Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2018 m. gegužės 18 d. gautas (paštui įteiktas 2018 m. gegužės 16 d.) pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atskirąjį skundą pateikė praleidusi 2018 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo terminą, 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodyti termino praleidimo priežastis bei jas patvirtinančius įrodymus.

2018 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjos atskirojo skundo patikslinimas, kuriame ji prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teigė, kad laiku kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos. Sprendimas dėl teisinės pagalbos buvo priimtas tik 2018 m. balandžio 20 d. Patį sprendimą pareiškėja teigė gavusi per kurjerį jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 151 straipsniu, 138 straipsnio 3 dalimi, 152 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą 2018 m. balandžio 16 d., todėl laikoma įteikta 2018 m. balandžio 17 d. (ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, paskutinė termino atskirajam skundui pateikti diena laikytina 2018 m. balandžio 24 d. Šiuo atveju pareiškėjos atskirasis skundas dėl 2018 m. balandžio 11 d. teismo nutarties paštui įteiktas 2018 m. gegužės 16 d. (teisme gautas 2018 m. gegužės 18 d.), t. y. 2018 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo terminą praleidus 22 dienomis.

Šiuo atveju pareiškėja teigė, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gavo jau pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties terminui. Iš tiesų, nustatyta, kad pareiškėja į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydama suteikti teisinę pagalbą dėl 2018 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo, kreipėsi 2018 m. balandžio 18 d., t. y. kitą dieną po to, kai pareiškėjos atstovui (advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui) buvo įteikta 2018 m. balandžio 11 d. nutartis. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2018 m. balandžio 20 d. Nustatyta, kad šis sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 23 d., o įteiktas – 2018 m. balandžio 25 d., t. y. terminą atskirajam skundui paduoti praleidus viena diena. Pareiškėjos atskirasis skundas, kaip minėta, paštui įteiktas 2018 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus 21 dienai po to, kai pareiškėja gavo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėja sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gavo terminą atskirajam skundui paduoti praleidus viena diena, tačiau toks delsimas, įvertinus tai, kad nutartis turi būti apskųsta per 7 dienas nuo įteikimo dienos, laikytinas akivaizdžiai neprotingu, nepagrįstu ir nepateisinamu. Teismas laikė, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų ir objektyvių argumentų, pateisinančių tokį ganėtinai žymų termino praleidimą, todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo netenkino.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirasis skundas grąžintas pareiškėjai kaip paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirajame skunde pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo gavo jau pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo terminui.

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015, 2018 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-508-520/2018).

Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Nustatyta, kad pareiškėja atskiruoju skundu skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį gavo 2018 m. balandžio 17 d. (pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui nutartis išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą 2018 m. balandžio 16 d., todėl laikytina įteikta 2018 m. balandžio 17 d.), o atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties pareiškėja padavė 2018 m. gegužės 16 d. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Taigi paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2018 m. balandžio 11 d. nutarties paduoti buvo 2018 m. balandžio 24 d. Kadangi pareiškėja atskirąjį skundą padavė 2018 m. gegužės 16 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą 7 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos terminą, ir pagrįstai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus bei pasiūlė pareiškėjai paduoti prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nurodant priežastis, dėl kurių praleistas terminas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad terminas yra praleistas dėl to, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos, tačiau sprendimas dėl teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas tik 2018 m. balandžio 20 d. ir pareiškėjai įteiktas jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas atskirojo skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir ilgai užtrukęs sprendimo suteikti teisinę pagalbą priėmimas iš esmės pripažintinas svarbia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia priežastimi, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja, jau po sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo (2018 m. balandžio 25 d.), į teismą su atskiruoju skundu kreipėsi tik 2018 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus dar beveik mėnesiui. Taigi po minėto sprendimo dėl teisinės pagalbos suteikimo pareiškėja ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir delsė nutartį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, priežasčių, kodėl atskirasis skundas buvo paduotas tik 2018 m. gegužės 16 d., nenurodė. Šiuo atveju akcentuotina, kad ABTĮ nustatytas terminas, per kurį pareiškėja turėjo paduoti atskirąjį skundą, buvo 7 kalendorinės dienos nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Esant tokiai situacijai, vien pareiškėjos nurodyta priežastis, kad sprendimas dėl teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui, negali būti vertinama kaip pakankama atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad po minėto sprendimo priėmimo pareiškėja neveikė pakankamai operatyviai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.