Kauno apygardos teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininku pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškini tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir del visos prievoles ir del jos dalies ivykdymo (CK 6.14 str. 3 d.).

CK 6.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palukanu sumokejima, už nuostoliu atlyginima, už netesybu sumokejima), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties Nr. LS/2158/002-L 3 punkte nustatyta, kad kredito gavejui tinkamai neivykdžius visu ar dalies prievoliu pagal Kreditavimo sutarti, laiduotojas ir kredito gavejas atsako Bankui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako Bankui tiek pat kaip ir kredito gavejas - už kredito gražinima, už palukanu bei netesybu sumokejima, už nuostoliu atlyginima. Esant tokiai sutartinei salygai laikytina, kad tiek skolininko, tiek laiduotoju atsakomybes už visu skolininko prievoliu (pagrindines ir papildomu) neivykdyma ar netinkama vykdyma turinys ir apimtis yra vienodi. Bankas kreipesi i atsakova S. C. informuodamas apie tai, jog kredito gavejas T. U. laiku ir tinkamai nevykdo savo prievoliu pagal Kreditavimo sutarti, bei vadovaujantis laidavimo sutarciu nuostatomis pareikalavo ivykdyti visas kredito gavejo prievoles. Atsakovas S. C. neivykde prisiimtu prievoliu, todel Bankas yra priverstas kreiptis i teisma del priverstinio skolos išieškojimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Procesiniu palukanu mokejimas kaip civiline atsakomybe kyla iš laiduotojo neteisetu veiksmu - pinigu nesumokejimo geruoju, esant jo galiojanciai prievolei gražinti pinigus kreditoriui už kita asmeni. CK 6.210 straipsnyje numatytos palukanos už termino ivykdyti pinigine prievole praleidima yra palukanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsirade pinigines prievoles neivykdžius laiku. Savo prievoliu neivykdes laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali del palukanu priteisimo. Bankas prašo teismo priteisti 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo.

Atsakovas S. C. atsiliepime i ieškini (b.l. 38-39, t.I) nurode, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad Laidavimo sutarti pasiraše manydamas, jog skolininkas yra finansiškai pajegus gražinti kredita. Tik iš 2009 04 08 ieškovo rašto tapo aišku, kad skolininkas T. U. visiškai nevykde 2008 05 06 Kreditavimo sutartimi Nr. BK./2158/002L prisiimtu isipareigojimu, kas kelia abejoniu del skolininko mokumo sutarties sudarymo momentu. Kreditavimo sutarties 5.10 punkte yra numatyta, kad kredito gavejams praleidus mokejimo terminus, bankas turi teise be atskiro ispejimo nurašyti mokejimo sumas iš visu rušiu kredito gavejo saskaitu, esanciu visose kredito istaigose. Byloje nera pateikti irodymai, ar bankas šia teise bande pasinaudoti, o jei ne, tai del kokiu priežasciu. Tik bankui suteikus tokius duomenis galima spresti, ar kredito sutartis yra nutraukta pagristai. Iš Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2 punkto matyti, kad skolininkui kreditas turejo buti išduodamas dalimis (kredito paskirtis gyvenamojo namo statybai), o kitu salygu 2 d. numato, kad kredito lešu išmokejimo etapais skolininkas privalejo pateikti bankui statomo namo vertinimo ataskaitas. Šie dokumentai nera pateikti, todel nera aišku, ar pats kreditorius tinkamai vykde sutarties salygas ar 79.442, 76 EUR kredito išdavimas atitiko sutarties reikalavimus.

