Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., jos atstovui advokato padėjėjui A. Č., nukentėjusiajam L. V., vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2016 m. rugsėjo 7 d. apie 18.50 val. Ozo-Gelvonų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Seat Altea XL“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rikiuodamasi, nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi ir sukančiam į kairę, ir su juo susidūrė. Kontakto metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 101 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. teismo posėdyje nurodė nesutinkanti su pažeidimais, paaiškino, kad ji atvažiavo paimti savo vyresniojo sūnaus. Išvažinėjo iš Akropolio prekybos centro, vadovaudamasi kelio ženklais. Važiavo eismo juosta, kuri eina tiesiai, o turėjo pasukti į kairę. Ji parodė posūkį, kad kiti vairuotojai ją įleistų į juostą, iš kurios galima sukti į kairę. Ji važiavo po truputį, bet vairuotojai vis tiek jos neįleido. Po truputį ji atsidūrė tokioje vietoje, kai negalėjo nei važiuoti nei į dešinę, nei į kairę, t.y, tokioje vietoje, kur jau pažeidė kelio ženklus. Ji nutarė tęsti judėjimą, tikėdamasi, kad vairuotojai ją įleis. Važiavo atsargiai, visą laiką buvo įjungusi posūkio signalą. Ji galvojo, kad vairuotojas ją praleidžia, ji žiūrėjo į jo automobilį per galinį kairįjį veidrodėlį, matė, kad jis pristabdė automobilį, taigi įsitikino, kad ją praleidžia. Ją praleido lengvasis tamsus automobilis, jo markės nežino. Ji užbaigė manevrą ir nuvažiavo paimti sūnaus, po to nuvažiavo namo. Jokių garsų, ar kad sujudėtų automobilis nebuvo, smūgio nejuto. Tarp automobilių buvo tarpas. Jei ji būtų ką pajutusi, būtų sustojusi, nes draudimą turėjo. Ji ant savo automobilio apgadinimų nežiūrėjo. Kai policija apžiūrėjo automobilį, pareigūnas jai parodė tokį kaip slydimo pėdsaką. Tačiau ji jau pirko automobilį su šiomis žymėmis. Pagarsinus jos rašytinį paaiškinimą (b.l. 23), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. (b.l. 50-51) 2017-03-02 teismo posėdyje nurodė, kad ji pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Jei ji padarė automobilių apgadinimus, ji gailisi. Ji nepajuto kliudžiusi kitą automobilį, jei būtų pajutusi, būtų grįžusi.

Nukentėjusysis L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad Akropolio sankryžoje važiavo namo automobiliu „VW Passat“, paėmęs būsimą žmoną po darbo, matė, kad iš eilės galo vietoj to, kad lauktų eilės gale, privažiavo prie sankryžos moteris automobiliu „Seat“, bandė prieš jį įlįsti, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jį vairavo moteris šviesiais plaukais, kiek tame automobilyje buvo žmonių, nematė, buvo tamsinti langai. Jis pats stovėdamas toje pačioje eilėje, tyčia jos neįleido, laikė atitinkamą atstumą iki priekyje esančio automobilio. Ji vis tiek lindo, jis signalizavo, ji ir toliau lindo, jis jai signalizavo, perspėdamas, kad neįleis. Tada ji atsitrenkė, buvo smūgis. Sukti į kairę, link Viršuliškių, buvo dvi eismo juostos. Pirmos dvi eismo juostos buvo skirtos važiuoti tiesiai į Gelvonų gatvę. Moteris iš eismo juostos, skirtos važiuoti tiesiai, bandė važiuoti į kairę. Jis važiavo savo eismo juosta, o moteris, suko iš juostos, iš kurios ten negalima važiuoti. Pats susidūrimas įvyko sankryžoje. Smūgis buvo mašinoms judant. Greitis buvo 15-20 km/h. Ji pristabdė, jis irgi pristabdė, net sustojo viduryje sankryžos. Po smūgio buvo akivaizdus sustojimas. Manė, kad jie viską užsipildys, nes akivaizdu, kas kaltas, jis sustojo stotelėje, tačiau ji nuvažiavo, prieš tai atsisuko ir nusišypsojo. Jis įsiminė spalvą, numerį ir markę, kadangi to reikėjo Kasko draudimui, iš karto skambino policijai. Jis tris valandas laukė policijos. Jo automobiliui buvo apgadintas sparnas ir moldingas. Automobilis kitą dieną buvo apžiūrėtas servise. To smūgio neįmanoma nepajausti, nes sparnas, kuris yra metalo gabalas, buvo įlinkęs. Dar po savaitės atvažiavo tos moters buvęs vyras. Ant jų mašinos „Seat“ aiškiai matėsi įbrėžimai. Jo vairavimo stažas 7 metai, per šiuos metus tris kartus į jį įvažiavo, tai buvo ketvirtas kartas. Jis tris kartus važinėjo su pakaitine draudimo mašina. Tai buvo tas pats automobilis. Prieš savaitę į jį įvažiavo stovint „Norfos“ aikštelėje. Apgadinimo vieta buvo kita. Po įvykio „Norfos“ aikštelėje, jis buvo susitvarkęs automobilį UAB „Migra“, jam perdažė automobilio priekį. Jam įvažiavo šiame įvykyje į dešinį automobilio sparną, o „Norfos“ aikštelėje į kairį sparną. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus (b.l. 10) patvirtino, kad jie teisingi, jis tik apsiriko, nurodydamas automobilio markę. Nurodė pareigūnams numerį, patvirtino, kad automobilis vyšninis. Jis dirba su žmonėmis, įsimena žmonių veidus. Policija viską nufotografavo, kitą dieną kreipėsi į draudimą. Dar po kelių dienų policija kreipėsi nuotraukų, jis pasakė, kad jau automobilis sutvarkytas, pasakė, kad kreiptųsi į draudimą nuotraukų. Byloje esančios (b.l. 27-31) nuotraukos yra darytos draudimo.

