- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- I-7-320/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00042-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Trečiasis asmuo
- Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,Anykščių kvarcas“
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Povilas Juzikis, Tomas Ivanauskas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Anykščių kvarcas“ skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateiktu skundu prašo teismo panaikinti Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, naudojimo pobūdžio pakeitimo. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad ginčijamas detalusis planas parengtas teritorijai, kuri yra šalia AB ,,Anykščių kvarcas“ gamybinės bazės, ir į šią teritoriją patenka dalis išžvalgyto ir bendrovei leisto eksploatuoti naudingųjų iškasenų (kvarcinio smėlio) telkinio. Detaliojo plano organizatoriaus teisės buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini). Pagal išduotas planavimo sąlygas, žemės sklypas, kuriame yra naudingosios iškasenos, turėjo būti suprojektuotas atskiru sklypu. Patvirtintame detaliajame plane yra suprojektuotas 1,455 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau naudingųjų iškasenų plotas sumažintas net 2570 kv. m., nes pagal registro duomenis, šioje planuojamojoje teritorijoje išžvalgyto telkinio plotas yra 1,712 ha. AB ,,Anykščių kvarcas“ išduotas leidimas tą naudingųjų iškasenų telkinį eksploatuoti. Minėtas leidimas yra galiojantis, tačiau taip suplanavus teritoriją, telkinio eksploatacija negalima. Detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos sutampa su iškasenų telkinio ribomis, neatsižvelgta į tai, kad eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinį, turi būti supiltas 2 metrų aukščio pylimas, nustatytos apsaugos zonos. Tokios apsaugos zonos turi būti nustatytos, darant poveikio aplinkai vertinimą, kuris nebuvo atliktas. Greta naudingųjų iškasenų telkinio detaliuoju planu suplanuota komercinė teritorija, kurios užstatymo ribos nustatytos sulig telkinio riba. Norint eksploatuoti telkinį, jo ribos turi būti atitraukiamos 15 metrų už išžvalgyto telkinio ribos. Teritorijų planavimo tikslas yra nustatyti veiklos galimybes ir visus apribojimus, toks sprendinys detaliajame plane iš viso nėra aptartas. Tokiu būdu užkertamas kelias šį telkinį ateityje eksploatuoti. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatytos pagal „Vėjų rožę“. Šalia planuojamos teritorijos yra AB ,,Anykščių kvarcas“ gamybinė bazė, kurioje vykdoma veikla. „Vėjų rožė“ buvo 2004 metais parengta kitais tikslais, atliekant pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Tuo metu šalia esantis sklypas, šiuo metu suplanuotas ginčijamu detaliuoju planu, buvo žemės ūkio paskirties, jame nebuvo numatyta nei gyvenamoji, nei komercinė statyba. Akivaizdu, kad detaliuoju planu dalijant žemės sklypą į atskirus sklypus bei keičiant jų paskirtį, šalia esant taršos šaltiniams, sanitarinės apsaugos zonos iš naujo turi būti aptariamos ir nustatomos, atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Taršos šaltinis yra telkinys, esantis suplanuotoje teritorijoje, bei šalia esanti gamybinė bazė. Be to, išsiplėtė ir AB ,,Anykščių kvarcas“ gamybinė bazė, pastatyti nauji statiniai - smėlio sodrinimo korpusas, smėlio silosas, smėlio kaupimo aikštelė, padidėjo gamybos apimtys. Detaliajame plane nepažymėti AB ,,Anykščių kvarcas“ statiniai ir taršos šaltiniai, todėl negalima nustatyti, ar gyvenamoji teritorija nepatenka į sanitarinę apsaugos zoną. Žemės gelmių įstatymo 5 skirsnio 19 straipsnis numato, kad siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir išteklių naudojimą, gelmių apsaugos priemonės yra įgyvendinamos atliekant teritorijų planavimą ir projektavimą, numatomas ūkinės veiklos poveikis ir ekstremalių įvykių pasekmės. Šio įstatymo 20 straipsnis numato, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksnių, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Taip pat detaliajame plane nėra numatytas servitutas inžinerinėms komunikacijoms, nors pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype toks servitutas buvo įregistruotas. Dėl nurodytų motyvų mano, kad sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su skundu nesutinka, paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame yra telkinys, suprojektuotas atskiru žemės sklypu. Mano, kad ginčijamas detalusis planas jokių pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes pareiškėja to telkinio neeksploatuoja. AB ,,Anykščių kvarcas“ Geologijos tarnybai dar iki 2009 m. sausio 1 d. turėjo pateikti patikslintą projektą, pagal kurį, dalis telkinio galėjo būti išeksploatuotas, tačiau tokio projekto neparengė. Pagal planavimo sąlygas buvo reikalaujama, jog išžvalgytas kvarcinio smėlio telkinys būtų paliktas atskiru žemės sklypu, jis neturėjo būti užstatytas ir jame neturėjo būti planuojama jokia statyba. Šie reikalavimai yra įvykdyti. Kitokių reikalavimų nei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau- Utenos RAAD), nei Geologijos tarnyba nebuvo nustačiusi. Šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų ar apibrėžtų teritorijos ribas, būtinas karjero eksploatacijai ties komercinio žemės sklypo riba. Šiuo metu yra panaikintas teisės aktas, nustatęs 300 metrų apsaugos zonos dydį. Sanitarinė zona perkelta iš paskutinio sanitarinės apsaugos zonos nustatymo dokumento - „Vėjų rožės“. Pareiškėjos greta suplanuotos teritorijos vykdoma ūkinė veikla nepasikeitė, todėl sanitarinę zoną iš naujo nustatinėti nebuvo tikslinga. Servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, todėl jis galioja net jo neperkėlus į detalųjį planą, tai negali būti pretekstas panaikinti detalųjį planą. Poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tik planuojamai ūkinei veiklai, o teritorijų planavimo dokumentui yra atliekamas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas. Suinteresuotos institucijos pateikė išvadas, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas rengiant ginčo detalųjį planą, nėra būtinas. Pareiškėja ne tik kad nesirūpino telkinio eksploatavimo projekto rengimu, bet ir nesidomėjo detaliojo plano rengimo eiga, nors apie tai jai buvo žinoma, neteikė jokių pretenzijų ar pasiūlymų. Visos detaliojo planavimo procedūros yra išlaikytos, planas tinkamai suderintas, patikrintas ir patvirtintas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- Utenos RAAD) atstovė su skundu nesutinka, paaiškino, kad prieš rengiant detalųjį planą, planavimo organizatorius kreipėsi į juos, prašydamas išduoti planavimo sąlygas. Utenos RAAD kreipėsi į Geologijos tarnybą dėl pasiūlymų teikimo. Geologijos tarnyba informavo, kad planuojamo žemės sklypo dalis (apie 1,712 ha) patenka į Anykščių detaliai išžvalgytą naudojamą I sklypo kvarcinio smėlio telkinio plotą. Nurodė kad tokiems žemės sklypams taikomos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų žemės naudojimo specialiųjų sąlygų 23 skirsnio reikalavimai. Šį raštą pridėjo prie išduodamų planavimo sąlygų. Vėliau gautas projektas vėl buvo siunčiamas derinti Geologijos tarnybai. Vienintelis reikalavimas buvo, kad naudingų iškasenų plotas būtų suformuotas atskiru žemės sklypu, jame nebūtų numatyta statyba, todėl nematė kliūčių projekto suderinimui. Utenos RAAD neturėjo informacijos, kad AB ,,Anykščių kvarcas“ turėtų projektą šiam telkiniui eksploatuoti. Teisės aktai neapibrėžia, kaip turėtų būti formuojamos naudingųjų iškasenų teritorijos, koks atstumas paliekamas iki išteklių. Rengiant detalųjį planą, buvo atlikta strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūra, atlikta atranka, nuspręsta, kad tolesnės procedūros nereikalingos. Už sanitarinių apsaugos zonų nustatymą yra atsakingi visuomenės sveikatos centrai.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas su skundu nesutinka, teigė, kad detalusis planavimas atliktas teisėtai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas su skundu sutinka. Paaiškino, kad Geologijos tarnyba yra atsakinga už valstybei priklausančių žemės gelmių išteklių racionalų naudojimą. Mano, kad šioje byloje kilusio konflikto esmė ir priežastys susidarė 1997 m. Žemės reformos įstatymo pažeidimo metu, nes buvo privatizuota išžvalgyto telkinio dalis. Telkinys buvo išžvalgytas 1962 m., pradėtas eksploatuoti 1965 m. Tada, kai privačių interesų dar nebuvo. Konfliktą pagilino ir tai, kad laiku nebuvo išspręstas kelio, kertančio telkinį, iškėlimas. Išteklių naudojimo projektas parengtas 1982 m.