Atsakovas S. C. priešieškiniu pateiktu teismui 2009 12 22 (b.l. 88-90, t. I) praše pripažinti 2008 05 06 Laidavimo sutarti Nr.LS/2158/002-L, sudaryta tarp AB „Parex banko“ ir S. C., negaliojancia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudaryta suklydimo itakoje. Sudarant laidavimo sandori esmine aplinkybe buvo pagrindines kreditavimo sutarties sandorio šalies T. U. finansinis pajegumas ivykdyti kreditorinius isipareigojimus. Atsakovas nurodo, kad Laidavimo sutarti pasiraše manydamas, kad skolininkas yra finansiškai pajegus gražinti kredita. Butent ši aplinkybe buvo vertinama laiduojant ir bunant pagristai isitikinus, kad skolininko gaunamos pajamos užtikrins prievoles tinkama ivykdyma. Tik iš 2009 04 08 ieškovo rašto tapo aišku, kad skolininkas T. U. visiškai nevykde 2008 05 06 Kreditavimo sutartimi Nr.BK/2158/002L prisiimtu isipareigojimu, kas kelia abejoniu skolininko mokumu sutarties sudarymo momentu. Bankas, sudarydamas kreditavimo sutarti, tikrino T. U. mokuma Sodros paiešku sistemoje. Buvo patikrintos gautos pajamos tik už tris menesius, t.y. 2008 01 01 – 2008 03 31 laikotarpiu ir nustatyta, kad T. U. gavo 16.593,21 Lt pajamu arba 5.531,07 Lt per menesi. T. U. buvo išmoketas 79.442,76 EUR kreditas. Remiantis sutarties 1 priedu T. U. turejo moketi 563,43 EUR dydžio palukanas, pradiniu laikotarpiu negražinant kredito dalies. Savo sutartinius isipareigojimus T. U. vykde tik iki 2008 m. gruodžio menesio. 2009 m. vasario 11 d. buvo susidares 1.306,18 EUR isiskolinimas, kuri T. U. galejo padengti iš vieno menesinio gaunamo darbo užmokescio, taciau isipareigojimu neivykde. Todel atsakovas isitikines, kad sudarant 2008 05 06 Kreditavimo sutarti buvo pateikti neteisingi duomenys apie T. U. gaunamas pajamas, kas itakojo atsakovo valia sudaryti laidavimo sutarti. Kadangi T. U. buvo UAB „Krejas“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2005 metu, todel darbo užmokescio dydi sprende jis vienasmeniškai. Todel tretysis asmuo ipareigotinas pateikti UAB „Krejas“ finansines atskaitomybes dokumentus, tikslu nustatyti, ar imone buvo pajegi moketi tokio dydžio darbo užmokesti, ar veike pelningai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalautini duomenys apie T. U. draudžiamasias pajamas už visa laikotarpi nuo 2005 07 13 iki šios dienos.

Atsakovo nuomone, suklydimas laikytinas esminiu, kai sudarant sandori buvo aptarti kaip esantys tam tikri faktai ar aplinkybes, kuriu iš tikruju nebuvo. Sudarant sandori buvo aptartas pagrindinio skolininko T. U. finansinis pajegumas ivykdyti kreditorinius isipareigojimus. Todel šios aplinkybes leme laidavimo sandorio sudaryma. Remiantis 2008 05 06 Kreditavimo sutartimi, T. U. buvo suteiktas busto kreditas Nr. K-2510-2007-08/1, esancio AB DnB NORD banke, refinansavimui 42.863,76 EUR, bei gyvenamojo namo, esancio Virbališkiu k. Kauno r. statybai. Gyvenamojo namo statybai T. U. buvo suteiktas 36.579 EUR kreditas. Kredito gavejo prievoliu užtikrinimui buvo ikeistas žemes sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei statomas gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Kreditas gyvenamojo namo statybai T. U. turejo buti išmokamas dalimis etapais, pateikiant bankui statomo namo vertinimo ataskaitas, patvirtinancias, kad turto verte del kredito panaudojimo statybai išaugo. Todel sudarant laidavimo sutarti, atsakovas buvo pagristai isitikines, kad T. U. panaudos kredita gyvenamojo namo statybos tikslu, del ko kils turto verte, bei T. U. del kokiu nors priežasciu neišgalint gražinti kredito, išieškojimas bus ivykdytas iš ikeisto turto. Šiuo metu nuvykus apžiureti ikeista turta, paaiškejo, kad namas nuo jo ikeitimo momento praktiškai nera pagerintas, todel akivaizdu, kad kreditas panaudotas ne pagal paskirti. Iš byloje pateiktu VI „Registru centras“ turto vertinimo pažymu akivaizdu, kad pats ieškovas AB „Parex bankas“ nevykde sutartimi prisiimtu isipareigojimu išduodamas T. U. kredita dalimis. Iš bankui pateiktu vertinamo turto apžiurejimo aktu matyti, kad namas iš esmes pagerintas nebuvo, todel bankas negalejo išduoti T. U. kredito dalies etapais. 