Liudytoja S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną ji dirbo Akropolyje, sužadėtinis po darbo ją pasiėmė važiuoti namo. Ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Sankryžoje prie Akropolio jie sustojo, kai suko į kairę pusę, L. V. paspaudė garso signalą ir pasakė, kad ji įsimintų numerius. Tada ji suprato, kad kažkas atsitiko. Ji susidūrimo nejautė, buvo pavargusi. Ji sureagavo, kad L. V. papypsino garso signalu. Jis pamatė, kad automobilį nubrozdino. Susidūrimas vyko išvažiuojant iš sankryžos. Negali pasakyti, kokios automobilių dalys kontaktavo, tai buvo jai iš dešinės. Ji tada pradėjo stebėti tą automobilį ir matė, kaip ta moteris atsisuko, sureagavo, ir nuvažiavo. Matė ją, tik kai kelioms sekundėms ji buvo atsisukusi. Jie sustojo stotelėje „Šeškinės kalvos“ ‚ ir 3 valandas laukė pareigūnų. Jų automobiliui buvo nubrozdinimas.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tai buvo eilinė kelionė, jie važiavo nuo prekybos centro „Akropolis“ į „Pramogų areną“ paimti brolio iš treniruotės, po to namo į Čiobiškio gatvę. Kai mamą iškvietė į policiją, jis sužinojo, kad kažkas įvyko.