- tuo metu, kai Geologijos tarnybai nebuvo priskirta prievolė nei derinti, nei tvirtinti tokį projektą. Pakartotinis leidimas eksploatuoti kvarco smėlio telkinį buvo išduotas 2007 m., parengto išteklių naudojimo projekto Geologijos tarnyba neturėjo, nes prievolė tokius projektus vertinti, tvirtinti ir saugoti savo archyve atsirado tik nuo 1999 m. Pareiškėja įpareigota parengti naują projektą, terminas leidimui naudoti žemės išteklius nėra nustatytas. Vertindami rengiamą detalųjį planą, parašė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti parengto projekto sprendiniams, tačiau neįvertino, kad parengtas projektas neapima šiaurinės telkinio dalies, kuri patenka į planuojamą teritoriją. Visą dėmesį tuomet sutelkė į tai, kad pirminiame detaliojo plano variante telkinio ribose buvo suprojektuota statyba, šis pažeidimas vėliau buvo ištaisytas, klausimo dėl atstumų nuo telkinio ribos tuomet niekas nekėlė, tai tarnybos klaida. Žemės sklypas turi būti formuojamas už 10-15 m. nuo kasybos sklypo ribos, turi būti išspręstas šlaitų įrengimo klausimas pagal teismui pateiktą schemą. Šis naudingųjų iškasenų telkinys unikalus-tai monomineralinis kvarcinis smėlis, naudojamas stiklo, krikštolo gamybai, jo niekur kitur Lietuvoje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 9,0246 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.23-25, t.1). 2010-08-10 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracija perdavė detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB (duomenys neskelbtini) šio žemės sklypo detaliajam planui rengti (b.l.114, t.2), 2011-01-11 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr.1 prie 2010-08-10 sutarties, pakeičiant minėtos sutarties 1 punktą ir jį išdėstant: „Detalusis planas: žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas į du sklypus, viename- pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, suformuojant 30-40 sklypų gyvenamosios teritorijos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) bei 2-4 sklypus- komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) (b.l.113, t.2). Šiam detaliajam planui rengti 2011-02-02 buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.95-110, t.2).
Anykščių rajono savivaldybės taryba 2012-01-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas) patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimo į du sklypus, viename- pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, suformuojant 30-40 sklypų gyvenamosios teritorijos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) bei 2-4 sklypus- komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei pakeitė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, naudojimo pobūdį (pagal priedą) (toliau- ir Detalusis planas)( b.l.4-11, t.2). Šis sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje.
Į žemės sklypą, suplanuotą Detaliuoju planu, patenka detaliai išžvalgytas monomineralinio kvarcinio smėlio telkinys (dalis I sklypo), (b.l.108, t.1, b.l.88, t.3). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-08 nutarimu Nr.1351 leista akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“ 10 metų naudoti Anykščių monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio I, IV ir VII(1) sklypų išteklius pagal sudarytos su Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos išteklių naudojimo sutarties sąlygas bei Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytus limitus (b.l.106, t.1). 1997-12-30 Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos ir AB ,,Anykščių kvarcas“ sudarė Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių telkinio I, IV ir VII(1) sklypų monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sutartį (b.l.55-56, t.3). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Geologijos tarnyba) 2007-10-04 akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“ išdavė Leidimą Nr.36p-07 naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių telkinio I, ir VII(1) sklypų monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius (toliau- ir Leidimas) (b.l.80, t.1) ir tą pačią dieną su pareiškėju pasirašė minėtų kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sutartį, galiojančią iki 2032-12-12 (b.l.81-83, t.1).
Utenos RAAD Detaliajam planui rengti išduotose planavimo sąlygose, kurias departamentas išdavė konsultuodamasis su Geologijos tarnyba, buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalį, kurioje yra detaliai išžvalgytas naudojamas Anykščių (I sklypas) kvarcinio smėlio telkinys (toliau- ir Telkinys), palikti atskiru sklypu, joje neplanuoti nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties pastatų statybos (b.l.98-99, t.2). Detaliajame plane suformuotas 14550 kv.m žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra kvarcinio smėlio ištekliai (b.l.21, 30, t.1).
Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Detaliuoju planu žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas per mažas, į jį nepatenka visa planuojamame žemės sklype esanti kvarcinio smėlio telkinio dalis,rengiant Detalųjį planą, nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, nebuvo nustatytos Telkinio apsaugos zonos, be to, nebuvo peržiūrėtos sanitarinės apsaugos zonos dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos šalia planuojamo žemės sklypo,Detaliuoju planu nebuvo nustatytas servitutas, kuris buvo nustatytas planuojamam žemės sklypui,buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis.
Dėl poveikio aplinkai vertinimo, apsaugos zonų nustatymo
Pareiškėjas nurodo, kad rengiant Detalųjį planą, nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, nebuvo nustatytos Telkinio apsaugos zonos, be to, nebuvo įvertinta, kad nuo 2004 metų padidėjo AB ,,Anykščių kvarcas“ veiklos apimtys, buvo pastatyti nauji statiniai, taigi, atsirado nauji taršos šaltiniai, tačiau sanitarinės apsaugos zonos dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos nebuvo peržiūrėtos, o vadovautasi dar 2004 metais nustatytomis apsaugos zonomis.
LR teritorijų planavimo įstatymo 25 str.4 d. nustato, kad teritorijų planavimo dokumento pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti; rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai; tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Šią normą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (toliau- ir Aprašas). Aprašo 4 punktas nustato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas- tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, per kurį rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo. Pagal Aprašo 7 punktą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą privaloma atlikti, kai:1) planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudjimo paskirčiai nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus (7.1); rengiami nacionalinio, regiono ir rajonų lygmenų bendrojo teritorijų planavimo dokumentai ar esminiai jų pakeitimai(7.2); planų ir programų įgyvendinimas susijęs su įsteigta ar potencialia „Natura 2000“ teritorija ar artima tokios teritorijos aplinka <...> (7.3); per atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui nusprendžiama, kad privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (7.4). Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas yra pateiktas LR planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede, o planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas pateiktas šio įstatymo 2 priede. Detaliuoju planu planuojamojoje teritorijoje nėra numatyta ūkinė veikla, įrašyta į minėto įstatymo 1 priedą, Detalusis planas neatitinka ir Aprašo 7.2, 7.3 punktuose nurodytų kriterijų, todėl laikytina kad Detaliojo plano rengimo procedūroje nebuvo privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, pagrįstai buvo įvykdyta atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti ir nuspręsta, kad Detaliojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma (b.l.25-67, t.2), atrankos procedūros pažeistos nebuvo.
Sanitarinių apsaugos zonų (toliau- ir SAZ) nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr.V-586 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (toliau- ir Taisyklės). Taisyklių 4.11 punktas nustato, kad SAZ- aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Detaliajame plane AB ,,Anykščių kvarcas“ yra nustatyta SAZ, kuri paskaičiuota 1991 m. pagal tuometinio „Anykščių statybinių medžiagų kombinato didžiausių leistinų kenksmingų medžiagų išmetimų į atmosferą normų projektą ir pakoreguota pagal vėjų rožę (informacija atrankai dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo, atlikto UAB (duomenys neskelbtini), 2004) - Detaliojo plano aiškinamasis raštas (b.l.173, t.2). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl AB ,,Anykščių kvarcas“ ūkinės veiklos nuo 2004 metų padidėjo aplinkos užterštumas, tuo pačiu ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Vien tik tai, kad pareiškėjas per šį laikotarpį savo gamybinėje bazėje pastatė keletą naujų statinių, šios aplinkybės nepatvirtina. Priešingai, Utenos RAAD pateikti duomenys apie AB,,Anykščių kvarcas“ teršalų išmetimą į atmosferą (b.l.101-115, t.3) rodo, kad oro tarša dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos ženkliai sumažėjo. Pareiškėjas iki Detaliojo plano rengimo procedūros pradžios Taisyklių nustatyta tvarka nerengė SAZ ribų nustatymo dokumento, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad SAZ privalėjo būti nustatyta didesnė, nei ji yra nustatyta Detaliuoju planu.
Nei Taisyklės, nei joks kitas teisės aktas nenumato prievolės nustatyti SAZ aplink ateityje galimai planuojamą eksploatuoti smėlio karjerą. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 (toliau- ir Specialiosios sąlygos), XXIII skyriaus „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ normose yra nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Šis Specialiųjų sąlygų reikalavimas Detaliajame plane yra įvykdytas- žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatyta jokia statyba.
Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl servituto nustatymo
Servituto sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 4.111 straipsnis, nustatydamas, kad servitutas- tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypui, suplanuotam Detaliuoju planu, buvo nustatytas servitutas- teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (b.l.123, t.2). Šis servitutas nustatytas žemės sklypo daliai, kurioje yra magistraliniai tinklai, nepriklausantys pareiškėjui nuosavybės teise, ir kuri patenka į Detaliuoju planu suformuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad šiems sklypams, nustatant tvarkymo ir naudojimo režimą, taikytos Specialiųjų naudojimo sąlygų VI skyriaus „Elektros linijų apsaugos zonos“ bei XLIX skyriaus „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“ nuostatos. Specialiųjų naudojimo sąlygų 22 punktas numato, kad elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Specialiųjų naudojimo sąlygų 200 p.numato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją. Paminėti Specialiųjų naudojimo sąlygų punktuose nurodytos atitinkamų asmenų teisės susiję su teise aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas atitinka buvusio nustatyto servituto turinį. Pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, servitutas pasibaigia išnykus servituto būtinumui. Teismo vertinimu, servitutas pasibaigė, išnykus jo būtinumui, ginčų dėl to tarp tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų nėra, ką patvirtina suinteresuotų institucijų Detaliojo plano derinimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad servituto Detaliuoju planu nenustatymas tokia apimtimi, koks jis buvo nustatytas planuojamam žemės sklypui, kokiu nors būdu pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl laikytina, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą šiuo pagrindu.
Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio pažeidimo
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suplanuotame Detaliuoju planu, telkinys užima 1,712 ha, o suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik 1,455 ha ploto. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V.D., Detaliojo plano projekto vadovas, parodė, kad rengiant detalųjį planą, jis kreipėsi į Geologijos tarnybą, prašydamas pateikti išžvalgytų telkinių duomenų bazės išrašą. Geologijos tarnyba pateikė tikslią skaitmeninę informaciją su išžvalgytais rajono naudingųjų iškasenų plotais, koordinuotus planus, pagal kuriuos nustatė tikslias Telkinio ribas ir paskaičiavo žemės sklypo plotą. Šiuos parodymus patvirtina ir teismo posėdyje duoti Geologijos tarnybos atstovo paaiškinimai, kad projektuotojams Geologijos tarnyba pateikė skaitmenines koordinuotas Telkinio ribas, bet ne antžeminius kontūrus, antžemines Telkinio ribas turėtų nustatyti žemėtvarkos projektai pagal Geologijos tarnybos pateiktas Telkinio ribas. Geologijos tarnybos atstovas patvirtino, kad Detaliajame plane nurodyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba atitinka Telkinio ribas. Todėl pareiškėjo argumentas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas mažesnis nei jame esanti Telkinio dalis, atmestinas kaip nepagrįstas.
LR žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis numato, kad teritorijos turi būti planuojamos įvertinus žemės gelmių sandarą ir jų išteklius <...>, nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.
Prašydamas panaikinti Sprendimą šiuo pagrindu, pareiškėjas nurodo, kad Detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas nustačius ant Telkinio ribos, negalės būti pilnai eksploatuojamos visos telkinyje esančios naudingosios iškasenos. Todėl buvo būtina minėto sklypo ribas atitraukti maždaug 15-25 metrų atstumu nuo Telkinio ribos. Palaikydama pareiškėjo skundą, Geologijos tarnyba teismui pateikė schemą, kokiu atstumu nuo kasybos sklypo ribos turėtų būti nustatyta išteklių gavybai formuojamo žemės sklypo riba (b.l.90, t.3). Pažymėtina, kad joks teisės aktas nenustato atstumų, kaip turi būti planuojamos žemės sklypo, kuriose yra naudingosios iškasenos, ribos. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir Geologijos tarnybos atstovas, nurodydamas, kad Geologijos tarnyba, teikdama konsultacijas bei metodinę pagalbą planavimo sąlygoms išduoti, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atitraukti formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas už telkinio ribų. Geologijos tarnybos ir Utenos RAAD bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad toks reikalavimas, išduodant projektavimo sąlygas, nebuvo keliamas ( b.l.109, 110,111, t.1, b.l.28, t.2). Nors Geologijos tarnyba 2011-11-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.28,t.2) nurodė, kad projektiniai sprendiniai plotuose, išsidėsčiusiuose betarpiškai prie telkinio kontūro, neturi prieštarauti telkinio išteklių naudojimo projekto sprendiniams, tačiau bylos medžiaga bei geologijos tarnybos atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad išteklių naudojimo projektas ginčo teritorijai iki šiol nėra parengtas.
