- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-1557-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13133-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- R. P., D. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. 1299,79 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją, 116,86 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 392,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. P. 611,66 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją, 55 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismui priėmus ieškinį, dalis skolos buvo apmokėta, ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo R. P. 1347,14 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją, 116,86 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 392,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. P. 256,60 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją, 55 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81,09 Lt bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškovas ieškinio atsisakė. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas priklauso atsakovams nuosavybės teise, atitinkamai R. P. priklauso 84/100 buto dalys, o D. P. – 16/100 buto dalių. Šio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais. Už šilumos energiją atsakovai mokėjo nereguliariai ir už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-05-31 patiektą šilumos energiją susidarė 1911,45 Lt dydžio įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą tik į pradinį ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas jam nesiuntė sąskaitų, be to, atsakovai yra sumokėję įmokas ir įsiskolinimo už teiktas paslaugas nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo R. P. 1347,14 Lt skolą, 116,86 palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1464 Lt nuo 2010-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“iš atsakovės D. P. 256,60 Lt skolą, 55 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 311,60 Lt nuo 2010-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas - po 202,5 Lt. Priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - po 7,78 Lt. Civilinę bylą dalyje dėl 2212,62 Lt skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų nutraukė. Grąžino ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 63 Lt.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstavo, jog šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovams atsirado pareiga atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str.). Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-05-31 už suteiktą šilumos energiją liko skolingi 1603,74 Lt. Teismas įsiskolinimo dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovo pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo nurodyta suma, mokesčių paskaičiavimo pažymomis bei atsakovo mokėjimo kvitais ir mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad ieškovui jau pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovai 2010-12-31 ieškovui pervedė 3000 Lt, 2011-06-17 - 2000 Lt, o 2011-09-09 - 800 Lt. Tačiau teismas visos 2011-09-09 atsakovų pervestos 800 Lt sumos nepripažino skolos padengimu už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-05-31, nes 2011-09-09 mokėjimo nurodyme atsakovai patys nurodė mokėjimą atliekantys už 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovų tvirtinimu, ieškovas jiems neteikia jokių sąskaitų ar pranešimų, todėl, kol nepateiktos sąskaitos, jiems nekyla pareiga atsiskaityti. Teismo vertinimu, nors atsakovai neigia sąskaitų iš atsakovo gavimo paštu aplinkybę, atsakovas R. P. taip pat neigia, kad buvo prisijungęs prie ieškovo elektroninės sąskaitų sistemos, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-05-31 kreipėsi į atsakovą dėl sąskaitų, siunčiamų paštu, negavimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad prie bylos prijungtame išraše iš ieškovo internetinio puslapio yra aiškiai nurodyta pranešimų apie negaunamas sąskaitas pateikimo ieškovui tvarka, be to, atsakovų atsiskaitymo knygelės numeris, nurodytas ieškovo pateiktose Mokesčių paskaičiavimo pažymose sutampa su vartotojo numeriu, kuris, pagal ieškovo pateiktą pranešimą 2011-01-21 buvo prisijungęs prie ieškovo elektroninės sąskaitų sistemos bei 2011-01-21 peržiūrėjo keturių mėnesių, o 2011-06-13 – aštuonių mėnesių sąskaitas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir remdamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad atsakovams sąskaitos už paskaičiuotą šilumos energiją buvo pateiktos, atsakovai nėra pilnai įvykdę prievolės atsikaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovai R. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą.
Teismas priimdamas sprendimą dėl įsiskolinimo rėmėsi ne įrodymais, bet prielaidomis.Ieškovas nevykdė pareigos pateikti atsakovams sąskaitas, tuo pažeisdamas LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Taisyklių 129.3 ir 223.4 punktuose nustatytas pareigas, o atsakovai įgijo teisę pratęsti apmokėjimo terminus tiek, kiek vėluojama pateikti sąskaitas.Pirminio ieškinio sumą sudarė 3878,23 Lt skolos, tuo tarpu atsakovai sumokėjo viso 5800 Lt.Jokie teisės aktai nesuteikia ieškovui teisės vienašališkai pakeisti mokėjimo pranešimų ar sąskaitų siuntimą į jų teikimą elektroninėmis priemonėmis nesiunčiant vartotojui.Teismui pateiktose ieškovo Mokesčių paskaičiavimo pažymose nėra privalomos informacijos apie butui priskirtą šilumos kiekį, jos kainą, ataskaitinį laikotarpį, tuo pažeidžiant LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Taisyklių 6 priede nustatytus reikalavimus. Todėl Mokesčių paskaičiavimo pažymos nelaikytinos tinkamais įrodymais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Nesutiko, jog teismas rėmėsi ne įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais įsiskolinimą, bet prielaidomis.
2. Apeliantai nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų apie tai, kad ieškovas sąskaitas iki 2011-01-21 siuntė paprastais laiškais, o nuo 2011-01-21 vartotojas Nr. 0216382 (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buto savininkai D. P. ir R. P.) prisijungė prie elektroninės sąskaitų sistemos ir pakeitė slaptažodį savu, t.y. išreiškė pageidavimą gauti informaciją apie sąskaitas elektroniniu būdu. Todėl nuo to laiko popierinės sąskaitos jiems nebebuvo siunčiamos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, yra numatyta, kad šilumos ir karšto vandens vartotojui informacija pagal šių taisyklių 6 priedo formos pavyzdį, gavus vartotojo tinkamą patvirtinimą, gali būti teikiama tik elektroniniu būdu. Todėl ieškovas, teikdamas sąskaitas apeliantams elektroniniu būdu elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Apeliantai iki šiol nėra pateikę ieškovui jokių prašymų ar skundų dėl negautų sąskaitų, taip pat nėra gauta prašymų pakeisti elektroninį sąskaitų siuntimo būdą į ankstesnį (siunčiant spausdintas sąskaitas).
