Knygininkas“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ir buvusio įmonės vadovo V. L. 5000 Eur dydžio skolą, 222,60 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovui V. L. priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, grynuosius pinigus, vertybinius popierius, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį atsakovo turtą bei atsakovo turtines teises. Prašymą grindė didele ieškinio suma. Be to, pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2754-192/2016, kurioje pareikštas turinis reikalavimas atsakovui 13 238,43 Eur sumai, t. y. atsakovui turtinius reikalavimus teisme reiškia ne tik ieškovė, bet ir kiti atsakovo kreditoriai. Todėl tikėtina, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip apsunkinant galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo V. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 5222,60 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti atsakovo piniginės lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovė, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas ir atlikti operacijas susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.
Atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas ieškinio sumą atsakovo atžvilgiu laikė didele, todėl sprendė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suvaržė atsakovo teises. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo vykdymą ar padarys jį neįmanomu. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovo turtinę padėtį. Tuo tarpu pareiga įrodyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent asmeniui, prašančiam jas taikyti. Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje 5222 Eur suma nelaikytina didele ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovo turtinės padėties, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele.
2. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė bylos šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl tikėtina, kad ji negalės atlyginti atsakovo nuostolių, turėtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės BUAB „Knygininkas“ administratorius prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šią prezumpciją atsakovas gali paneigti, pateikdamas įrodymus apie gerą turtinę padėtį, t. y. duomenis iš viešųjų registrų, kredito įstaigų apie turimas pinigines lėšas, gaunamas pajamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekils grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, administratoriaus nuomone, 5222,60 Eur suma yra daugiau kaip 9 mėn. vidutinių darbo užmokesčių, todėl nėra abejonių, kad tokio dydžio suma fiziniam asmeniui laikytina itin didele, tuo labiau, kad teisme atsakovui yra inicijuota ir kita civilinė byla dėl 13 238,43 Eur atlyginimo, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio pagrįstumą, yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti įmonės naudai 5000 Eur dydžio skolą, 222,60 Eur palūkanas grindžiamas tuo, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Knygininkas“, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Eur sumą, kurią atsakovas sumokėjo ne iš asmeninių lėšų, bet iš įmonės lėšų (ieškovė). Todėl, anot bankroto administratoriaus įgalioto asmens, atsakovas privalo atlyginti įmonei nuostolius.
Pažymėtina, kad pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrindimo, teismas iš viso nevertino, nors įmonės vadovo pareiga pateikti teismui ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki, yra įtvirtinta Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnyje, o ĮBĮ l0 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad teismui, padarius pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka<...> kai: teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą.
Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias pasaugos priemones atsižvelgęs tik į ieškinio sumą (5222,60 Eur), kurią pripažino didele ir keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškinio suma yra didelė, nenurodė konkrečių motyvų, pagrindžiančių kodėl ieškinio suma yra didelė atsakovui ir kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą paslėpti turimą turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti atsižvelgiant į atsakovo piktnaudžiavimą turimomis teisėmis, atsakovui nesilaikant bendro pobūdžio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau nenurodė kokie konkretūs atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo atžvilgiu užvestą kitą civilinę bylą, kurioje jam pareikšti turtiniai reikalavimai 13 237,43 Eur sumai, nesudaro pagrindo daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovas ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar perleisti tretiesiems asmenims. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovo nesąžiningumą, vien didelės sumos ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Knygininkas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.