Be to, nagrinėjant pareiškėjo skundą nurodytais argumentais, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę prašyti panaikinti Sprendimą šiais pagrindais. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jo pažeistos teisės ar intereso gynimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad norėdamas, jog jo skundas (reikalavimas) būtų patenkintas, į administracinį teismą kreipęsis asmuo turi įrodyti savo teisių ar įstatymu saugomų interesų pažeidimo faktą, jis turi būti realus, o ne numanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2011-09-01 adm. byloje Nr.A-502-2488/2011, 2011-12-16 administracinėje byloje Nr.A-492-12/2011, 2010-04-29 adm. byloje Nr.A-261-126/2010).
Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybės. Geologijos tarnybos atstovas paaiškino, kad Telkinys yra unikalus ir vienintelis Lietuvoje, todėl valstybė turi siekį jį išeksploatuoti. Anykščių kvarcinio smėlio telkinio I sklypo išteklių likučio perskaičiavimo ir kasybos sąlygų įvertinimo 1999 metų ataskaitoje nurodyta, kad šio kasybos sklypo šiaurinį neiškastą plotą (kuriame yra ir Detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta trys lygiagrečiai išdėstytos aukštos įtampos elektros tiekimo linijos bei respublikinės reikšmės kelias Anykščiai- Kupiškis su 25 metrų pločio apsaugine juosta, be to, dalį ploto užima dvi gyvenamosios sodybos su ūkiniais pastatais; prieš atnaujinant kasybos darbus likusioje kasybos sklypo dalyje, iš jos turi būti iškeltos elektros tiekimo linijos, kelias bei gyvenamosios sodybos, padaryta išvada, kad likę I sklypo smėlio ištekliai tolimesniam įsisavininimui yra nerentabilūs (b.l.41-53, t.3). Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1999-10-27 posėdyje pritarta nuomonei, kad šioje teritorijoje artimiausioje ateityje išteklius naudoti ekonomiškai netikslinga (b.l.65,t.3), naudingųjų iškasenų ekspertė V.P. šiuos išteklius net siūlė išbraukti iš naudingųjų iškasenų balanso, kaip ekonomiškai netikslingus ir techniškai neįmanomus iškasti (b.l.67, t.3), nors šiai nuomonei nebuvo pritarta. Kaip jau minėta, pareiškėjui yra išduotas leidimas naudoti Telkinio išteklius. Ginčo teritorijai iki šiol nėra parengtas išteklių naudojimo projektas, nors pareiškėjas tai padaryti iki 2009-01-01 buvo įpareigotas 2007-10-04 sutartimi, kuria pareiškėjui skirtas kasybos sklypas ginčo teritorijoje (b.l.84,108,t.1), jokia veikla ginčo teritorijoje nėra vykdoma. Kaip teismo posėdyje patvirtino šalys, klausimas, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis galėtų būti iškelti elektros tiekimo linijos, kelias bei gyvenamosios sodybos, šiuo metu nėra svarstomas. Be to, LR Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr.198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių normos teisę gauti ir turėti Leidimą sieja su teisės naudotis žeme, kurioje yra naudingosios iškasenos, turėjimu, o Leidimo turėtojui netekus teisės naudotis žeme, Leidimo galiojimas panaikinamas (šių taisyklių 22.10, 25, 64.2.4 punktai). Pažymėtina, kad žemės sklypo, kuriame yra Telkinio dalis, savininkas yra tretysis suinteresuotas asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturi teisės naudotis žemės sklypo, kurioje yra naudingosios iškasenos, dalimi, klausimo dėl tokios teisės įgijimo iki šiol nekėlė ir tuo nesirūpino. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pareiškėjo teisė pilnai išnaudoti kvarcinio smėlio išteklius ginčo teritorijoje nėra reali. Siekis pilnai išeksploatuoti unikalų Telkinį laikytinas valstybės interesu, t.y. viešuoju interesu, o pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Todėl laikytina, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą ir šiais pagrindais.
Bylos medžiaga nenustatyta, kad rengiant ir patvirtinant Detalųjį planą, buvo pažeistos detaliojo planavimo procedūros, Detalusis planas yra nustatyta tvarka suderintas, apsvarstytas ir patikrintas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos akcinės bendrovės „Anykščių kvarcas“ skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, naudojimo pobūdžio pakeitimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.