Liudytojas D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio jis neatsimena. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, paaiškino, jog visi paaiškinimai turi būti byloje. Papildomuose duomenyse turi būti parašyta, kas sugadinta. Jis Kelių policijoje dirba 17 metų. Tarnybiniai pranešimai atspindi tai, ką pareigūnams pasako eismo įvykio dalyviai. Jis konstatuoja faktus, kuriuos jam pasako žmonės. Tai yra išdėstoma tarnybiniame pranešime. Jis ne iš savo žodžių rašė, jam tai „Volkswagen“ vairuotojas paaiškino. Čia yra nurodyta iš žmogaus žodžių, kad jis stovėjo šitoje juostoje. Automobilis yra nurodomas iš liudininkų, eismo įvykio dalyvių parodymų. Galimai liudytojas automobilio kėbulo neatpažįsta. Įvedus automobilio valstybinį numerį į duomenų bazę, jiems automatiškai nurodo, koks tai yra automobilis. Kėbulai visi yra panašūs, tik logotipai gali skirtis. Konkretaus „Seat Altea“ modelio gal liudininkas ir nežinojo, nepamena. Žmogus galimai galėjo suklysti dėl kėbulo tipo markės. Jeigu jis atvažiuotų 24 val. vis tiek būtų nurodytas eismo įvykio arba pranešimo laikas. Įvykio dalyviai jau buvo išvažiavę. Dėl to įvykio vietoje nėra konkrečių matmenų, nes liudininko teigimu jis nenorėjo trukdyti eismo dalyviams ir nuvažiavo į stotelę. Nukentėjusysis manė, kad kaltinamosios automobilis sustos ir jie kartu užpildys eismo įvykio deklaraciją, bet ji nuvažiavo toliau. Įvykio vietoje atskirų detalių lūžių nebuvo. Jie praneša VPK budėtojui ir jis tada koreguoja automobilio paiešką. Jis nepamena, ar šiuo atveju jie vyko ieškoti pažeidėjos automobilio. Dažniausiai jie žiūri pagal valstybinį numerį. Jų dar kokių 15-20 avarijų po šitos laukė. Ieškoti tai ne jų prievolė. Jeigu kažkoks policininkas baudė tą automobilį ir yra mobilus numeris, jie gali susisiekti su savininku. Jeigu automobilis priklauso bankui tada, norint sužinoti, kas yra automobilio savininkas, reikia bankui duoti oficialią užklausą ir sužinoti, kas yra naudotojas. Jie neliepia važiuoti į kelių policiją. Jie turi apžiūrėti įvykio vietą. Žmonės būna po 4-5 val. laukia. Dažniausiai yra liepiama grįžti į įvykio vietą. Jis punktyru pažymėjo, kad jie galimai nuėjo į įvykio vietą. Būna, jeigu vairuoja sunkvežimį ir kliudo lengvajam automobiliui veidrodėlį, tada gali nepajusti kontakto. Kai vairuoja vienam lygmenyje, nemano, kad žmogus gali nepajausti, kad kliudė kitą automobilį. Mišku važiuojant jaučiasi, kaip šakos braižo automobilį. Priklauso nuo kiekvieno vairuotojo įgūdžių. Negali teigti, kad tai ponia padarė piktybiškai. (b.l. 66-67)

Liudytojas D. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis įvykio neprisimena. Susipažinęs su protokolu patikslino, kad jis inkriminavo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes nukentėjusysis nurodė, jog po automobilių kontakto vairuotojas automobilį sustabdė, po to nuvažiavo. Kad įvyko kontaktas matyti iš filmuotos medžiagos: joje matyti, kaip juda automobiliai, kad automobilis pristabdė ar nuvažiavo į stotelę. Asmuo pajuto, kad kažkas įvyko. Apgadinimai buvo žymūs, buvo šoninis braukimas, slystamas kontaktas, judant vienam automobiliui, buvo likę dažų likučių. Asmuo turėjo ir galėjo suprasti, kad įvyko kontaktas. Pirminius veiksmus byloje atliko patruliai. Jie neapklausinėja kartu važiavusių asmenų, vairuotojas rašo paaiškinimus, ir jei nurodo, kad buvo kažkokie asmenys, juos apklausia. Jei nenurodo, nepaklausia. Jis pats surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apžiūrėjo automobilius. Kokie buvo automobilių apgadinimai, neatsimena, bet jie sutapo. Transporto priemonių techninės apžiūros aktą pildė jis, ir darė 25 b.l. esančias nuotraukas. Kitas nuotraukas (b.l. 26-31) pateikė draudimas. Jis asmeniškai apžiūrėjo tik vieną automobilį, nes kitas jau buvo sutvarkytas Kasko draudimo. Buvo pateiktos aiškios draudimo nuotraukos su apgadinimais. Jei automobilis sutvarkytas, jų gretinti nėra prasmės. Jam atrodo, kad automobilis buvo nuomojamas ir jie negalėjo laukti mėnesio. Pagal nuotraukas nustatė, kad apgadinimai atitinka. Yra vaizdo įrašas, į įvykio vietą atvykę patruliai, draudimas taip pat vertina mato, ar apgadinimai yra švieži, ar ne. (b.l. 78-79)

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-76141299-16, policijos registruojamų įvykių pažyma, policijos pareigūno D. P. tarnybiniu pranešimu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotolentelėmis, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, nukentėjusiojo L. V. paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais, liudytojų D. P., D. N., S. K. parodymais, iš dalies pažeidėjos rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais.

Dėl eismo įvykio sukėlimo.

Registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. 18.54 val. gautas L. V. pranešimas, jog sankryžoje prie PC „Akropolis“, automobilis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link Ukmergės g. pusės. Pranešėjas laukia sustojęs stotelėje prie autoservisų. (b.l. 6). Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą su L. V. pranešimu, kad bordinės spalvos automobilis, valst. Nr. eismo (duomenys neskelbtini), vienatūris, važiuojant nuo Akropolio į Ukmergės gatvę, jam sukant į kairę nubraukė jo automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną, pajautė smūgį ir mašina iš karto nuvažiavo.

Policijos pareigūno D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. apie 18.00 val. 56 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Ozo g. 25, Vilniuje, išvažiuojant iš prekybos centro „Akropolis“, susidūrė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į nurodytą vietą 21.00 val. pareigūnus pasitiko „VW Passat“ vairuotojas L. V., kuris paaiškino, kad išvažinėjo iš PC „Akropolis“. Eismo juostoje stovėjo automobilių kolonoje, tuo metu greta važiavęs automobilis rikiavosi į jo eismo juostą ir kliudė jo automobilį. Jis manė, kad pavažiavus už sankryžos sustos, bet „Seat“ nesustojo ir nuvažiavo Ozo gatve link Viršuliškių. „Seat“ automobilį vairavo moteris blondinė, pagal jos reakciją, suprato, kad padarė eismo įvykį (nusišypsojo) Sugadinimų aukštis 0,45 -0,66 m. (b.l. 5) .

Nukentėjusysis L. V. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. maždaug 18.50 val. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, stovėjo sankryžoje prie PC „Akropolis“, laukė signalo leidžiančio sukti kairėn, link Ukmergės gatvės, antroje eismo juostoje nuo kairės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti savo eismo juosta ir į ją tiesiai ant jo pradėjo lipti tamsiai raudonas vyšninis automobilis, berods „Opel Zafira Toureg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis suko kairėn iš tam neskirtos eismo juostos ir nubraukęs jo automobilio priekinį bamperį bei priekinį dešinės pusės sparną, įsispraudė sukti kairėn. Su sužadėtine pajuto smūgį ir pristabdė, pastebėjo, kad kaltininko automobilis taip pat pristabdė, berods buvo vairuojamas šviesių plaukų moters. Ji atsisuko ir pamatė, kaip jis sustojo, įjungė avarinį signalą, nusišypsojo ir staigiai nuvažiavo, akivaizdžiai pajutusi kontaktą, nes smūgis buvo ir įbrėžimai matėsi akivaizdžiai. (b.l. 10)

Liudytoja S. K. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. maždaug 18.50 val. sėdėjo automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Stovėjo sankryžoje prie PC „Akropolis“, laukė signalo, leidžiančio sukti kairėn link Ukmergės g, antroje eismo juostoje nuo kairės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti savo eismo juosta ir į ją tiesiai pradėjo lįsti vyšninis tamsiai raudonas automobilis, berods „Opel Zafira Toureg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie suko į kairę iš jiems tą leidžiančios juostos, o kaltininkas nuvažiavo, nors buvo pristabdęs ir atsisukęs pro langą. (b.l. 11)

Eismo įvykio vietos schemoje nei vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neužfiksuotas, nes abu jie pasitraukė iš eismo įvykio vietos (b.l. 7). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinti užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas. (b.l. 8-9) Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai nubrozdintos galinės durys ir galinis sparnas kairėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,60 -0,68 m. (b.l. 24), automobilių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse.

Pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Swedbank lizingui“. (b.l. 12) UAB „Swedbank lizingas“ pateikė duomenis, jog šį automobilį pagal lizingo sutartį naudoja UAB „Euroimportas“. (b.l. 15). Pastaroji bendrovė nurodė, jog minėtą automobilį 2016 m. rugsėjo 7 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val. vairavo S. L.. (b.l. 19)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. ji važiavo automobiliu „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Akropolio“. Jai reikėjo pasukti į kairę. Ji bandė prašyti kitų vairuotojų, kad ją įleistų į jai reikiamą eismo juostą, niekas neįleido. Kadangi viskas vyko per keletą sekundžių, atlikti kitą manevrą ir važiuoti tiesiai, kaip numato juosta, kurioje ji atsidūrė, ji irgi negalėjo, nusprendė pabaigti manevrą, pasukti į kairę, tikėdamasi vairuotojų supratingumo, kad jie ją praleis. Išvažiavus iš sankryžos pastebėjo, kad į ją pradėjo važiuoti mašinos, ji išsigando, supanikavo, nepastebėjo, kad būtų ką užkabinusi. Ji pripažįsta, kad netyčia padarė žalą kitam eismo dalyviui, bet tikrai nebūtų bėgusi iš eismo įvykio vietos, ji nepastebėjo, jog kas įvyko, kadangi nebuvo jokių pašalinių garsų, susidūrimo ženklų (trinties, sujudėjimo). Buvo strese, todėl kas nors galėjo įvykti jai nepastebint. Tik pagal iškvietimą atvykusi į eismo įvykį, sužinojo kad buvo eismo įvykis, kurio dalyvė buvo ji. (b.l. 23)

Pagal UAB „Migras“ PVM sąskaitą faktūrą, automobilio „VW Passat“ remontas įvertintas 638,44 eurų suma, t.y., 16,95 MGL

Byloje buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos vaizdo įrašo aplinkybės. Jame failas (6 kamera Nr. 18523003) matyti, kaip į „Ozo, Gelvonų g. sankryžą“ iš Akropolio yra dvi eismo juostos, skirtos sukti į kairę, kraštine dešiniąja eismo juosta, skirta sukti į kairę į sankryžą įvažiuoja juodos spalvos automobilis „VW“, beveik lygiagrečiai su juo, šiek tiek priekyje posūkį į kairę daro tamsiai bordinės spalvos automobilis „Seat“, kuris iš esmės suka į kairę ne skirtoje posūkiui eismo juostoje, o šalia jos, vienu sukimo mometu automobiliai yra susiglaudę, t.y, automobilis „Seat“ kairiuoju šonu prie automobilio „VW“ dešiniojo šono. Po ko automobilis „VW Passat“ sustoja sankryžoje, o automobilis „Seat“ baigia sukimo manevrą ir išvažiuoja iš kameros regėjimo lauko. Trumpai pastovėjęs automobilio „Volkswagen“ vairuotojas baigia posūkį. Iš automobilių manevravimo darytina išvada, kad tarp jų galėjo įvykti abiem sukant į kairę slystamas kontaktas, abiem transporto priemonėms judant. Tai atitinka nukentėjusiojo L. V. paaiškinimą.

Automobiliui „Seat“ ant sparno išlinkimo virš galinio kairio rato 58-68 cm aukštyje matyti išilginiai įbrėžimai, automobiliui „VW Passat“ vieš priekinio dešinio rato ant bamperio matyti įbrėžimai, kaip fiksavo savo tarnybiniame pranešime D. P. jų aukštis – 0,45- 0,66 m., taigi abiejų automobilių apgadinimai tiksliai pasibaigia tame pačiame aukštyje. L. V. nurodė, kad šie apgadinimai švieži, atsiradę tik po tos dienos įvykio.

Šių duomenų visuma įrodyta, jog S. L. 2016 m. rugsėjo 7 d. apie 18.50 val. Ozo-Gelvonų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Seat Altea XL“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rikiuodamasi, nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi ir sukančiam į kairę, ir su juo susidūrė. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9 p., 101 p., jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole S. L. veika kvalifikuotina kaip LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės pažeidimas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK). Naujajame administracinių nusižengimų kodekse administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, kadangi naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas nebenumato atsakomybės už minėtų pasekmių sukėlimą, pažeidus kelių eismo taisykles, kai šį pažeidimą padaro blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemones asmuo, S. L. baustina tik dėl paties Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų nuostatų pažeidimo. Dėl šios priežasties nustačius S. L. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių pasekoje sukeltas eismo įvykis, jos veika, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. LR ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkvalifikuotina iš LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies į naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio.