2008 metais, kai buvo išduodamas kreditas, nekilnojamojo turto kainos rinkoje krito, todel jokie kiti veiksniai (kaip tik turto bukles gerejimas) negalejo itakoti turto kainos augimo. Kadangi kredito gavejas pažeide sutartyje nustatyta kredito tikslinio naudojimo pareiga, kreditorius turejo atsisakyti toliau kredituoti paskolos gaveja (CK 6.883 str.). Del nurodytu aplinkybiu darytina išvada, kad iš esmes pasikeite laidavimu užtikrinta prievole (kreditas panaudotas ne pagal tiksline jo paskirti, ir kreditoriui, suteikusiam kredita, turejo buti tai žinoma) ir del šios priežasties be atsakovo, kaip laiduotojo sutikimo padidejo atsakovo atsakomybe (sumažejo kreditoriaus galimybes patenkinti reikalavimus iš ikeisto turto), bei atsirado nepalankios kreditoriui pasekmes, laidavimo sutartis laikytina pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Atsiliepime i atsakovo S. C. priešieškini (b.l. 113-114, t.I) ieškovas AB „Parex bankas“ praše priešieškini atmesti. Ieškovas pažymejo, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti teiginiai yra nepagristi ir neatitinka tikroves, teisingumo, protingumo bei sažiningumo principu, atsakovas nepateike irodymu, pagrindžianciu jo nurodytus argumentus, priešieškinyje pateikti argumentai yra nenuoseklus, nepagristi irodymais. Iš pradžiu atsakovas prašo pripažinti Laidavimo sutarti negaliojancia CK 1.90 straipsnio pagrindu, priešieškinio pabaigoje nurodo, kad Laidavimo sutartis turi buti pripažinta pasibaigusia. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi atsakovas isipareigojo laiduoti už kredito gaveja ir isipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavejas neivykdys Bankui visu ar dalies prievoliu pagal Kreditavimo sutarti (Laidavimo sutarties 2 p.). Atsakovas, prieš sudarydamas sutarti, buvo informuotas, kad kredito gavejui tinkamai neivykdžius visu ar dalies prievoliu pagal Kreditavimo sutarti, atsakovas kaip laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsakys Bankui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai, atsakys tiek pat kaip ir kredito gavejas - už kredito gražinima, palukanu bei netesybu sumokejima, už nuostoliu atlyginima, be to, atsakovas kaip laiduotojas atsako Bankui visu savo turtu (Laidavimo sutarties 3.1, 3.2 3.3 punktai). Pasirašydamas Laidavimo sutarti atsakovas savo parašu patvirtino, jog su sutarties salygomis susipažino ir sutinka. Laidavimo sutartis yra konsensualine ir vienašale, laidavimu siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Todel atsižvelgiant i Laidavimo sutarties savoka, ši sutartis laiduotojui nesukuria tiesiogines ekonomines naudos, o yra prievoles ivykdymo Kreditoriui užtikrinimo priemone. Banko nuomone, atsakovas nepagristai prašo pripažinti Laidavimo sutarti negaliojancia CK 1.90 straipsnio nustatytais pagrindais, t. y. del suklydimo. Atsakova kaip laiduotoja Bankui pasiule pats kredito gavejas. Tai ne Banko pasirinktas asmuo. Atsakovas, prieš sutikdamas laiduoti už tretiji asmeni, taip pat turejo gerai pažinoti kredito gaveja bei jo finansines galimybes. Bankas, prieš sudarant laidavimo sutarti su laiduotoju, tik ivertina jo kaip laiduotojo finansines galimybes, kas ir buvo padaryta. Del suklydimo sudarytoji sutartis turi buti aiškinama ir vertinama pagal tikruosius šaliu ketinimus, šaliu valios faktoriu, kitas aplinkybes, turejusios itakos sutarties sudarymo metu (CK 6.193 str.