- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- A15.-1604-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01202-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (V. P.), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausioji patrulė G. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. balandžio 21 d. apie 04.12 val. Loretos Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 29 V. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio skiriamosios salelės, nulaužė kelio ženklą Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. V. P. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 1-2), tačiau nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta V. P. nedalyvaujant.
3. V. P. 2020 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog apie 02.30 val. jis važiavo iš Rygos gatvės Žirmūnų gatvės link. Ozo gatvėje jis sustojo, nes automobilis nebevažiavo, ir palikęs automobilį išėjo (b. l. 42).
4. D. P. 2020 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 03.55 val. jam su draugu, vardu E., stovint prie namo pro juos pravažiavo tamsios spalvos automobilis, kuriam kažkas buvo prikibę prie priekinio bamperio. Minėtas automobilis užsuko į posūkį prie garažų, esančių Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje, po ko iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris prie automobilio priekio kažką darė. Grįždami namo jie pastebėjo numuštą kelio ženklą ir tepalo žymes, pagal kurias jie važiavo iki tos vietos, kur prieš tai matė tamsios spalvos automobilį. Toje vietoje buvo tepalų bala ir apatinė kelio ženklo dalis, todėl jie nusprendė skambinti bendruoju pagalvos numeriu 112. Atvykus policijos pareigūnams jie nurodė, kad minėtas automobilis, sprendžiant iš tepalo žymių, greičiausiai nuvažiavo Spaudos rūmų link. Po kiek laiko jiems paskambino policijos pareigūnai ir paprašė atvykti atpažinti automobilį, ką jis su draugu ir padarė. Policijos pareigūnų rastas automobilis sutapo su jų matytu Karoliniškių mikrorajone (b. l. 39).
5. E. P. (E. P.) 2020 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. 03.22 val. jis pastebėjo automobilį „Opel“, velkantį kelio ženklo dalį, ir apie tai pranešė telefonu 112. Jis buvo nuvykęs į automobilio buvimo vietą, kur esantis automobilis sutapo su matytuoju (b. l. 38).
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 04.12 val. buvo gautas pranešimas, jog Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio dalyvis automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasižalino iš įvykio vietos. Minėtas automobilis „Opel Vectra“ buvo rastas Ozo gatvėje prie Geležinio Vilko gatvės viaduko važiuojant prekybos centro „Akropolis“ link. Automobilio apgadinimai atitiko įvykio aplinkybes – buvo išbėgę variklio tepalai, sugadintas karteris, variklio alyvos pėdsakai palikti eismo įvykio vietoje ir automobilio judėjimo trajektorijoje ant gatvės. Nuvykus pas automobilio paskutinį pirkėją V. P. šis nurodė buvęs pas draugą E. J. ir pastarąjį vežęs namo. V. P. apie patį eismo įvykį nepasakojo, su pažeidimu sutiko iš dalies ir nurodė, kad visą gyvenimą neturės teisės vairuoti ir vairuos automobilius (b. l. 31).
7. Fotonuotraukose užfiksuotas nulaužtas kelio ženklas ir apgadintas automobilis „Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-55).
8. Eismo įvykio įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadintas automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir variklio dangtis (b. l. 35-36).
9. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2020 m. balandžio 2 d. yra V. P. (b. l. 43).
10. UAB „B.“ informavo, kad dėl šio eismo įvykio metu nulaužto kelio ženklo padaryta 127,05 eurų dydžio žala (b. l. 41).
11. Išraše iš Gyventojų registro nurodyta, kad V. P. vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas (b. l. 45).
12. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 04.12 val. Loretos Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 29 V. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio skiriamosios salelės, nulaužė kelio ženklą Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
13. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Minėta, kad V. P., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tokiu būdu buvo padaryta 127,05 eurų dydžio, t. y. neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykių V. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
14. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta baudos nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
15. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. P. administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe: kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarimu V. P. nubaustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, praeityje V. P. ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės, o iš karto po nagrinėjamo įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių Pirmojo būrio vyriausiajam patruliui E. K. V. P. nurodė visą gyvenimą neturėsiantis teisės vairuoti, tačiau vis tiek vairuosiantis automobilius. Tokie V. P. paaiškinimai kelia abejonių jo gailesčio nuoširdumu. V. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (b. l. 3-30), kas laikytina V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad V. P. administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ne kartą, tačiau paskirtų baudų jis nemoka, šio administracinio nusižengimo padarymo metu V. P. turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 3-30). Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. P. skirtina maksimalaus dydžio administracinė nuobauda – dviejų tūkstančių eurų dydžio bauda.
16. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Minėta, kad V. P. per vienerius metus padarė antrą analogišką administracinį nusižengimą, jis vairuoja, nors teisės vairuoti nėra įgijęs, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Atsižvelgiant į V. P. asmenybę apibūdinančius duomenis darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. P. skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatant maksimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą – trejus metus.
17. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Įvertinus tai, jog V. P. paskirtos piniginės baudos bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas teigiamos įtakos nepadarė, automobilis „Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. P., V. P. skirtina administracinio pobūdžio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 44), konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 34, 635 - 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti V. P. (V. P.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam dviejų tūkstančių eurų baudą.
Skirti V. P. (V. P.) administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Išaiškinti V. P. (V. P.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20113584625. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.