Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2007-12-11 Inspekcija sprendimu Nr. (04)-K3-477 iš dalies patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 23267 Lt GPM, 20092,25 Lt GPM delspinigių, 6980 GPM baudos, 337424 Lt PVM, 106794,59 Lt PVM delspinigių, 101227 Lt PVM baudos, 2118 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1815 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 4236 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos ir 3630 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos (b.l.36-57).

2008-02-07 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sprendimu Nr. 68-28 pakeitė minėtą Inspekcijos sprendimą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 23267 Lt GPM, 20092,25 Lt GPM delspinigių, 6980 GPM baudos, 337424 Lt PVM, 106794,59 Lt PVM delspinigių, 101227 Lt PVM baudos, 2118 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1815 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1059 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos ir 908 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

2008-06-05 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimu Nr. S-107(7-48/2008) patvirtino minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą (b.l. 15-26). Pareiškėja 2008-06-30 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2008-06-05 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-107 (7-48/2008), 2008-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 68-28, 2007-12-11 Inspekcijos sprendimą Nr. (04)-K3-477 ir 2007-10-08 Inspekcijos patikrinimo aktą Nr. GA11-4. Tuo atveju, jeigu minėtas pareiškėjos reikalavimas būtų netenkinamas, sumažinti pareiškėjai paskirtų GPM ir PVM baudų dydžius iki įstatymo reglamentuojamo minimumo, t.y. 10 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja iš UAB ,,Baltų žemės” įsigijo akcijų, kurias apmokėjo nepiniginiu įnašu - žemės sklypais. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad pareiškėja gavo pajamų natūra. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 21 p. numatyta, kad neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Teismas akcentavo, kad pareiškėja parduotą nekilnojamąją turtą įsigijo 2002-04-08, jį perleido – 2003-07-16, todėl šiuo atveju pareiškėja privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjos argumentas, kad, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, bendrovės akcininko turimo akcijos tik suteikia teisę į tam tikrą bendrovės turto dalį ir kitas turtines teises, tačiau nėra savarankiškas turtinis vienetas, šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi mokestinės prievolės atsiradimas siejamas ne su Akcinių bendrovių įstatyme, o atitinkame mokesčių įstatyme nurodytų sąlygų buvimu ar nebuvimu. Teismo vertinimu, iš byloje esančios medžiagos matyti ir tai, kad pareiškėja 2002-04-08 įsigijo 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, minėtas žemės sklypas padalintas į 82 sklypus, pakeičiant žemės paskirtį į kitą - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, dėl ko padidėjo įsigyto turto vertė. Iš minėtų 82 sklypų, 18 žemės sklypų 2003-07-15 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12348 pareiškėja perleido M.J. už 55800 Lt sumą, kuris pagal 2003-07-30 sutartį minėtais žemės sklypais apmokėjo UAB ,,Baltų žemės” 3900 paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt). Iš minėtų 82 sklypų 22 sklypus pareiškėja perleido 2003-07-16 sutartimi UAB ,,Baltų žemės”, taip įsigydama minėtos bendrovės akcijų. Teismas nustatė, kad dalis sklypų per 2003 m. parduota tretiesiems asmenims. Iš paminėtų aplinkybių ir byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad pareiškėja akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu vykdė individualią veiklą. Atsižvelgdamas į tai, kad 2003-07-16 nekilnojamojo turto perleidimo už akcijas sandoriui kaip ir kitai pareiškėjos veiklai yra būdingi individualios veiklos požymiai – savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas, be to, įvertinęs tai, kad pareiškėja ilgą laikotarpį vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, teismas konstatavo, kad pareiškėja, sudarydama 2003-07-16 sandorį taip pat vertėsi individualia veikla ir iš minėto sandorio gautos pajamos priskirtinos prie pajamų, gautų iš individualios veiklos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. numatyta, kad pajamos iš individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasės pajamoms. Minėto įstatymo 25 str. 1 d. įtvirtinta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str., pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu, t.y. kai pajamos bet kokia forma yra faktiškai gaunamos. 