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dali del suklydimo sudaryta sandori teismas gali pripažinti negaliojanciu, jeigu nustatomos dvi salygos: turi buti konstatuotas suklydimo faktas; turi buti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju iš esmes neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandori. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiancios, kad ji suklydo, elgesi butina vertinti atsižvelgiant i apdairaus, atidaus žmogaus elgesi tokiomis paciomis aplinkybemis. Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandori turi išsiaiškinti, kokias pareigas jis igis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Iš bylos medžiagos matyti, kad sudarydamas Laidavimo sutarti atsakovas aiškiai suvoke sandorio sudarymo metu esancias aplinkybes, sandorio esme bei dalyka. O tai, kad šalis galbut klydo del sandorio perspektyvu, negali buti aplinkybe, leidžiancia daryti išvada, kad sandoris sudarytas iš esmes suklydus. Atsakovas priešieškinyje pats patvirtina aplinkybe, kad kredito gavejas iki 2008 m. gruodžio menesio vykde savo sutartinius isipareigojimus pagal Kreditavimo sutarti. O tik veliau paaiškejo, kad Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma. Ieškovas nepagristais laiko atsakovo argumentus, kad Bankas nepagristai išmokejo kredito dalis, kadangi kreditas nebuvo panaudotas pagal paskirti. Kredito gavejas T. U. savo parašu paraiškoje del kredito suteikimo bei Kreditavimo sutartimi (7.1 punktas) yra isipareigojes naudoti kredita pagal sutartyje nurodyta paskirti. Kredito gavejas patvirtino, jog jis susipažino su sutarties salygomis prieš pasirašydamas sutarti, sutarties salygos su juo buvo aptartos individualiai, jis su sutarties salygomis sutinka ir jas suprato (Kreditavimo sutarties 9.1.1 punktas). Vykdydamas Kreditavimo sutartimi prisiimtus isipareigojimus kredito gavejas Bankui pateike VI „Registru centras“ Kauno filialo turto vertes preliminarias nustatymo pažymas bei vertinamo turto apžiurejimo ir vertes nustatymo aktus, iš kuriu matyti, kad ikeisto Bankui turto verte nuo kredito išdavimo momento didejo. Bankas neturejo pagrindo abejoti minetais duomenimis bei atsisakyti vykdyti savo isipareigojimus pagal Kreditavimo sutarti. Laidavimo sutarti pasiraše pats atsakovas. Atsižvelgiant i atsakovo užimamas pareigas (iš 2008 m. balandžio men. pažymos Nr. 20-PAZ-263 matyti, kad atsakovas yra inspektorius, vidaus tarnyba pradejes nuo 1992 m. liepos 9 d., nuo 2003 m. gruodžio 22 d. paskirtas ir šiuo metu dirba Kauno miesto VPK kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo tarnybos Asmenu paieškos skyriuje tyreju), jam yra taikomi didesnio rupestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovas nepateike irodymu, kad Bankas jam nesuteike galimybes susipažinti su pasirašomos Laidavimo sutarties salygomis. Sudarydamas laidavimo sutarti protingas, atidus ir apdairus asmuo suvokia, kad kredito gavejui neivykdžius isipareigojimu, jis kaip laiduotojas tures pareiga tas prievoles ivykdyti solidariai su kredito gaveju. Protingas ir apdairus asmuo taip pat suvokia, kad kredito gavejo mokumas bei finansines galimybes gali pasikeisti ir laiduotojui teks pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovo pagrindinis argumentas yra tas, kad sudarydamas laidavimo sutarti jis mane/buvo isitikines, jog kreditavimo sutartis bus ivykdyta ir jam kaip laiduotojui nereikes atsakyti pagal prisiimtus isipareigojimus. Paaiškejus aplinkybems, kad kredito gavejas prisiimtu isipareigojimu neivykde, laiduotojas, siekdamas išvengti savo isipareigojimu vykdymo, nurodo, jog jis, žinodamas, kad kreditavimo sutartis nebus ivykdyta, nebutu sudares Laidavimo sutarties. Mineti argumentai yra visiškai nepagristi, neatitinka sandoriu pripažinimo negaliojanciais del suklydimo principu, nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad laidavimas baigesi.