S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo, t.,y dėl to, kad ji apie eismo įvykį policijai nepranešė, eismo įvykio vietoje nepasiliko. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto nuostatas.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių S. L. tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusysis L. V. teigė įsitikinęs, kad S. L. pajuto padariusi eismo įvykį, savo įsitikinimą grindžia tuo, kad ji atsisukusi nusišypsojo. Pati S. L. nurodė, kad ji to nepajuto, manė įsirikiavusi į eismo juostą sėkmingai. Vertinant jos galėjimą pajusti automobilių kontaktą, atsižvelgtina į automobilių apgadinimus: abiejų automobilių labai nežymiai įbrėžti sparnai virš ratų. Nors nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilis buvo įlenktas, nuotraukose (b.l. 26-30) to nematyti, kadangi jis jau kitą dieną suremontavo automobilį, transporto priemonė nebuvo tinkamai apžiūrėta tyrėjo ir jo apžiūra neįforminta transporto priemonės apžiūros aktu, taigi jo nurodyta aplinkybė dėl įlenkimo nepatvirtinta bylos medžiaga. Iš jo pateiktos UAB „Migras“ PVM sąskaitos faktūros“ neatsispindi, kokio pobūdžio remonto darbai atlikti „VW Passat“. Liudytoja S. K. minėjo tik automobilio nubraižymą. Pagal transporto priemonių dažų dangos įbrėžimų pobūdį – pailgi įbrėžimai, matyti, kad automobiliai kontaktavo labiausiai atsikišusiomis savo dalimis, kontaktas buvo slystamas. Atkreiptinas dėmenys, kad S. L. vairuojamam automobiliui kontaktas buvo galinėje automobilio dalyje, o L. V. vairuojamo automobilio priekinėje, arčiau vairuotojo, todėl jam galėjo būti labiau juntamas. Tačiau automobilio „VW Passat“ keleivė S. K., kuri sėdėjo priekyje ir automobilis „Volkswagen“ buvo kliudytas prie pat jos – dešinėje priekinėje dalyje, nurodė jokio kontakto nejutusi, kad kažkas įvyko, padarė išvadą tik kai vairuotojas nuspaudė garsinį signalą. Kontakto nurodė nejutęs ir automobilio „Seat“ keleivis V. K.. Kadangi automobilio slystamo kontakto nejuto S. K. būdama prie pat kontakto vietos, teismas tiki ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad ji galėjo nepajusti automobilių kontakto.

Atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, kad S. L. laiku, t.y. prieš įvažiuojant į sankryžą, nespėjo persirikiuoti į jai reikalingą eismo juostą, kad ji persirikiavimą bandė atlikti jau pačioje sankryžoje, t.y, važiuodama ne ta trajektorija, kuria leidžia važiuoti kelio ženklinimas ir kelio ženklai, jai būnant atitinkamoje eismo juostoje, dėl to, kaip teigia, jai patiriant stresą, ji galėjo klaidingai interpretuoti „VW Passat“ vairuotojo veiksmus, o būtent jo sustojimą sankryžoje. Ji galėjo tai suvokti kaip įleidimą į reikalingą eismo juostą, o ne kaip ženklą, kad automobiliai susidūrė toje vietoje. Kaip nurodė teismo posėdyje S. L., automobilio „VW“ pristabdymą ji suvokė kaip ženklą, kad jai leidžiama įsirikiuoti. Kaip nurodė nukentėjusysis, jis signalizavo kelis kartus, S. L. bandant rikiuotis, tačiau po to, kai pajuto įvykus eismo įvykį, jis signalo jai nebedavė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens atsigręžimas ir nusišypsojimas „VW Passat“ vairuotojui , esant minėtoms aplinkybėms gali reikšti bet ką, tame tarpe ir padėką vairuotojui, kuris jos nuomone, sustabdydamas automobilį leido jai įsirikiuoti į reikalingą eismo juostą. Tai, kad šie veiksmai patvirtina S. L. tyčią išvažiuoti iš eismo įvykio, yra tik nukentėjusiojo interpretacija.

Administracinio teisės pažeidimo byla S. L. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nenustačius būtino šio pažeidimo požymio – tiesioginės tyčios jos veiksmuose.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, tačiau nei viena šių nuobaudų negaliojo daromo nusižengimo metu, neteista, dirba, yra neįgali (nustatytas 55 procentų darbingumas). Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusižengimą ir gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jai skirtina nuobauda - sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 35 str., 591 str. 1 d. 1 p., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas

nutarė:

pripažinti S. L., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Bylą dalyje dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo nutraukti, nenustačius šio teisės pažeidimo požymių S. L. veiksmuose.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, nurodant bylos numerį A2.6.-74-576/2017 ir ROIK Nr. 116062834136).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.