2003-07-16 sutartimi nustatytas galutinis akcijų apmokėjimo terminas – 2003-07-16, todėl ši data laikytina pareiškėjos faktiniu pajamų gavimo momentu. Pagal Tvarkos 5.1 p. gaunant turtą arba paslaugas pajamos, gautos natūra, įvertinamos to turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Teismo nuomone, kadangi yra nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjai, kaip vykdančiam individualią veiklą asmeniui, kilo prievolė apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kai pajamos gautos iš individualios veiklos, o pareiškėjos apmokestinamosiomis individualiosios veikos pajamomis laikytina gautų akcijų rinkos vertė jų gavimo momentu - 403000 Lt, pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai mokesčių administratoriaus sprendimu GPM apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti nuo akcijų rinkos vertės jų gavimo momentu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad atlikus UAB ,,Baltų žemės” patikrinimą ir įvertinus analogiškus, pareiškėjos nuomone, akcijų įsigijimo už žemės sklypus atvejus, konstatuota, jog prievolė išskaičiuoti ir sumokėti GPM kyla ne fiziniams asmenims, o juridiniam asmeniui. Visų pirma, kaip pažymėjo teismas, šioje byloje tiriami būtent pareiškėjos sudaryti sandoriai ir iš jų kylančios mokestinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu. Kito fizinio, ar juridinio asmens atliktų veiksmų vertinimas nėra šio ginčo dalykas. Antra, kaip nurodė teismas, iš byloje pateiktos Mokestinių ginčų komisijos medžiagos matyti, kad minėtame UAB ,,Baltų žemės” patikrinimo akte nenustatyta, kad akcijų, apmokant jas nekilnojamuoju turtu, sandoriai, būtų buvę sudaryti, vykdant individualią veiklą, dėl ko minėtame patikrinimo akte nurodytiems fiziniams asmenims nekilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį kaip gautą iš individualios veiklos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vertindama pareiškėjos sudarytą akcijų, jas apmokant nepiniginiu įnašu, pirkimo sandorį, nepagrįstai rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-11-28 išaiškinimu dėl turtinių įnašu apmokestinimo tvarkos, nes ginčo sandoris sudarytas 2003-07-16, t.y. daug anksčiau, negu minėtas išaiškinimas buvo publikuotas. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas nėra privalomas taikyti teisės aktas, tai yra rekomendacijos, kaip galėtų ar turėtų būti vienoje ar kitoje mokestinėje situacijoje taikomos tam tikro mokestinio įstatymo nuostatos. Tuo tarpu pareiškėjai prievolė mokėti mokestį gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju taikytinos jau minėtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Tai, kad, pareiškėjos teigimu, jos 2003-07-16 sudaryto sandorio metu nebuvo praktikos apmokestinti turtinius įnašus, didinant įmonės įstatinį kapitalą, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti mokesčius, nustatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Mokesčių administravimo įstatymo 40 str.) Teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog 2006-01-13 pareiškėja pardavė iš UAB ,,Baltų žemės” įsigytas akcijas P.V.J. ir 2007-10-05 sumokėjo 60465 Lt GPM. Pareiškėja skunde nurodė, kad tai turi būti įvertinta, apskaičiuojant mokėtiną GPM ir minėta suma turi būti įskaitoma nepriemokai padengti arba grąžinta pareiškėjai, jeigu susidarė dėl per didelio išskaityto GPM. Teismas dėl šio pareiškėjos argumento pažymėjo, kad mokesčių administratorius vertino pareiškėjos sandorį mokestine prasme jo sudarymo metu, t. y. 2003-07-16. Teismo vertinimu, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos (Gyventojų pajamų įstatymo 8 str.). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjos gautos pajamos priskirtinos B klasės pajamoms. Pajamų mokestis nuo minėtos klasės pajamų deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gyventojas gavo apmokestinamųjų pajamų, gegužės 1 d. (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, 2003-07-16 gavusi pajamų natūra (akcijų) apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį privalėjo iki 2004-05-01. Teismas kartu akcentavo, jog byloje duomenų, kad GPM pareiškėja būtų apskaičiavusi ir iki minėto laikotarpio sumokėjusi, nėra. Pareiškėjos vėliau sudarytas sandoris, kurio metu minėtos akcijos perleistos kitam asmeniui, vertintinas jau kaip visai kitas sandoris, be to, sudarytas kitu mokestiniu laikotarpiu (2006 m.). Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą GPM, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai neužkertamas kelias ginti savo teises dėl mokesčio permokos įskaitymo ar grąžinimo, kreipiantis dėl šio klausimo išsprendimo į kompetentingą teritorinę mokesčių inspekciją (Mokesčių administravimo įstatymo 87 str.). Teismas kartu nustatė, kad pareiškėja 2001-09-17 sutartimi Nr. 8187 įsigijo 2,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už 11000 Lt. Kauno apskrities viršininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 šis žemės sklypas buvo padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į namų valdos. Nustatyta, kad pareiškėja 2004-11-10 padovanojo 12 žemės sklypų savo sūnui V.A.Š. 2004-12-10 V.A.Š. 9 sklypus (iš minėtų 12) pardavė UAB ,,Baltų žemės”. Nustatyta, kad žemės sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. UAB ,,Baltų žemės” iš V.A.Š. išmokėtinos už žemės sklypus sumos išskaitė GPM ir 2005-01-17 sumokėjo jį į biudžetą. V.A.Š., gavęs lėšas iš UAB ,,Baltų žemės” tą pačią dieną (2005-01-17) jas pervedė atgal į UAB ,,Baltų žemės” sąskaitą akciniam kapitalui didinti. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nurodė, kad minėti sandoriai buvo sudarytis siekiant išvengti GPM mokėjimo, t.y. siekiant gauti mokestinę naudą. Teismo vertinimu, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p., pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Taigi sudarius anksčiau minėtų 12 sklypų dovanojimo tarp pareiškėjos ir jos sūnaus sutartį, V.A.Š. neatsirado pareiga mokėti GPM. Teismas taip pat nustatė, kad netrukus dalis minėtų sklypų (9 sklypai) buvo parduoti UAB ,,Baltų žemės”. Remdamasis byloje esančia medžiaga teismas konstatavo, kad pareiškėja dovanojimo sandorių sudarymo metu dirbo UAB ,,Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sūnėnu M.J. buvo pagrindiniai UAB ,,Baltų žemės” akcininkai. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad dar prieš sudarant sklypų dovanojimo sutartį, UAB ,,Baltų žemės” kreipėsi į AB ,,Vilniaus banką” ir pateikė paraišką gauti paskolai, kurioje kaip siūlomą prievolių įvykdymo užtikrinimą nurodė minėtus žemės sklypus, žemės sklypai buvo įvertinti ta pačia verte, už kurią vėliau po trumpo laikotarpio buvo parduoti. Be to, būtent pareiškėjos iniciatyva buvo užsakytas dovanojamų sklypų vertinimas. Teismo manymu, pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą ir pati siekė parduoti sklypus UAB ,,Baltų žemės”. Tačiau tokiu atveju jai kiltų prievolė sumokėti GPM. Todėl, kaip nustatė teismas, sudarydama sklypų dovanojimo sandorį su sūnumi, pareiškėja įteisino didesnę turto įsigijimo kainą ir sumažino turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą ir taip siekė mokestinės naudos - išvengti GPM mokėjimo.

Teismas įvertino ir pareiškėjos skundo argumentą, kad patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, jog sklypų dovanojimo metu pareiškėja su vyru skyrėsi ir skyrybų metu buvo dalinamas turtas, kuris, kaip dovana, atiteko sūnui, dovanojimas sūnui buvo atliktas išimtinai dėl moralinių paskatų, kaip įsipareigojimas buvusiam sutuoktiniui, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atitenkančios lėšos arba iš tų lėšų gautas turtas turi atitekti jų sūnui. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos santuoka išregistruota 2001-09-21, žemės sklypą, kuris vėliau padalintas ir padovanotas sūnui, pareiškėja įsigijo 2001-09-17. Iš 2004-11-10 sudarytos dovanojimo sutarties matyti, kad pareiškėjos dovanotas turtas sūnui buvo jos asmeninė nuosavybė, įsigyta iš nuosavų lėšų, daugiau turto savininkų nebuvo. Teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina tik pareiškėjos ir jos sūnaus, kurį atstovavo E.B. paaiškinimai, kitų įrodymų byloje, jog sklypai padovanoti būtent iš moralinių paskatų ir nesiekiant gauti mokestinės naudos, byloje nėra. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai nustatė, jog tarp pareiškėjos ir jos sūnaus 2004-11-10 sudarytas sklypų dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant gauti mokestinę naudą, ir teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas, atkurdamas tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes ir apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtinas GPM, delspinigių ir baudų sumas.