3. Apeliantai neginčija ieškovo pateiktų duomenų apie tai, kad 2011-01-21 apeliantai, prisijungę prie elektroninės sąskaitų sistemos, peržiūrėjo keturių mėnesių sąskaitas, o prisijungę 2011-06-13 - aštuonių mėnesių sąskaitas. Apeliantai iš esmės neneigia žinoję apie prievolę mokėti už pateiktą šilumos energiją kiekvieną kalendorinį mėnesį (LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-260 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo 48 p.), tačiau mokėtinomis sumomis nesidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliantai išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas priklauso atsakovams nuosavybės teise, atitinkamai R. P. priklauso 84/100 buto dalys, o D. P. – 16/100 buto dalių. Šio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovams atsirado pareiga atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str.).
Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pateikė į bylą rašytinius įrodymus - Mokesčių paskaičiavimo pažymas už šilumos energiją (b.l. 11, 42), tiektą (duomenys neskelbtini) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiam atsakovams nuosavybės teise.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinis ginčas ieškovo inicijuotas dėl atsiskaitymų už atsakovų patalpoms tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-11-30. Tačiau byloje ieškovui patikslinus ieškinio dalyką ir pagrindą, pakito ginčo laikotarpis, t.y. nuo 2009-11-01 iki 2011-05-31, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovams atlikus kelis mokėjimus, pasikeitė ir ginčijamos sumos.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu visos apeliantų ieškovui sumokėtos įmokos 5800 Lt sumoje (2010-12-31 - 3000 Lt, 2011-06-17 - 2000 Lt, 2011-09-09 - 800 Lt) turėjo būti įskaičiuotos skolai padengti ir tokiu būdu neliko atsakovų skolos. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovai atliko tris mokėjimus: 2010-12-31 - 3000 Lt, 2011-06-17 - 2000 Lt, 2011-09-09 - 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad 2011-09-09 atsakovų atliktas 800 Lt mokėjimas neturėjo būti visas įskaitomas į ginčo laikotarpio skolą. Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos, reglamentuotas CK 6.55 straispnyje. Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 str. 1 d.). Skolininkams (atsakovams) 2011-09-09 mokėjimo nurodymu pareiškus, jog mokėjimas vykdomas už 2011 m. rugpjūčio mėnesį (b.l. 49), kreditorius, o ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šio mokėjimo įskaityti į ginčo laikotarpio skolą. Todėl atsakovų teiginys, jog įsiskolinimo už ginčo laikotarpį ieškovui neliko, laikytinas nepagrįstu.
Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovams nekilo pareiga mokėti už ieškovo teiktas paslaugas, nes ieškovas neteikė atsakovams mokėjimo už šilumos energiją pranešimų ir tuo pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 129.3 ir 223.4 punktuose numatytas pareigas.
Taisyklių 129.3 bei 223.4 punktai nustato, jog pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 8 punktai) nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos šilumos tiekėjas turi išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą bei karštą vandenį dokumentus. Taisyklių 6 priede nustatyta, kad gavus vartotojo tinkamą patvirtinimą, informacija gali būti teikiama tik elektroniniu būdu. Taigi Taisyklėse aiškiai išreikšta ieškovui pareiga pateikti šilumos vartotojui mokėjimo pranešimus.
Ieškovo tvirtinimu, jis atsakovams sąskaitas siuntė paprastais laiškais iki 2011-01-21. Kartu su popierine sąskaita vartotojui buvo siunčiamas slaptažodis, kurį įvedus ir prisijungus prie elektroninės sistemos, popierinės sąskaitos daugiau nebuvo siunčiamos (b.l. 54). Ieškovas pateikė duomenis, jog 2011-01-21 vartotojas Nr. 0216382 (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai D. P. ir R. P.) prisijungė prie elektroninės sąskaitų sistemos, peržiūrėdami keturių mėnesių sąskaitas, pakeitė slaptažodį savu, tuo išreikšdamas pageidavimą gauti informaciją apie sąskaitas elektroniniu būdu. Atsakovai neigia gavę sąskaitas bei išreiškę pageidavimą nuo 2011-01-21 negauti popierinių sąskaitų, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jie nepateikė įrodymų, jog daugiau kaip per metų laikotarpį (2009-11-01 iki 2011-05-31) būtų kreipęsi į ieškovą dėl negaunamų sąskaitų ar nepilnos informacijos, nors privalėjo žinoti apie kasmėnesinį mokesčių mokėjimą. Taigi šioje situacijoje, nors ir nesant neginčytinų ieškovo įrodymų apie sąskaitų siuntimą atsakovams, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta labiau tikėtiną ieškovo poziciją, nes atsakovų pasyvumas vertintinas kaip nebendradarbiavimas su kita prievolės šalimi, nesąžiningas elgesys (CK 1.5 str., 6.38 str. 3 d.), kurio neigiamų padarinių rizika tenka atsakovams.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovo atstovas advokatas D. S. prašo priteisti atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas – 605 Lt. Vien tik pateiktas mokėjimo nurodymas, pagal kurį mokėtojas advokatas D. S. perveda gavėjui D. S. 605 Lt už procesinių dokumentų surašymą, nepatvirtina, kad ieškovas apmokėjo advokatui 605 Lt už atstovavimą. Prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmetamas.,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.