Dėl pareiškėjai apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja 2003-2005 m. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą. Jos vykdyta veikla atitinka PVM įstatyme įtvirtintos ekonominės veiklos požymius. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2005-04-22 sudarė su UAB ,,Baltų žemės” žemės sklypo (paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R1-4806 (žemės sklypo vertė – 990000 Lt). 2005-04-07 pareiškėja sudarė su V.N. žemės sklypo ( paskirtis - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RI-4806 (žemės sklypo vertė – 30000 Lt). Todėl, remiantis Pridėtinės vertės įstatymo nuostatomis, pareiškėjai kilo pareiga apskaičiuoti ir sumokėti PVM. Teismas nurodė, jog kadangi pareiškėjos 2004-11-10 sudarytas tarpinis 9 sklypų dovanojimo sandoris sūnui V.A.Š. buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos – t.y. išvengti tiesioginio sklypų pardavimo UAB ,,Baltų žemės” ir GPM mokėjimo, tai pareiškėjos pajamoms priskiriamos ir iš minėto 2004-12-10 pardavimo sandorio gautos pajamos, nuo kurių taip pat turėjo būti mokamas PVM. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėja PVM būtų nustatytu laiku apskaičiavusi ir sumokėjusi, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip nustatė teismas, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2005-01-01 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu įregistruoti ją pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. 2005-04-12 pareiškėjai išsiųstas pranešimas Nr. (25.10-28)-AA-609 dėl papildomų dokumentų pateikimo ir duomenų patikslinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyti dokumentai iki nurodyto termino pabaigos buvo pateikti. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005-04-27 priėmė sprendimą Nr. (25.-28)-AA-519 neįregistruoti pareiškėjos į PVM mokėtojų registrą, nes pareiškėja motyvuotai neatsakė į klausimus, susijusius su jos individualios veiklos vykdymu. Pareiškėja skunde nurodė, kad PVM mokesčio ji nesumokėjo dėl mokesčių administratoriaus, o ne dėl savo kaltės, kadangi mokesčių administratorius įregistruoti ją PVM mokėtoja privalėjo. Pareiškėjos teigimu, tarp sprendimo neregistruoti jos PVM mokėtoja ir vėliau mokesčių administratoriaus apskaičiuoto PVM yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu ji būtų buvusi įregistruota PVM mokėtoja, nebūtų atsiradęs reikalavimas sumokėti apskaičiuotą PVM ir su tuo susijusias sumas. Teismas dėl šių aplinkybių pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nustatytais terminais ir tvarka ginčijo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-27 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būtu vertinamos, nustatant pareiškėjai apskaičiuoto PVM pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-04-08 įsakymu Nr. VA-46 patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių 58 p., prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas arba apmokestinamojo asmens neįregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir/ar paslaugas ir mokėti į biudžetą, jei tai privaloma daryti pagal PVM įstatymo nuostatas. Todėl, teismo manymu, konstatuotina, kad pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta mokėti į biudžetą papildomas PVM, delspinigių ir baudos sumas.

Dėl pareiškėjai apskaičiuotų VSD įmokų teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja 2003-2005 m. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, kuri atitinka visus individualios veiklos požymius, todėl pagrįstai, atlikus patikrinimą, pareiškėjos gautos pajamos priskirtos prie individualios veiklos pajamų. Pareiškėjos argumentas, jog už 2005 m. jos pajamoms nepagrįstai priskirta pinigų suma (1292000 Lt), kurią V.A.Š. gavo už UAB ,,Baltų žemės” parduotus sklypus, buvo atmestas kaip nepagrįstas remiantis anksčiau išdėstytais argumentais. Teismas pažymėjo, jog iš 2007-10-08 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjai per 2004 ir 2005 m. veiklos vykdymo laikotarpį apskaičiuota pajamų suma viršijo už veiklos vykdymo laikotarpį apskaičiuotą 12 minimalių mėnesinių algų sumą, todėl pareiškėjai pagrįstai papildomai priskaičiuotos įmokų bazinei pensijai, papildomai pensijos daliai sumos ir paskirta baudos. Dėl nurodytų motyvų, teismo vertinimu, darytina išvada, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamas mokestines sumas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino tai savo sprendimu, Mokestinių ginčų komisija su tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu sutiko, sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pareigūnams atlikti patikrinimą netrukdė, pateikė būtinus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirtų GPM ir PVM dydžiai mažintini iki 20 proc. Teismas pažymėjo, jog minimalių įstatyme numatytų baudų dydžių taikymas galimas tik ypatingoms aplinkybėms, kada padarytas pažeidimas nėra labai didelis ir nepadarytas esminis mokestinių teisinių santykių pažeidimas. Šiuo atveju konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą padarė ne vieną mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, todėl minimalūs baudų dydžiais šiuo atveju netaikytini. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad teisėta ir pagrįsta pareiškėjai paskirti 20 proc. mokėtinų GPM ir PVM baudų, t.y. paskirti pareiškėjai 4653,4 Lt GPM baudą ir 67484, 8 Lt PVM baudą.